Ekonomistams perspėjant, kad vasarą pabrangus elektrai ir dujoms laukia dar spartesnė infliacija, gyventojai pokyčius mato savaip.

Balandį maisto prekes ir nealkoholinius gėrimus buvo galima įsigyti netgi šiek tiek pigiau (0,1 proc.) nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pigo mėsa, pieno produktai ir aliejus. Martyno Vainoriaus nuotr.

Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija praėjusią gegužę sudarė 3,6 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 1,2 proc., tačiau gyventojai kainų pokyčius mato kiek kitaip. Jų nuomone, per praėjusius metus kainos pakilo 11,6 proc., o per būsimus 12 mėnesių jos esą gali šoktelėti dar labiau.

Tokį šalies gyventojų vertinimą Statistikos departamentas užfiksavo gegužę. Tyrimas parodė, kad 15 proc. gyventojų įsitikinę, jog kainos, palyginti su buvusiomis prieš 12 mėnesių, yra daug aukštesnės. Net 42 proc. apklaustųjų mano, kad kainos pastebimai aukštesnės ir tik 9 proc. gyventojų įsitikinę, kad jos liko tokios pat kaip prieš metus.

Paklausti, kaip kainos gali keistis per artimiausius metus, dauguma apklaustųjų nurodė, kad jos gali kilti 12,2 proc. Beje, panašios kainų šuolio prognozės buvo ir prieš metus.

Ekonomistai taip pat prognozuoja didesnę infliaciją, bet jų prognozės gerokai kuklesnės. SEB banko skaičiavimu, šiais metais vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą gali siekti 2,6 proc. Tokia pati ji esą turėtų būti ir kitąmet.

Vis dėlto SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pripažįsta, kad specialistai taip pat įžvelgia rizikas dėl galimos didesnės infliacijos.

„Ji gali būti ir didesnė nei tikimės, ypač jeigu žaliavų rinkos problemos nepavyks greitai išspręsti“, – neatmeta jis.

Anot T. Povilausko, didžiausią trumpalaikę įtaką infliacijai daro ir darys gerokai šoktelėjusios žaliavų kainos – tiek energetinių išteklių, tiek metalų.

„Mažėjant karantino ribojimams ir įsibėgėjant ekonomikos aktyvumui, prasideda ir spartesnė paslaugų kainų infliacija. Prie to prisideda ir didėjančios darbo sąnaudos, ir įsibėgėjantys infliacijos lūkesčiai“, – teigė ekonomistas.

T. Povilauskas mano, kad gyventojai pervertina esamą situaciją ir tikisi pernelyg didelės infliacijos.

„Akivaizdu, kad gyventojų lūkesčiai dėl didesnės infliacijos auga atsižvelgiant į tai, ką jie mato savo akimis ir ką girdi viešojoje erdvėje kalbant apie būsimą infliaciją“, – įsitikinęs SEB atstovas.

Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, kad skelbiami duomenys apie metinę infliaciją, kuri gegužę siekė 3,6 proc., atskleidžia, kiek netiksliai gyventojai vertina kainų pokyčius.

„Gyventojų suvokiama infliacija dažnai būna gerokai aukštesnė nei faktinė“, – teigia specialistė.

Anot I. Genytės-Pikčienės, nemaža dalimi prie tokio gyventojų įspūdžio apie kainas prisideda rečiau vartojamos paslaugos, nes jų kainų pokyčius žmonės pajunta ir įsimena geriau.

Pasak ekonomistės, paslaugų kainų augimas Lietuvoje pastaraisiais metais chroniškai lenkia prekių kainų augimą.

„Tai lemia sparčiai kylantis darbo užmokestis, nes teikiamų paslaugų kainodaroje būtent jis sudaro esminę sąnaudų dalį“, – tvirtina I. Genytė-Pikčienė.

Anot specialistės, šių ir kitų metų ekonomistų prognozės dėl vartotojų prekių ir paslaugų krepšelio vidurkio yra gerokai kuklesnės, nes nemaža dalis dabar matomo žaliavų brangimo bus „sugerta“ pakeliui – verslo pridėtinės vertės grandinėje iki vartotojo.

„Vis dėlto kainų kilimą tikrai pajusime ir jau jaučiame“, – neabejoja I. Genytė-Pikčienė.

Jos teigimu, kainų pokyčius jau pastebi tie, kurie, pavyzdžiui, ima remontuoti būstą ar perka korpusinius baldus, kurių kainos kyla ir dėl brangstančių medžiagų, ir dėl jų trūkumo, taip pat – dėl specialistų stygiaus.

„Kiekvienoje pramonės srityje – nuo elektronikos iki automobilių – jaučiamas tam tikrų žaliavų ar detalių stygius, kuris trikdo ir net stabdo gamybą“, – įsitikinusi I. Genytė-Pikčienė.

Lietuvos banko ekonomistė Laura Mociūnaitė pastebi, kad paslaugų kainos pastaruoju metu kilo ir dėl išaugusių degalų kainų. Jas taip pat didina po karantino staiga išaugusi įvairių paslaugų paklausa bei sąnaudos, susijusios su asmens apsaugos priemonėmis.

Vis dėlto ekonomistė prognozuoja, kad, atslūgus perteklinei paklausai, paslaugų kainų augimas turėtų stabilizuotis.

Priešingai nei gyventojai, banko atstovė pastebi, kad Lietuvoje maisto kainos esą ir toliau nesikandžioja.

„Balandžio mėnesį maisto prekes ir nealkoholinius gėrimus, kuriems skiriame apie penktadalį savo išlaidų, galėjome įsigyti netgi šiek tiek pigiau (0,1 proc.) nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pigo mėsa, pieno produktai ir aliejus“, – Lietuvos banko pranešime atkreipia dėmesį ekonomistė.

Bet, anot L. Mociūnaitės, ateityje maisto kainoms didesnį poveikį gali turėti pasaulinėje maisto žaliavų rinkoje pučiantys vėjai, aukštyn kilstelėję ir maisto žaliavų kainas, taip pat – būsimas derlius, kurį numatyti kol kas sunku.

Nemenkas kainų šuolis gyventojų laukia nuo liepos, kai brangs elektra ir dujos. Daugumai vartotojų už elektrą teks mokėti vidutiniškai apie 8 proc. daugiau, o už dujas – 26–50 proc. daugiau.

Statistikos departamento duomenimis, kol kas gyventojų išlaidos būstui, vandeniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui gegužę, palyginti su balandžiu, sumažėjo 1 proc., o per metus – maždaug tiek pat išaugo.

Iš viso gegužę, palyginti su ankstesniu mėnesiu, prekės bei paslaugos brango 0,6 proc. Daugiausia įtakos tam turėjo drabužių ir avalynės, spirituotų gėrimų, restoranų ir kavinių paslaugų, degalų ir tepalų, duonos ir grūdų produktų kainų padidėjimas.