Prieš Seimo pavasario sesiją su koalicijos partneriais sutarėme, kad reikia prislopinti teisėkūros kaminą ir teikti tik kokybiškus teisės aktus, neperkrauti parlamento darbotvarkės daržovių kreivumą reglamentuojančiais įstatymais. Nors pandemija jaukė planus, Liberalų sąjūdžio frakcijai pavyko įgyvendinti kelis liberalios darbotvarkės punktus.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Pradėjome atšaukti nelogiškus draudimus ir ribojimus. Pradedant nuo „valstiečių“ įvesto farmacijos įstatymo, pagal kurį kompensuojami buvo tik pigiausi vaistai. Dabar pacientai galės pigiau gauti tuos vaistus, kurie labiausiai tinkami jų gydymui, o gydytojams nebus draudžiama skirti tinkamiausią gydymo preparatą. Pradėjome koreguoti nepasiteisinusias alkoholio kontrolės priemones. Žiūrime kas veikia, kas – ne, todėl darbai nusikėlė į rudenį. Bet atrodo, jog pavyks sutarti, kad devyniolikamečiai per savo vestuves vėl galės pakelti šampano taurę, o turistai sekmadienio vakarą pasimėgauti taure vyno. Norime panaikinti ir ribojimą jauniems žmonėms patekti į parlamentą, sumažinant rinkimų amžiaus cenzą nuo 25 iki 21 metų. Liberalų pateiktam konstitucinių pataisų projektui Seimas pritarė, tačiau norint pakeisti Konstituciją dar laukia daug balsavimų.

Nors ir nepavyko ratifikuoti Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, plačiai žinomos kaip „Stambulo konvencijos“, žmogaus teisių klausimai šioje kadencijoje ne sykį atsidūrė dėmesio centre. Pavyko pasiekti šiokių tokių praktinių laimėjimų – Seimas priėmė Mediacijos įstatymo pataisas, todėl nebeliko privalomos mediacijos sprendžiant šeimos ginčus, kai į teismą nori kreiptis smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo pusė yra galimas smurtautojas. Tikimės, kad tai padės pataisyti gėdingą smurto prieš moteris statistiką.

Lygių galimybių kontroliere Seimas paskyrė daugelį metų žmogaus teisių srityje aktyviai dirbusią specialistę, Konstitucinio Teismo teisėju – tarptautiniu lygiu žmogaus teises gynusį teisės profesionalą. Inicijuojama Žvalgybos kontrolieriaus tarnyba, norima užtikrinti asmens teisę susipažinti su apie jį renkama informacija. Atsitiko tai, ko nuolat siekė liberalai – valstybės institucijose atsiranda daugiau supratimo žmogaus teisių problematikai.

Pavasario sesijoje reikėjo stabilizuoti svarbiausių valstybės institucijų veiklą, paskiriant jų vadovus. Buvo išspręsta Konstitucinio Teismo problema, kuomet pareigas ėjo kadenciją jau baigę teisėjai. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje Konstitucinio Teismo pirmininke pagaliau tapo moteris. Suformuota naujos sudėties Vyriausioji rinkimų komisija, o naujoji komisijos pirmininkė žadėjo daug dėmesio skirti liberalų siūlytai e-balsavimo idėjai įgyvendinti. Seimas rado sau naują Seimo kanclerį, juo tapo iš privataus sektoriaus priviliotas vadybos profesionalas. Lietuvos banko valdyba taip pat turi naują pirmininką. Kompetetingi profesionalai ant kelio nesimėto, todėl šiais paskyrimais esame labai patenkinti.

Pavyko patvirtinti pakoreguotą biudžetą. Keisti biudžetą vidury metų nėra įprastas dalykas, tačiau pakeitimai buvo būtini dėl pandemijos sukeltų padarinių – ypač sveikatos apsaugos sektoriuje, iš kurio buvo pareikalauta daugybė jėgų ir resursų, kuomet susirgimų skaičiai mušė rekordus. Kaip įprasta, Seimo nariai teikė daug pageidavimų, jog būtų išasfaltuoti žvyrkeliai aplink vienmandačių apygardas ir analogiškų pasiūlymų, bet svarbiausi buvo struktūriniai biudžeto pakeitimai. Patikslintame biudžete numatyta įtraukti Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšas (2.2 mldr. eurų), kurios skirstomos pagal ES institucijų parengtas rekomendacijas dėl skaitmeninimo ir žaliosios pertvarkos, norint transformuoti Lietuvos ekonomiką į kuriančią daugiau pridėtinės vertės.

Nors valstybės biudžeto deficitas ir didėja, Lietuva vis dar atitinka Maastrichto kriterijus – valstybės skola neviršija 60 proc. BVP. Tik priminsiu, kad praėjusi Vyriausybė, prisidengdama pandemijos situacija, žarstė milijonus į visas puses ir metų eigoje biudžetas Seime net nebuvo tikslinimas.

Viena svarbiausių liberalų frakcijos darbotvarkės dalių buvo žalioji pertvarka Lietuvoje. Seimas priėmė atliekų ir pakuočių tvarkymo įstatymų pataisas, kuriomis siekiama lengviau pereiti prie žiedinės ekonomikos užtikrinant, kad atliekos virstų ištekliais ir maksimaliai sumažėtų jų kiekis komunalinėse sąvartynuose. Ne vėliau kaip 2035-aisiais komunalinių atliekų sąvartyne turės būti šalinama ne daugiau kaip 5 proc. visų Lietuvoje susidarančių komunalinių atliekų (2019 m. jų šalinta 24,73 proc.).

Priimtas ir alternatyviųjų degalų įstatymas, kuriuo siekiama sukurti galimybes iki 2030 m. iki 15 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriuje ir taip sumažinti neigiamą poveikį klimatui aplinkos oro taršai. Nuo 2029 m. visas viešasis keleivių vežimo keliais transportas turės būti pritaikytas naudoti alternatyviuosius degalus. Seimas taip pat nusprendė įtvirtinti nuostatą, kad nuo 2024 m. palmių aliejus, pripažintas kaip keliantis didelę netiesioginę žemės naudos keitimo riziką, nebebus laikomas biodegalais.

Apibendrinant, pavasario Seimo sesija rodo, kad pagerėjo teikiamų teisės aktų kokybė, buvo įsiklausoma į opozicijos teikiamus pasiūlymus ir nepaisant ideologinių skirtumų politinės jėgos sugebėjo rasti sutarimą liberalams svarbiais klausimais. Žinoma, tai nebūtų įmanoma be telkiančio Seimo pirmininkės vaidmens Seime.