P0

Ką pasakoja archyvas, Svarbu

Pokarinė Klaipėdos medicina: pagelbėdavo ir arkliai

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2021-05-29


Tarp pirmųjų naujosios pokario Klaipėdos valdžios sprendimų buvo ir susijusieji su sveikatos reikalais.

Būtent apie juos šį kartą ir rašome ciklo „Ką pasakoja archyvas” rašinyje.

Plito vidurių ligos

Nors dar 1945 m. kovo 10 d. miesto Vykdomasis komitetas (VK) remdamasis tuo, kad jog Klaipėdoje nebuvo tvarkdarių bei sargų ir dėl nevalomų gatvių, šaligatvių bei kiemų susidariusi „antihigieniška padėtis gali privesti prie ligų plitimo” priėmė sprendimą „Dėl Klaipėdos mieste esančių įstaigų, įmonių, fabrikų personalo įpareigojimo palaikyti švarą gatvėse, kiemuose”, jis visų tokių bėdų tikriausiai neišsprendė. Lygiai po trijų mėnesių VK priėmė nutarimą „Apie kovą su vidurių ligomis”.

Jame buvo konstatuota, kad dėl „sutrikdymų” miesto komunaliniame ūkyje „jaučiamas didelis geriamojo vandens trūkumas”.

Eugenijaus Šiško (Lietuvos centrinis valstybės archyvas) nuotr.

„Esamuose šuliniuose daugumoje yra netinkamas vanduo. Miesto pakraščiai daugumoje užteršti, gyvenamosios patalpos užlaikomos nepakankamoje švaroje. Visi šie faktai pasireiškia platintojais miesto gyventojų tarpe užkrečiamųjų ir vidurių ligų”, – rašoma nutarime.

Siekiant „pastoti kelią infekciniams susirgimams mieste” VK priėmė 11 konkrečių draudimų ir įpareigojimų.

Visų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai iki gegužės 25 d. buvo įpareigoti „nuvalyti iš kiemų, gatvių, aikščių, sąšlavų duobių ir išviečių sąšlavas ir nešvarumus ir juos išvežti už miesto ribų į tam paskirtas vietas”. Vietose, kur nebuvo įrengtos išvietės ir sąšlavų duobės buvo nurodyta įrengti naujas.

„Užtikus lavonus ir kritusius gyvulius, neatidėliojant juos palaidoti – užkasti”, – skelbė trečiasis nutarimo punktas.

Prekybinių organizacijų vadovus VK įpareigojo „įvesti produktų įmonėse/krautuvėse, sandėliuose, kepyklose, valgyklose ir k.t. tinkamą tvarką”. Maisto įmonių vadovai papildomai įpareigoti „užvesti aptarnaujančiam personalui sanitarines knygas, kuriose būtų kiekvieną mėn. atžymimas sveikatos stovis” ir aprūpinti dirbančiuosius specialiais drabužiais. Maisto produktus nurodyta laikyti švariose, vėdinamose patalpose gamyklinėje taroje, o juos pervežti tik specialiomis transporto priemonėmis, perdengtomis švariu brezentu.

Komunalinio ūkio viršininkas drg. Vaškevičius buvo įpareigotas užtikrinti, kad pirtis veiktų ne rečiau kaip tris kartus per savaitę, o Prekybos skyriaus vedėjas drg. Klingeris – aprūpinti šią įstaigą muilu.

„Uždrausti naudoti gėrimui vandenį iš kanalo, upių ir prastai įrengtų šulinių, šulinio vandenį gerti tik atvirinus”, – nurodė 8-asis nutarimo punktas.

Kitu VK Sveikatos skyrius buvo įpareigotas ištirti šulinius ir nurodyti, kurių vanduo yra tinkamas naudoti „maisto reikalams”.

Už šio nutarimo, kurio vykdomo kontrolė pavestas Sveikatos skyriui ir milicijai, nepaisymą buvo numatyta ne tik „standartinė” to meto sankcija – bauda iki 100 rublių arba iki mėnesio priverčiamųjų darbų, bet ir baudimas pagal karo meto įstatymus, jei būtų fiksuojamas „blogos valios atvejis”.

Ligoninėms – ir arkliai

1945 m. lapkričio 23-iąją VK priėmė nutarimą „Dėl medicininio aptarnavimo mieste kokybės pagerinimo”. Juo Remonto-statybos kontoros viršininkui drg. Sagaičiui buvo nurodyta per šiek tiek daugiau nei savaitę – iki gruodžio 1-osios atlikti miesto ligoninės (tuometinis adresas Stoties g. 13/15, dabar – S. Nėries gatvė) dviejų aukštų remonto darbus. O ligoninės vyr. gydytojas Chaimas Cukermanas gavo nurodymą nuo gruodžio ten pradėti teikti gydymo paslaugas.

1933-aisiais atidaryta Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninė po krašto aneksijos ilgai netrukus buvo uždaryta, o karo metais čia veikė karo jūreivių lazaretas. 1945-aisias čia pradėta kurti miesto ligoninė. Respublikinės Klaipėdos ligoninės archyvo nuotr.

Infekcinės ligoninės vadovas drg. Maizelis gavo nurodymą iki gruodžio įkurdinti savo įstaigą Stoties gatvėje, o poliklinikos vedėjui drg. Rikasui buvo nurodyta iki to paties termino atidaryti klinikinę laboratoriją.

Nutarime nurodymai buvo duoti ir gamybininkams – Pramkombinato direktorius drg. Gasunas įpareigotas iki gruodžio 15 d. ligoninėms patiekti patalynę, o Gortorgo vadovas drg. Gurauskas turėjo pirmiausia užtikrinti, kad ligoninės ir vaikų įstaigos 100 proc. gautų ministerijų patvirtintas produktų normas.

Pats VK iš savo fondo numatė sveikatos apsaugos įstaigoms skirti keturis darbinius arklius, o iki gruodžio 5 d. aprūpinti kuru visą vyriausiąjį med. personalą.

Taip pat VK kreipėsi į Lietuvos TSR Sveikatos ministeriją prašydamas skirti ligoninėms 200 antklodžių, 150 čiužinių ir atsiųsti į Klaipėdą 20 medicinos seserų, venerologą ir inžinierių-rentgenologą, kuris sumontuotų rentgeno aparatą.

Išsiprašė skyrių vaikams

1946 m. kovo viduryje VK patvirtino 655 tūkst. rublių vertės Sveikatos apsaugos skyriaus einamųjų metų remonto darbų planą. Didžiausia suma – beveik 210 tūkst. rublių – buvo numatyta miesto ligoninės remontui užbaigti. Poliklinikos (dabartinė – Vaikų ligoninė, tarpukariu – miesto ligoninė) remontui buvo suplanuota skirti beveik 168 tūkst. rublių. Miesto ligoninės remontą Remonto-statybos kontora buvo įpareigota baigti iki birželio, o poliklinikos – iki spalio.

Taip pat buvo numatyta iki trečiojo ketvirčio užbaigti remontuoti medicinos personalui skirtą namą Žalioji (dabar – J. Karoso) g. 10.

Miesto ligoninės vyr. gydytojas Ch. Cukermanas buvo įpareigotas iki birželio įstaigoje lovų skaičių padidinti iki 120. O jo kolega, Infekcinės ligoninės vadovas drg. Maizelis turėjo iki gegužės, kai buvo numatyta baigti patalpų Donelaičio g. 1A remontą, į jas persikelti iš laikinojo barako (dabar galima tik spėlioti, ar tas baras buvo 1945 m. lapkričio nutarime minėtos patalpos Stoties gatvėje, ar į jas ši įstaiga taip ir nepersikėlė).

Tą patį kovą į VK ir į Sveikatos apsaugos ministeriją raštu kreipėsi Moterų ir vaikų konsultacijos vedėja. Motyvuodama tuo, kad pagausėjo miesto gyventojų skaičius ir atsirado poreikis turėti apie 10 lovų sergantiems vaikams gydyti, ji prašė „padaryti atatinkamų žygių ir įsteigti atskirą vaikų skyrių ligoninėje”.

„Gydymas vaikų bendruose ligoninės skyriuose apsunkintas dėl vietų stokos ir dėl stokos specifinio kūdikių ir vaikų amžiuj reikalingo maitinimo ir slaugymo”, – savo ranka rašytame prašyme dėstė tik parašą padėjusi ir vardo bei pavardės neparašiusi medikė.

Jos prašymas buvo išgirstas ir po keleto mėnesių 1946 m. rugsėjo 24 d. VK priėmė nutarimą dėl Vaikų skyriaus atidarymo miesto ligoninėje.

Klaipėdos miesto Vaikų ligoninės gydytoja Georgina Radavičienė atlieka injekciją. Gydytoja 1945 m. buvo paskirta dirbti į Klaipėdą, įsteigė Motinos ir vaiko konsultaciją. 1948 m. įsteigė vaikų ligoninę ir jai vadovavo. Nuo 1949 m. – ligoninės skyriaus vedėja, 1960–1979 m. vyr. gydytojo pavaduotoja, dėstė medicinos seserų mokykloje. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Dar pavasarį, baigiantis gegužei, VK buvo priėmęs ir dar vieną mažiesiems klaipėdiečiams svarbų sprendimą – ranka surašytas nutarimas skelbė, jog iki birželio vidurio Giruliuose esančioje viloje „Varnų (varių)? sanatorija” (sunkiai suprantamas raštas) bus įkurtas sanatorinio tipo darželis vaikams su tuberkulioziniais susirgimais. Iki tol toje viloje gyvenę jūrininkai buvo įpareigoti išsikraustyti iki birželio 5-osios, o Sveikatos skyriaus Remonto kontorai duota užduotis per dešimt dienų suremontuoti vilą.

„Koks tai Jūrininkų dalinys” buvo įsikūręs ir buvusioje Vaikų konsultacijoje (Donelaičio g. 1), tad Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas Alfonsas Dirsė prašė VK pirmininko Viktoro Bergo parėdymo, jog pastatas būtų perduotas šiam skyriui, kuris ten įkurdins Motinos ir vaiko konsultaciją bei San. Epid. Stotį.

Vaistų nurašymai – nešvarūs ir netvarkingi

Įsivažiavus sveikatos sistemai atsirado poreikis ir ją kontroliuoti. 1946 m. lapkritį sudarytame Klaipėdos miesto ligoninės sandėlio patikrinimo, kurį atliko miesto Finansų skyriaus Biudžeto sektoriaus viršininkas Vincas Pangonis, akte konstatuota, kad iš maisto produktų trūko tik 860 g mėsos, o su minkštu inventoriumi buvo daug bėdų. Trūko net 321 iš 688 knygose užfiksuotų paklodžių, 141 iš 430 marškinių, buvo dingę pusę kelnių, ketvirtadalis užvalkalų pagalvėms, trūko puspaklodžių, antklodžių, vaikiškų marškinių, rankšluosčių, kojinių, vystyklų, čecholų antoklodėms ir t. t. Visus kaip ir priklauso pavyko aptikti tik bintus, vaikiškas antklodes, matracus, medicininius ir sanitarinius chalatus.

Ligoninės pacientai su sanitarėmis. Martyno Vainoriaus archyvo nuotr.

„Vaistų patikrinti nebuvo galimybės, nes vaistų knyga vedama labai blogai, gaunami vaistai į knygą nepajamuojami, ir kiek jų buvo gauta nuo metų pradžios ir kiek turi būti lapkričio mėn. 5 dienai iš vedamos vaistų atskaitomybės nustatyti nepavyko. Pati knyga nesunumeruota ir atsakingų parašais nepatvirtinta. Knygoje matyti išplėštų lapų žymės, vaistų nurašymai daromi nešvariai ir netvarkingai. Balansai nevedami”, – konstatavo akte V. Pangonis.

Jo negailestinga išvada skelbė, kad ir visa „atskaitomybė ligoninėje vedama blogai”.

„Nevedami mėnesiniai balansai, gautos medžiagos bei inventorius netikrinamas ir į knygas įrašomas ne savo laiku. Nedaromi maisto produktų, inventoriaus bei medžiagų mėnesiniai patikrinimai, pasiūtų bei pagamintų daiktų aktuose nematyti kieno parėdymu ir iš kokių tarnautojų paskirtos komisijos, iš kiek ir kokių medžiagų tai pagaminti. Aktai ligoninės vedėjo netvirtinami”, – iš peties kirto revizorius.

Chirurgijos skyriaus vedėjas Alfonsas Dirsė (kairėje) operacijos metu. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Jis taip pat konstatavo, kad ligoninės Ūkio vedėjas Kovas „neseka jam pavesto turto judėjimo, nežino turimo turto kiekybės ir nesiima žygių dingusiam turtui išaiškinti ir užkirsti kelią naujiems besikartojantiems trūkumams pašalinti, nesirūpina maisto produktų atsargų sudarymu”.

„Pavyzdžiui, š. m. lapkričio mėn. 5 d. laike mano patikrinimo maisto produktų sandėlyje nerasta nei vieno kg bulvių bei daržovių ir toks ūkio vedėjo nerūpestingumas gali privesti prie to, kad ligoninė žiemą gali likti be daržovių”, – perspėjo V. Pangonis.

Ligoninės sanitarė Jaroslava Žuolienė su paciente. Martyno Vainoriaus archyvo nuotr.

Ligoninės vedėjui drg. Jakovui Voskoboinikovui buvo duoti penki nurodymai: rastą maisto produktų ekonomiją užpajamuoti, o mėsos trūkumą padengti; nustatyti minkšto inventoriaus trūkumo kaltininkus ir užkirsti kelią tam ateityje; užvesti naują vaistų knygą; aprūpinti ligoninę bulvių bei daržovių atsargomis žiemai; padaryti viso turto patikrinimą ir jį bei įpareigojimų įvykdymo ataskaitą pateikti Finansų skyriui.

Jakovas Voskoboinikovas po vadovavo ligoninei daugelį metų buvo jos 2-ojo vidaus ligų skyriaus vedėjas. Šioje nuotraukoje jis (centre) su skyriaus bendradarbiais. Respublikinės Klaipėdos ligoninės archyvo nuotr.

1947-ųjų sausio „Raudonojo švyturio” publikacija skelbė, kad tuo metu mieste jau veikia apie 16 sveikatos įstaigų, iš kurių didžiausios buvo Miesto ligoninė, Poliklinika, Infekcinė ligoninė, Poliklinika CPK, Vaiko ir motinos konsultacija. Miesto poliklinikoje veikė 13 kabinetų, tarp kurių – rentgeno, fizioterapijos, dantų-protezavimo, laboratorija, buvo teikiama ir akušerinė pagalba gimdyvėms namuose.

Laikraštis konstatavo, kad miesto sveikatos apsaugos skyriuje dar daug buvo trūkumų.

„Pavyzdžiui, sanitarinė epideminė stotis neturi savo patalpų, todėl san epideminė stotis negali tinkamai veikti. Negeriau ir su tuberkulioziniu dispanseriu, kuris iki šio laiko visiškai neveikė. Neseniai Sveikatos Apsaugos Ministerija paskyrė tubdispanserio vedėju gyd. drg. Baniakovičių. Taigi, tenka laukti, kad naujai paskirtasis vedėjas sugebės darbą pastatyti tinkamon aukštumon. Blogai veikia ir greitoji pagelba. Norint pagerinti jos veikimą Miesto Vykdomasis Komitetas turėtų paskirti atatinkamą kiekį degamosios medžiagos greitosios pagelbos autotransportui. Dabartiniu metu miesto ligoninėje maitinimas blogas (ligoninės vedėjas drg Voskoboinikovas). Negeresnėje padėtyje yra ir ligonių slaugymas”, – dėstė straipsnio autorius J. Gandras.

Vietoje pasieniečių – Tuberkuliozinis dispanseris

1946-ųjų gruodžio pradžioje VK nusprendė perimti iš Pakrančių apsaugos rinktinės namą Montės (dabar – Herkaus Manto) g. 3 ir perduoti jį Sveikatos apsaugos skyriui, kad šis čia įkurdintų Tuberkuliozinį dispanserį.

Pakrančių apsaugos rinktinės vadui papulkininkiui Rebunui buvo pasiūlyta iki gruodžio 15-osios tris Montės gatvėje gyvenusius karininkus iškelti į tarnybai priklausantį gyvenamąjį fondą.

Paskutinis iš 1945-1946 metų laikotarpio Klaipėdos regioniniame valstybės archyve aptiktų su sveikatos sritimi susijusių VK dokumentų buvo 1946 m. gruodžio viduryje priimtas sprendimas trylika Žvejų g. 2 buvusio viešbučio Nr. 2 kambarių perduoti Miesto ligoninės tarnautojų bendrabučiui. O Miesto komunalinio ūkio skyriui buvo nurodyta per septynias dienas užbaigti aštuonių kambarių remontą.


    2021-05-29

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt