Klaipėdoje vėl atgaivintos diskusijos apie vadinamojo pagalvės mokesčio uostamiestyje įvedimą. Jos metus buvo pritilusios dėl pandeminės situacijos. Tačiau pabrėžiama, jog šiuo metu dar tik vyksta diskusijos ir neaišku, kada bus konkretūs sprendimai.

Daugiausia turistų į Klaipėdą atvyksta vasarą. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Vilniuje ir Kaune pagalvės mokestis tikrai yra. Labai viliuosi, kad tas pagalvės mokestis tikrai atsiras ir Klaipėdoje. Su skyriumi (Klaipėdos savivaldybės Ekonominės plėtros grupe – V. S.) labai dirbame ta linkme. Šis mokestis buvo svarstomas ir anksčiau, bet pandemija viską pristabdė. Bet dabar vėl dirbame ta linkme, komunikuojame su kitais miestais, stengiamės išsiaiškinti jų klaidas, kad savų nepadarytume. Ir labai viliuosi, kad tas mokestis atsiras“, – antradienį Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje kalbėjo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė, kai buvo svarstoma šios viešosios įstaigos ataskaita už praėjusius metus.

Ne vienerius metus ore sklandę planai Klaipėdoje įvesti vadinamąjį pagalvės mokestį į popierių suguldyti buvo praėjusių metų pradžioje. Jie išdėstyti Klaipėdos savivaldybės pajamų didinimo plane 2020-2022 metams, kuris pernai kovo pradžioje buvo pristatytas Finansų ir ekonomikos komiteto nariams.

Šiame plane buvo siūloma nuo 2021 metų įvesti naują vietinę rinkliavą už naudojimąsi savivaldybės viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra. Tokia vietinė rinkliava populiariau yra vadinama pagalvės mokesčiu.

„Tokia rinkliava yra renkama daugelyje Europos miestų. Lietuvoje ji įvesta šalies kurortuose (Birštone, Druskininkuose, Palangoje, Trakuose) ir Vilniaus bei Kauno miestuose“, – aiškinta pajamų didinimo plane.

Jame taip pat nurodyta, kad remiantis statistikos duomenimis, šiuo metu vidutinis metinis nakvojančių Klaipėdos apgyvendinimo įstaigose asmenų skaičius sudaro 400 tūkst., todėl, jei būtų taikomos lengvatos vaikams, neįgaliesiems ir kitoms socialinėms grupėms, metinė pajamų suma iš rinkliavos , kuri siektų eurą už parą, sudarytų apie 200 tūkst. eurų. 

„Jau atėjo laikas pradėti diskusiją dėl pagalvės mokesčio“, – pernai kovą Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis. Tačiau kovo 16 dieną prasidėjo karantinas ir, pasak R. Savickienės, gyvenimas sustojo.

„Apie pagalvės mokestį tikrai nebuvo kalbama visus metus. Tačiau dabar diskusijas atgaivinome. Nors turizmo situacija dar tikrai yra labai trapi ir jautri, tačiau kalbėti apie tokį mokestį tikrai reikia“, – dėstė R. Savickienė.

Jis tvirtino, jog 2019 metais pati kalbėjosi kone su visų uostamiesčio viešbučių vadovais ir apie 50 proc. jų pagalvės mokesčiui pritarė. „Verslas tuomet išsakė poziciją, jog norėtų labai aiškios surinktų pagalvės mokesčių paskirstymo tvarkos, kad norėtų dalyvauti skirstant surinktus pinigus. Ir galima pritarti tokiai pozicijai, nes aiškumas ir skaidrumas tikrai yra reikalingas“, – teigė R. Savickienė.

Ji svarstė, jog iš atvykstančių turistų surinktą rinkliavą būtų galima naudoti keliems tikslams. „Pavyzdžiui, Vilniuje šis mokestis naudojamas miesto rinkodarai, konferencinio turizmo skatinimui, skrydžių į Vilnių pritraukimui ir palaikymui, infrastruktūros, kuria naudojasi turistai, gerinimui. Manau, kad ir Klaipėda galėtų eiti tuo keliu. Pinigų miesto rinkodarai visada trūksta, norime daugiau skrydžių į Palangos oro uostą. O viskas juk kainuoja. Tad pagalvės mokestis būtų tikrai didelė pagalba“, – konstatavo R. Savickienė.

Tačiau ji pabrėžė, jog šiuo metu dar tik vyksta diskusijos, tariamasi dėl mokesčio rinkimo sąlygų, administravimo, paskirstymo. Vėliau visos detalės bus aptartos su asocijuotomis verslo organizacijomis.

Tokios vietinės rinkliavos – pagalvės mokesčio įvedimui turi pritarti miesto taryba. „Tačiau dar tikrai neturime plano, kada miesto tarybos sprendimo projektas galėtų būti parengtas“, – patikino Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė.