Birželio 10-ąją, 18.30 val., Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto koncertų salėje vyks kamerinės muzikos festivalio „Vasaros prieskoniai“ koncertas „Pikantiškosios paprikos“.

Jo metu Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) simfoninio orkestro Medinių pučiamųjų kvintetas – Ugnė Čepulytė (fleita), Laura Kasinskaitė (obojus), Artūras Šukys (klarnetas), Irmantas Pazdrazdys (fagotas), Mindaugas Paškauskas (valtorna) – atliks Ch. Gounod „Petite symphonie for Winds” ir C. Debussy „Petite siuite”, valtornų kvartetas – Ingus Novicans, Edgars Kalniņš, Reinis Sprūde ir Tadas Butkus – vario jėgą parodys atlikdami septynis įvairių kompozitorių kūrinius.

Klasikinis medinių pučiamųjų kvinteto žanras susiformavo ir buvo populiarus 1800-1820 m. kompozitorių Giuseppes Cambinio, Franzo Danzio ir Antono Reichos kūryboje. Tačiau vėliau, iki pat XIX amžiaus pabaigos, susidomėjimas klasikiniu medinių pučiamųjų kvintetu ženkliai sumažėjo. Nauju etapu šio žanro raidoje laikomi 1920-ieji, kai vokiečių kompozitorius P. Hindemithas sukūrė medinių pučiamųjų kvintetui skirtą kūrinį „Kleine Kammermusik“. Šis kūrinys inspiravo daugelį XX amžiaus kompozitorių naujai atrasti kiek pamirštą šios sudėties instrumentinį ansamblį. Šiuo metu Lietuvoje klasikinis pučiamųjų kvinteto žanras išgyvena atgimimo laikotarpį, tačiau šių instrumentų solo koncertai nėra dažni.

Obojumi orkestre grojanti Laura Kasinskaitė pasakoja, kad tiek ji, tiek jos kolegos grojantys Medinių pučiamųjų kvintete, nekantriai laukia susitikimo su publika.

„Groti – tai džiaugsmas, kuriuo norisi dalintis. Proga groti mažesnėje grupėje, ne mums įprasto orkestro sudėtyje, susiburti į medinių pučiamųjų kvintetą – pasitaiko retai. Kaip KVMT medinių pučiamųjų kvinteto narė grosiu pirmą kartą, tačiau kituose pučiamųjų instrumentų kvintetuose teko groti daug kartų. Orkestre kiekvienas muzikantas turi solines partijas ir yra svarbus, tačiau medinių pučiamųjų kvintete pasijusime dar labiau girdimi ir įdomūs klausytojui. Groti mažesniame kolektyve svarbu ne tik kiekvieno muzikanto tobulėjimui, bet ir jo ansambliui. Kai grojame, kaip kvintetas, dar labiau jaučiame vienas kitą, atsiranda glaudesnis tarpusavio ryšys“, – sako L. Kasinskaitė.

Pasak jos, obojus – išskirtinis instrumentas.

„Fleita ar klarnetas turi švelnesnį skambesį, gali groti tyliai, o jų garsai labiau primena čiurlenimą. Obojus tarp medinių pučiamųjų išsiskiria savo tembro kitoniškumu: jis gali būti ir švelnus, ir aštrus, bet dažniausiai būna lyriškas. Nors pasitaiko įvairių atliekamų temų. Tarkim, „Pikantiškųjų paprikų“ koncerte jis suskambės šmaikščiai ir net linksmai. Mediniai pučiamieji instrumentai koncerte atsiskleis įvairiausiais amplua ir publikai iš muzikos garsų nutapys gražiausius paveikslus“,- klausytojų smalsumą žadina L. Kasinskaitė.

I. Novicans, E. Kalniņš ir R. Sprūde – tai profesionalai iš Latvijos, kuriems atstumas netrukdo dirbti ir groti KVMT orkestre. Latvijos valtornų mokykla laikoma viena tobuliausių ir vertinama visoje Europoje. Plačiai žinomas pedagogas Arvidas Klišanis. Jo mokiniai groja ne tik KVMT simfoniniame orkestre, bet ir daugelyje Latvijos ir Europos orkestrų.

Valtorna dar vadinama prancūzų ragu, beje, taip skamba angliškas instrumento pavadinimas French Horn. Vokiškas jos pavadinimas Waldhorn išvertus reiškia miško ragas. Panašus į dabartinį instrumentas susiformavo XVII a. Prancūzijoje, kur juo buvo grojama medžioklės metu. Anksčiau jis buvo gaminamas iš rago, o nuo XIX a. pradžios – iš susukto metalinio vamzdžio, kurio ilgis siekia net 3,7 m. Iš visos varinių pučiamųjų šeimos valtorna išsiskiria švelniu, minkštu tembru, puikiai tinkančiu melodingoms partijoms atlikti.

Koncerte „Vasaros prieskoniai“ skambės Carlo Maria von Weberio, Friedricho Constantino Homilius, Johanno Chioro Molter, Giuseppe Verdi, Ennio Moricone, Lowell E.Shaw, Alfredo Diewitz kūriniai.