Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai pagaliau atvertė dar pernai vasarį iš Lietuvos Aukščiausiasis Teismo (LAT) sugrįžusią bylą, gimusią dėl to, kad uostamiesčio savivaldybė, padedama Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT), buvo sugalvojusi, kaip visuomenei atverti per Giruliuose esantį prestižinį „Gintaro kranto” kvartalą einančią Skautų gatvę.

Trumpai tetrukusio posėdžio metu kvartalo bendrijos advokato prašymu buvo paskelbta trijų mėnesių pertrauka, kad šalys galėtų susitarti dėl taikos sutarties.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Nenustatė visų reikšmingų aplinkybių

Savivaldybės administracijos iniciatyva NŽT nusprendė nutraukti su gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Gintaro krantas“ sudarytos žemės nuomos sutartį dėl dalies sklypo, nes dėl to savivaldybė neturi galimybės įregistruoti nuosavybės teisės į gatvę, kaip vietinės reikšmės kelią. O bendrijai užtvėrus šią gatvę užkardu ir rakinama tvora kiti gyventojai mažiausiai nuo 2006 m. kovo, išskyrus bendrijos narius, negali laisvai ja naudotis.

Pirmos instancijos teismas buvo konstatavęs, kad NŽT sprendimas yra teisėtas, o Klaipėdos apygardos teismas priėmė bendrijai palankų sprendimą.

NŽT skundą nagrinėjusi LAT kolegija konstatavo, kad nors ir reikia atsižvelgti ir į tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisę, negali būti sudarytos prielaidos, jog būtų nesilaikoma efektyvumo principo, kuris reiškia, kad turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei ir turi būti veikiama visuomenės interesais.

Teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad bendrija, užtverdama per savo nuomojamą teritoriją einančią gatvės dalį, sudarė galimybę tik savo nariams naudotis šia gatve, paneigdama kitų visuomenės narių teisę naudotis šia gatve susisiekimo tikslais. Konstatuota, kad šiais veiksmais bendrija pažeidė teisės aktuose įtvirtintą reikalavimą naudotis ne aukciono būdu išnuomotu valstybinės žemės sklypu užtikrinant teisingą visuomenės interesų ir nuomininko teisių pusiausvyrą ir tokiais aktyviais veiksmais sudarė pagrindą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutarties dalį dėl nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalies, kuri būtina siekiant užtikrinti galimybę visiems visuomenės nariams naudotis gatve susisiekimo tikslais.

Konstatavus, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, ji buvo grąžinta apygardos teismui, o šis pernai vasarį nurodė ją nagrinėti pirmai instancijai. Tačiau čia šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas kol nesibaigs kitas teisinis ginčas administraciniame teisme.

Norėtų ir išvažiuojamojo posėdžio

Klaipėdos apylinkės teismui pagaliau vėl atvėrus bylą „Gintaro kranto” advokatas Jovitas Elzbergas teigė, jog šalys buvo sutikusios ir beveik priėjo taikaus susitarimo.

Advokatas dėstė, kad buvo susitikta su Savivaldybės administracijos direktoriumi bei Teisės skyriaus vadovu ir „principialiai sutarta ieškoti ir rasti sprendimą, išsaugant įvažiavimą, atveriant gatvę pėstiesiems, dviratininkams, paspirtukininkams”, nes nuo sovietmečio tai esą buvo uždara teritorija.

Pasak J. Elzbergo, parengtas taikos sutarties projektas buvo nusiųstas ir savivaldybei, ir NŽT, o pastarosios Teisinio atstovavimo skyriaus vedėjas Olegas Kalužinas esą sakė, jog ši institucija pozityviai žiūrėtų, jei ir savivaldybė laikosi tokios pat pozicijos.

Tad advokatas prašė padaryti pertrauką dėl galimybės iki kito posėdžio suderinti taikos sutartį.

NŽT byloje atstovavęs vyriausiasis specialistas Andrej Pavlovskij teigė tik išvakarėse gavęs siūlomos taikos sutarties projektą, ir kiek spėjo su juo susipažinti, daro išvadą, jog bendrija iš esmės ignoruoja LAT nutartį, nori perimti gatvę.

„Kažkoks neaiškus diletantiškas pasiūlymas, iš esmės prieštaraujantis LAT nustatytoms aplinkybėms”, – konstatavo specialistas.

Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Eglė Mockienė taip pat patvirtino, kad sutarties projektas buvo gautas tik posėdžio išvakarėse ir direktorius dar nėra išreiškęs pozicijos.

„Visų labui būtų surasti bendrą vardiklį”, – savo ruožtu teigė bendrijos pirmininkas Karolis Kuzmarskis.

J. Elzbergas taip pat prašė teismo tuo atveju jei nepavyks ginčo išspręsti taikiai surengti išvažiuojamąjį posėdį. Tačiau tiek A. Pavlovskij, tiek ir E. Mockienė teigė, jog nėra tokios būtinybės.

„Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad tai yra gatvė. Jis dėl gatvės padėjo tašką. Bendrija pažeidė interesų pusiausvyrą ir žemės nuomos nutraukimas gatvės apimtimi yra teisėtas”, – teigė NŽT atstovas.

Tuo metu E. Mockienė akcentavo, kad gatvės infrastruktūra yra įrengta be dokumentų.

Bylą nagrinėjanti teisėja Viktorija Čiapaitė įvertinusi vasaros atostogų sezoną nusprendė kitą posėdį surengti tik rugpjūčio pabaigoje, o dėl to ar jis būtų išvažiuojamasis sprendimas esą bus priimtas tokiu atveju, jei šalys nesusitars taikiai.

KOMENTARAS

Andrius Kačalinas, Klaipėdos savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas

Bendrijos pasiūlymas yra tolygus ieškinio patenkinimui – liktų žemės nuomos sutartis, liktų galimybė užverti ir riboti eismą. Kitaip sakant – tai maksimalus variantas. Mes viduje dar neturime vieningos pozicijos, bet ją suformuosime. Tačiau atsakovas šioje byloje yra Nacionalinė žemės tarnyba, savivaldybė yra tik trečiasis suinteresuotas asmuo, tad taikaus ginčo perspektyva pirmiausia priklauso nuo Nacionalinės žemės tarnybos pozicijos, savivaldybės nuomonė čia jau yra antraeilė, nes tokia sutartis sudaroma tarp ieškovo ir atsakovo.

Bendrai savivaldybės pozicija yra, kad užkardo neturėtų likti, bet mes suprantame gyventojų norą nepadaryti tos gatvės magistraline, stipriai apkrauta. Manome, kad tai galima padaryti kitais, labiau civilizuotais būdais. Pirmiausia – kelio ženklinimu. Galbūt čia ir galėtų koncentruotis derybos dėl taikaus ginčo sprendimo būdo. Tie techniniai dalykai, kaip tai padaryti, jau turėtų atsirasti po specialistų įdirbio. Reikėtų pasižiūrėti, ar yra sėkmingų pavyzdžių Klaipėdoje, gal kituose miestuose, kaip rastas kompromisas tarp gyventojų ir atvažiuojančiųjų, kad būtų auksinis viduriukas.