Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį konstatavo, kad kol nėra galutinai išnagrinėtas Kretingos rajono mero Antano Kalniaus skundas dėl naujos daugumos valia priimto sprendimo panaikinti dvi jo patarėjų pareigybes teisėtumo, turi galioti senoji tvarka.

Mero teigimu, jis dabar tikisi, kad rajono taryba vykdys šį neskundžiamą teismo sprendimą bei atstatys tokioms pareigybėms skirtas lėšas ir tada bus galima bandyti kviesti sugrįžti į darbą atleistus specialistus.

Neskundžiamoje teismo nutartyje pabrėžiama, jog esant tokioms reikalavimo užtikrinimo priemonėms Kretingos merui Antanui Kalniui atsiranda teisė vėl priimti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojus ir taip bent iš dalies kompensuoti jau padarytą galimą žalą.Antanas Kalnius. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad mero komandos pertvarkymas prasidėjo po to, kai praėjusių metų pabaigoje Kretingos rajono konservatoriai nusprendė sudaryti naują valdančiosios koaliciją, kurioje nebeliko mero A. Kalniaus ir jo rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ narių. Sausio pabaigoje Tarybos dauguma priėmė sprendimą nuo kovo 1 d. mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių sumažinti nuo 3 iki 1. Merui iš asmeninių lėšų pradėjus teisminį procesą ir apskundus tokį sprendimą teismui, balandžio pabaigoje valdančioji dauguma nusprendė panaikinti ir paskutinę mero patarėjo pareigybę, kurią dabar užima klaipėdietis Albertas Barauskas.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai, iš pradžių nepagrįstai nenorėję svarstyti tokio mero ieškinio, laikinąsias apsaugos priemones – sprendimo galiojimo sustabdymą – pritaikė pavėluotai, jau po to, kai du darbuotojai buvo atleisti. Tačiau vicemeras Dangiras Samalius pateikė skundą LVAT dėl tokio sprendimo.

Tarybos vardu, nors tuo metu dar nebuvo sušauktas posėdis dėl tokio klausimo, pasirašytame skunde D. Samalius dėstė, jog teisės aktai esą nedraudžia Tarybai nustatyti didesnio ar mažesnio mero politinio pasitikėjimo komandos narių skaičiaus neatsižvelgiant į jo siūlymą. Pabrėžta ir aplinkybė, kad darbuotojai jau atleisti, jiems išmokėtos išeitinės išmokos bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Vicemero teigimu, dalį funkcijų buvo pavesta vykdyti Savivaldybės administracijos tarnautojams, buvo praplėstos ir A. Barausko funkcijos.

„Akivaizdu, kad šiuo atveju negalima kalbėti apie jokią neatitaisomą ar didelę žalą. Savivaldos institucijos funkcionuoja ir nėra jokių požymių, jog buvo sutrikdytas teisės aktais Savivaldybės merui nustatytų funkcijų atlikimas”, – tikino vicemeras.

Skundą išnagrinėjusi LVAT kolegija, kurią sudarė teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė, Veslava Ruskan ir Arūnas Sutkevičius, konstatavo, kad yra pakankamai argumentų, kurie sudaro pagrindą iš pirmo žvilgsnio Tarybos sprendimą ginčyti kaip neteisėtą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju gali pasireikšti ir finansinė žala savivaldybei, ir žala jos veiklai, jei būtų nepakankamai vykdomos merui teisės aktų pavestos funkcijos.

Neskundžiamoje nutartyje pabrėžiama, jog esant tokioms reikalavimo užtikrinimo priemonėms merui atsiranda teisė vėl priimti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojus ir taip bent iš dalies kompensuoti jau padarytą galimą žalą.

Kolegijos vertinimu, tik dalies funkcijų pavedimas Savivaldybės administracijos tarnautojams ir A. Barausko funkcijų išplėtimas nesudaro pagrindo išvadai, kad taip kompensuojamas dviejų netektų darbuotojų trūkumas.

„Toks teismo sprendimas tikrai nudžiugino. Tikiuosi, kad Taryba dabar jį vykdys ir atstatys biudžeto lėšas į atitinkamą eilutę. Tik tada bus galima kviesti į darbą sugrįžti atleistus specialistus”, – „Atvirai Klaipėdai” sakė A. Kalnius.

Jo prašymu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai yra pritaikę laikinąsias apsaugos priemones ir dėl A. Barausko pareigybės naikinimo.

„Tikriausiai Taryba skųs ir šį sprendimą, bet, manau, kad vadovaujantis jau esamu teisiniu precedentu tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės turėtų likti galioti”, – sakė A. Kalnius.