Žinia, antradienį Seimas atmetė Partnerystės įstatymo projektą, nurodęs jo rengėjamas jį dar tobulinti. Klaipėdietis Seimo narys Audrius Petrošius iškart po balsavimo apie tai savo nuomonę išdėstė socialinio tinklo „Facebook” paskyroje.

„Nyku ir tamsu. Pirmosios mintys, šovusios į galvą šiandien iškart po įvykusio balsavimo dėl Partnerystės įstatymo projekto. Ir toli gražu ne vien todėl, kad teisės akto projektas net nebuvo priimtas diskusijoms, svarstymams ir taisymams, bet labiausiai dėl salėje vyravusių emocijų.

Kai kuriems, panašu, tai atrodė tarsi laimėtas šventasis karas, nors teisės akto projekto priėmimas dar labai toli gražu nereikštų, jog jis būtų keliavęs toli ir išvydęs dienos šviesą, kaip galiojantis ir visuomeninius santykius reglamentuojantis įstatymas. Tačiau dar tebėra tiek tamsu ir tiek nyku, kad nedrįstame šiomis temomis net kalbėti ir diskutuoti. Ne „Facebook” ir kitų portalų komentaruose. O Seime. Ieškodami tinkamiausio sprendinio ir jį rasdami arba ne.

Ir nebuvo tame teisės akte jokių šeimos apibrėžimų, jokios kalbos apie įsivaikinimo ir kitus santykius, taip gąsdinančius ir audrinančius dalį visuomenės. Girdėjau argumentų, kad teisės akto projekte perkeltos nuostatos iš šeimos teisės knygos, tokiu būdu esą kylanti grėsmė santuokos institutui.

Teisinė sistema taip surėdyta, kad sunkiai kitaip ir įsivaizduoju kuriant tokio tipo įstatymą, nei deleguojant dalį teisių ir funkcijų, tačiau nesuteikiant kažkurių iš jų. Keistai atrodytų teisės aktas, jei tapačius dalykus reglamentuojančias ir jau egzistuojančias nuostatas bandytume perrašyti skirtingais žodžiais ir terminais, vien tik siekdami kitokio skambesio.

Turiu pasakyti, kad jei šiandien sprendimas būtų buvęs teigiamas, tai buvo tik teisės akto projekto pateikimo stadija. Vadinasi, iki visiško proceso sėkmingo užbaigimo būtų laukę dar mažiausiai du balsavimai Seime. Galbūt po pusmečio. Galbūt po metų. O gal ir po dešimties. Galbūt sėkmingi, o galbūt ir ne. Tačiau, kaip jau minėjau, mes pasirinkome ignoruoti problemą ir apie ją apskritai nekalbėti. Štai tiek tos demokratijos pas mus.

Ar dėl to pralaimėjo tie 600 000 tūkstančių žmonių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra sudarę santuokos? Ne, manau, kad pralaimėjome mes visi, kaip šalis.

Taip jau istoriškai susiklostė, kad mūsų šalis daugeliu atvejų vejasi vadinamąsias senąsias Vakarų Europos žemyno valstybes, Skandinavijos šalis, o ne žengia jų priekyje. Takas tose šalyse jau pramintas, todėl lygiuodamiesi į tokias šalis kaip Bulgarija ar Rumunija tik atitoliname artėjimo vakarietiško gyvenimo link procesą. O ten juk nuolat žvalgomės. Ten ir duona skanesnė, ir žolė žalesnė. Na, ir pasauliai nesugriuvo vertinant visus žmones kaip lygius, tik žmonės ilgainiui tapo laisvesni ir laimingesni.

Žmonijos ir atskirų šalių istorijoje būta daug nepatogių valdžiai klausimų – nuo vergovės ir juodaodžių teisių iki moterų teisių valstybių valdyme. Pokyčiai vyko, o įsivaizduojami pasauliai negriuvo.

Dar ir dabar yra šalių, kuriose siekianti gauti vairuotojo pažymėjimą moteris turi gauti savo vyro sutikimą. Mums atrodo keista, o štai ten, matyt, siekiant pakeisti galiojančias nuostatas, būtų susiduriama su panašiomis emocijomis, su kuriomis mes susiduriame šiandien.

Ir vis dėlto aš, kaip tautos atstovas, esu prisiekęs atstovauti visiems. Nepriklausomai nuo jų rasės, tautybės, lyties, orientacijos, turtinės padėties ar bet kokių kitų savybių. Šiandien tą pažadą tesėjau, kad ir kaip kai kuriems žmonėms nepatogiai tai atrodė.

Džiaugiuosi, kad didžioji mano bičiulių iš TS-LKD dalis taip pat pasirodė brandžiai ir su liūdesiu žiūriu į tuos, kurie savo programose žadėjo partnerystės įteisinimą, tačiau šiandien didžiąja dalimi elgėsi priešingai. Ir kalba čia ne apie teisės akto tinkamumą ar ne. Pereinant į kitą stadiją galėjome dirbti prie teisės akto tol, kol bus patenkinti didžiosios Seimo narių dalies, atstovaujančios visuomenei, lūkesčiai. Visa kita yra manipuliacijos ir pasiteisinimai”.

Kaip už Partnerystės įstatymo projektą balsavo kiti Seimo nariai, žiūrėkite čia.