Nors precedento neturinti šnipinėjimo Rusijos naudai byla teismui buvo perduota iškart po naujųjų metų, jos nagrinėjimas Klaipėdos apygardos teisme vyksta lėtokai.

Byla nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose, nes joje yra valstybės paslapčiai priskiriamų faktų. Pasak valstybinį kaltinimą teisme palaikančio Klaipėdos apygardos prokuroro Ruslano Ušinsko, iki šiol teisme apklausti tik liudytojai, o dviejų teisiamųjų apklausa numatyta birželio pradžioje.

Kaltinimai pagal retai taikomą Baudžiamojo kodekso 119 straipsnio 2 dalį (šnipinėjimas) pareikšti klaipėdiečiui Aleksejui Greičiui bei Pagėgiuose gyvenančiam Mindaugui Tunikaičiui.

Pastarasis, ikiteisminio tyrimo duomenimis, į Rusijos žvalgybos pareigūno akiratį pateko dar 2014 m.

Prisistatė Petru

Jo pažintis su Rusijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities pasienio valdybos pareigūnu, prisistačiusiu eiliniu Petru ir kalbančiu lietuviškai, neva prasidėjo „atsitiktinai“, kertant Lietuvos – Rusijos pasienio punktą.

Iš pradžių „Petras” naujojo pažįstamo prašydavo nereikšmingų dalykų – nupirkti Lietuvoje ant sienos kabinamą kalendorių ar butelį vyno, tačiau po kurio laiko prašymai ėmė rimtėti, kol galiausiai virto prieš Lietuvą nukreiptų pavedimų vykdymu.

Jis turėjo fotografuoti konkrečius objektus, rinkti informaciją apie jam nurodytus asmenis, dalyvauti tam tikruose renginiuose, įsigyti ir perduoti prašomus leidinius, viešai publikuoti tam tikrą informaciją bei atlikti kitus pavedimus. Už perduotus duomenis kaltinamajam buvo atlyginama pinigais, pateikiant tai kaip „paramą sveikatai“ ar „kompensavimą“ už mokesčius vizoms.

Kaltinamasis vėliau prisipažino turėjęs minčių kreiptis į Lietuvos teisėsaugą, tačiau esą neišdrįsęs to padaryti.

Tuo metu klaipėdietis A. Greičius su tuo pačiu žvalgybininku susipažino 2016 m. viename iš socialinių tinklų. Jo verbavimui irgi buvo panaudota panaši schema, kai pradedama nuo nekaltų, „draugiškų” pokalbių ir prašymų.

Pasak R. Ušinsko, vienas iš teisiamųjų savo kaltę pripažįsta, tačiau kuris, prokuroras teigė dėl uždaro proceso negalįs įvardinti.

Beje, abu teisiamieji bandė daryti ir politinę karjerą – A. Greičius 2015 m. su Lietuvos rusų sąjunga nesėkmingai kandidatavo į Klaipėdos miesto tarybą, o M. Tunikaitis tais pačiais metais su „Lietuvos sąrašu” bandė patekti į Pagėgių savivaldybės tarybą. A. Greičius mėgdavo prisistatyti kaip „visuomenės veikėjas”.

Įdomus faktas – jo tėvas Rimantas Greičius buvo tremtinys, Sibire vedęs vietos rusę. Grįžęs į Lietuvą, jis kurį laiką buvo Klaipėdoje leisto savaitraščio „Lietuvos žvejys” redaktorius.

Pradėjus minėtą ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo, į teisėsaugininkų akiratį buvo pakliuvusi ir Klaipėdos miesto tarybos narė Ela Andrejeva. Jai tyrimo pradžioje buvo suteiktas specialiosios liudytojos statusas, tačiau vėliau jis panaikintas.

Tačiau teismo politikei išvengti nepavyko – šių metų balandį administracinio nusižengimo byloje jai už neteisėtą cigarečių be banderolių laikymą skirta 400 eurų bauda.

E. Andrejeva į miesto tarybą pateko po to, kai dėl teistumo už Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago vardo pažeminimą mandato neteko visuomeninio rinkimų  komiteto „Titov ir teisingumas” lyderis Viačeslavas Titovas.

Verbuoja ne tik pareigūnus

Prokuroras atkreipia dėmesį, jog neretai klaidingai manoma, kad užsienio žvalgybos organizacijos domisi tik tais, kas disponuoja kokia nors įslaptinta informacija, ir kad nusikaltimas yra daromas tik tuomet, kai renkami ir perduodami viešai neprieinami duomenys.

„Verbavimas dažniausiai prasideda nuo labai paprastų ir nekaltai atrodančių prašymų – atvežti kokią smulkmeną, ką nors nebrangaus nupirkti, perduoti. Ir tai gali trukti gana ilgai. Tačiau vėliau atsiranda pinigai, kiek kitokie prašymai, paduodami pasirašyti dokumentai. Žmogus pajunta įsivėlęs, išsigąsta. Iš esmės to ir siekiama, nes tuomet žmogus yra pažeidžiamas ir lengviau valdomas. Taip pat noriu pabrėžti, kad bet kokios viešai prieinamos informacijos rinkimas ir perdavimas užsienio žvalgybos organizacijomis yra nusikaltimas. Visai nesvarbu, kad perduotoje nuotraukoje yra tiesiog miesto centrinės gatvės atkarpa ar vazonas su gėle. Todėl, jei tik kyla įtarimų, kad kažkas bando tokiu būdu įtraukti į neteisėtą veiką, geriausia yra nedelsiant kreiptis į mūsų šalies teisėsaugą – bet kokiu atveju pasekmės tikrai bus kitokios, nei sulaukus pareigūnų“, – bylą sausio mėnesį perdavus teismui, prokuratūros pranešime spaudai buvo cituojamas R. Ušinskas.

Jo teigimu, paskutinis teismo posėdis šioje byloje yra numatytas birželio pabaigoje, tačiau, pasak prokuroro, „tai nereiškia, jog mes ir pabaigsim su juo”.

Už šnipinėjimą, kai vykdant kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį perduodama informacija, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki penkiolikos metų.

Lietuvius užverbavusį Rusijos pareigūną šalies žiniasklaida įvardija kaip Piotrą Čaginą. Jo pavardė minima ir Lietuvos žvalgybos tarnybų parengtoje Grėsmių nacionaliniam saugumui pažymoje.