Praėjus beveik metams laiko po to, kai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) pavedimą gavusi antstolė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl uostamiestyje, Dailidžių gatvėje, verslininko Rimanto Cibausko pastatytos nelegalios tvoros nugriovimo, ši byla pagaliau buvo pradėta nagrinėti.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad Klaipėdos apylinkės teismas pirmą šios bylos posėdį bandė surengti baigiantis 2020-iesiems, tačiau nagrinėjimas vis neprasidėdavo dėl įvairiausių R. Cibausko ir jo advokato Sauliaus Tamošaičio prašymų, kuriuos vainikavo noras nuo neva politizuotos bylos nagrinėjimo nušalinti visus Klaipėdos apygardos teismus. Tačiau Apeliacinis teismas nepatenkino tokio prašymo.
Pagaliau pradėjus nagrinėti bylą S. Tamošaitis tikino, kad R. Cibauskas negali įvykdyti nurodymo nugriauti tvorą, nes esą toks dokumentas, koks yra byloje, jam nebuvo įteiktas nei tiesiogiai, nei elektroniniu būdu. Anot advokato, buvo įteiktas tik nuorašas, kurio turinys neva skiriasi.
Tuo metu VTPSI atstovės akcentavo, kad verslininkui siųstame kvietime buvo klaida – skyrėsi tik paskutinis skaičius.
„Buvo ranka įrašyti duomenys, bet tai nekeičia esmės. Visus dokumentus ginčijo, ir dėl visų pasisakė ne vienas teismas. Tai nekeičia fakto, kad turi šalinti tvorą”, – teigė VTPSI atstovė Jurgita Kurtinaitienė.
Anot S. Tamošaičio, jo klientas gali būti laikomas rangovu tik formaliai, nes tebevyksta ginčas su savivaldybe dėl infrastruktūros plėtros sutarties pasekmių. Šioje byloje pirma instancija – Klaipėdos apygardos teismas – balandį atmetė verslininko prašymą ir už piktnaudžiavimą procesu skyrė 5000 eurų baudą.
Anot advokato, R. Cibauskas buvo spaudžiamas nugriauti tvorą net nesulaukus įstatyme esą įtvirtinto 6 mėnesių termino.
Apklausus patikrinimą vietoje atlikusią VTPSI atstovę ir pasisakius šalims S. Tamošaitis paprašė teismo padaryti pertrauką, kad galėtų pasiruošti baigiamajai kalbai, kurią nori į bylą pateikti ir raštu.
Patenkinus šį jo prašymą tolesnis bylos nagrinėjimas buvo atidėtas birželio pabaigai.
ISTORIJA
Dienraštis „Klaipėda“ dar 2011 m. rašė apie, kaip Savivaldybės žemėtvarkininkai bandė nubausti R. Cibauską už tai, kad jis nelegaliai tvora apsitvėrė valstybinę žemę – dalį jos sudarė sklypas, kurį jis pagal su Savivaldybe pasirašytą infrastruktūros plėtros sutartį ketino įsigyti, o kitą dalį – bendrojo naudojimo želdiniai, kurių parduoti neleidžia įstatymas.
R. Cibausko ieškinį dėl sklypo įsigijimo ne aukciono tvarka atmetus visų instancijų teismams Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) 2014 m. spalį vykusio patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a. Tada NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio 26 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę nusikeliant tvorą ir sutvarkant valstybinę žemę taip, kad ji būtų tinkama bendram naudojimui. Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė. Tik 2017 m. spalį situacija pradėjus domėtis „Atvirai Klaipėdai“ institucijos vėl grįžo prie šio niekaip neužbaigiamo klausimo ir prasidėjo nauji teismų procesai.
Tas Cibauskas jau seniai tapo išskirtinai pabodusiu subjektu su labdaromis ir savo tvoromis valstybinėje žemėje. Duokime mecenatui tuos kelis arus valdiškos žemės , žmogui bus ramiau, o ir mums jos tikrai nepritruks.