Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto mokslininkų sukurta dirbtinė sala iškeliauja į Šiaulius ir netrukus paįvairins Talkšos ežero peizažą. Be kraštovaizdžio praturtinimo funkcijos eksperimentinės salos turi ir kitą – ekologinę misiją – ant jų auganti augalija panaudoja azoto ir fosforo junginius, kurių perteklius skatina vandens telkinių eutrofikaciją.

KU mokslininkai džiaugiasi, kad 2019-aisiais drauge su partneriais Vokietijoje ir Lenkijoje pradėtas dirbtinių salų kūrimo projektas vyksta sėkmingai ir jo geografija Lietuvoje plečiasi. Dvi dirbtinės salos jau porą metų sėkmingai atlieka vandens kokybės gerinimo įrenginių funkciją Kuršių mariose, viena Klaipėdos centre esančiame Jono kalnelio tvenkinyje.

Pirmųjų trijų salų konstrukcijos į Lietuvą buvo atgabentos iš Škotijos, naujausioji, iškeliaujanti į Šiaulius, jau pagaminta KU technologijų mokslininkų komandos.

„Bendri salos matmenys: ilgis – apytikriai 6300 mm, plotis – 1800 mm. Konstrukcija sudaryta iš 6 segmentų: plūdrumą konstrukcijai suteikiančių vamzdžių, konstrukcinio, laikančiojo nerūdijančiojo plieno tinklo, kokoso plaušo apvalkalo, jį prilaikančio galvanizuoto, dažyto tinklo. Jungiantys elementai iš nerūdijančiojo plieno. Konstrukcijos plūdrumas išbandytas KU Jūros tyrimų institute, laboratorinėmis sąlygomis. Sala nuo analogų skiriasi tuo, kad rinkoje esantys sprendiniai turi labai daug plastikinių dalių, kurios nuolat veikiamos tiesioginės saulės spinduliuotės suyra ir tokiu būdu mikroplastikas teršia vandens telkinį. Pagaminta konstrukcija neturi tiesiogiai saulės spinduliais veikiamų plastikinių dalių“, – pranešime cituojamas salos konstruktorių komandos vadovas dr. Artūras Tadžijevas.

Tarptautinio projekto „Livelagoons“ vadovas prof. Artūras Razinkovas–Baziukas pasakoja, jog įkurdinus salą Talkšos ežere bus paimti jo vandens mėginiai. Vėliau vandenys aplink salą taip pat bus stebimi.

„Turime suprasti, jog dvidešimties kvadratinių metrų sala ir per porą – trejetą metų ant jos įsitvirtinusi augmenija revoliucingų permainų neturės. Greitam efektui išgauti tokio dydžio ežere reikėtų bent 10 salų, tačiau tokiu būdu gerinti vandens kokybę labai patogu: sumontavai salą ir daugiau jokių rūpesčių, ji pasyviai atlieka savo funkciją, kai bet kokią technologinę vandens valymo įrangą reikėtų nuolat prižiūrėti. Tuo pačiu metu sala ir ežero peizažo akcentas, ir prieglobstis paukščiams, žuvims ir kitiems organizmams. Taip sala pasitarnauja biologinės įvairovės atstatymui urbanizuotose vandens telkiniuose“,- sako prof. Artūras Razinkovas-Baziukas.

Mokslininko teigimu, dirbtinės salos kaip vandens telkinių ekologinės būklės gerinimo priemonės populiarėja visoje Europoje.

Dirbtinės salos idėja Šiauliuose įgyvendinama bendrovės „Aviatic MRO“ iniciatyva ir lėšomis.