P0

Svarbu, Vasara

Ilgametis gelbėtojas: ši vasara – itin sudėtinga

Ernesta Onusaitytė, „Atviros Klaipėdos" praktikantė
2021-07-12


„Darbo užtenka ne tik vandeny, bet ir ant smėlio“, – tvirtina Klaipėdos paplūdimių gelbėtojams vadovaujantis Aleksandras Siakki.

28-erių metų darbo patirtį turintis plaukimo treneris, pedagogas, duodamas interviu „Atvirai Klaipėdai” teigė, jog ši vasara itin sudėtinga, o gelbėtojams tenka kovoti ne tik su karštais orais, bet ir su žmonėmis, po karantino išsiilgusiais laisvės.

„Visi galvoja, kad gelbėtojai gelbėja tik vandeny. Iš tiesų jie atlieka prevencinį darbą, kad neįvyktų skendimas”, – sako Aleksandras Siakki.
Kodėl tapote gelbėtoju?

Aš visą gyvenimą gyvenu prie vandens. Kai pradėjau studijuoti, atėjo mintis, kodėl gi per vasaros atostogas nepradėjus dirbti gelbėtoju. Ir „prilipo” nuo 1993 metų. Nuo tada paplūdimuose ir dirbu kaip gelbėtojas,  o kaip gelbėtojų vadas – nuo 2010 metų. Patinka ir darbas, ir jaunimas, pats bendravimas bei galimybė suteikti žmonėms pagalbą. Manau, kad nuo 2010-ųjų metų pavyko suorganizuoti visą gelbėtojų darbą ir sistemą.

Ar šiais metais daug buvo norinčių tapti gelbėtojais?

Šiais metais truputį viskas buvo kitaip. Taip, visada yra daug norinčių tapti gelbėtojais ir reikia pasistengti pasiruošti per tuos metus. Šiais metais problema buvo pandemija. Daug kas tuo metu liko be darbo, todėl į atrankas atvyko daug žmonių. Atėjo ir vyresni, iš viso užsiregistravo 93 žmonės. Tačiau prieš pat sezono pradžią daug atkrito, kadangi rado pastovius darbus. Tad teko imti naujus žmones ir vėl juos apmokyti, kad pripildytume komandą. Nors turime daug iššūkių dėl karštų dienų, žmonių srauto, grupė dirba pilnu pajėgumu, viskas yra tikrai gerai.

Kaip vyksta gelbėtojų atranka? Kokie keliami reikalavimai?

Pirmiausia, turi praplaukti 50 metrų, tuomet 200 metrus, o vėliau pranerti per visą baseiną. Kadangi atrankos vykdomos pavasario metu, tai vyksta baseinuose. Tuo metu pasirodo jų plaukimo įgūdžiai. Svarbiausia, kad žmonės nebijotų ir ateitų į tas atrankas, tai nėra egzaminas. O gelbėtoju gali dirbti tik nuo 18 metų, jis turi būti savarankiškas, mąstantis, kadangi nuo jo priklauso žmogaus gyvybė. Turi mokėti ir savarankiškai priimti sprendimus, turi būti stiprus tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

Kokia yra gelbėtojo dienotvarkė?

Gelbėtojas į darbą ateina 9 valandą ryto, turi įvertinti jūros sąlygas ir kokią vėliavą iškelti, taip pat susisiekia su vyriausiuoju gelbėtoju. Centrinis gelbėtojų postas turi ir vandens techniką (katerį arba vandens motociklą), ir smėlio techniką, t.y. keturračius, todėl vadovauja kitiems postams. Gelbėtojas iškelia vėliavą ir pasiruošia darbui: išsineša gelbėjimo plūdes, kostiumus į lauką, o vakare viską surenka. Gelbėtojai keičiasi kas valandą, yra dvi pamainos. Valgo darbo vietoje, kadangi niekada negali žinoti, kas tuo metu gali nutikti.

Kas kiek laiko atliekami maudyklų vandens kokybės tyrimai? Kokie tolimesni veiksmai, jei tyrimai blogi?

Tyrimai atliekami kas dvi savaites. Jei tyrimai blogi, tai tą pačią dieną užsakome pakartotinį tyrimą. Ir jeigu tyrimai vėl prasti, gelbėtojai iškabina raudonas vėliavas ir praneša, jog toje vietoje draudžiama maudytis dėl vandens kokybės. Šią vasarą tokio atvejo dar nebuvo. Svarbu paminėti, kad čia yra jūra ir ji pati išsivalo. Tam yra povandeninės srovės bei vėjas nuo kranto ir jūra dažniausiai per naktį pati išsivalo. O dabar kol kas vanduo geras.

Kokios priežastys lemia, kad iškeliama raudona vėliava, nurodanti, jog maudytis draudžiama? Kada priimamas toks sprendimas ir kas jį priima?

Tai lemia didelis bangavimas, atgalinės srovės. Būna, kad bangavimas nėra stiprus, tačiau labai didelė trauka į jūrą. Būna ir tokių atvejų, kai dieną vadiname diena X. Atrodo nedidelis bangavimas, saulė, tūkstančiai žmonių paplūdimyje, tačiau didelė trauka, todėl iškeliama raudona vėliava. O poilsiautojai nesilaiko reikalavimų ir tada per dieną gelbėjame 14-16 žmonių. Buvo kažkada rekordas – 19 žmonių. Tokių dienų retai pasitaiko, bet tikrai būna.

Tokį sprendimą priima vyriausiasis gelbėtojas. Jis remiasi taisyklėmis, specialiomis lentelėmis.

Kaip šią vasarą poilsiautojai elgiasi prie jūros?

Žmonės po karantino išsiilgo laisvės ir gamtos. Taip pat ilgai laikosi aukšta temperatūra, todėl labai daug žmonių ateina atsivėsinti. Visi lenda į jūrą ir užmiršta apie saugumą. Darbo užtenka ne tik vandeny, bet ir ant smėlio. Ir traumų, ir jau mirčių ant smėlio turėjome. Vyras žaidė tinklinį, pasijuto blogai ir, deja, įvyko tragedija.

Visi galvoja, kad gelbėtojai gelbėja tik vandeny. Iš tiesų jie atlieka prevencinį darbą, kad neįvyktų skendimas. Tenka bendrauti su poilsiautojais, kurie pamiršta apie savo saugumą ir pyksta, jog gelbėtojai jais rūpinasi. Tenka ir psichologiškai atlaikyti negatyvų poilsiautojų elgesį, keiksmažodžius bei puolimą. Vasaros pradžioje buvo labai sudėtinga, kai žmonės ateidavo su naminiais gyvūnais, o tai yra draudžiama. Taip pat poilsiautojai atsineša alkoholinių gėrimų, tad gelbėtojams tenka būti dar budresniems. Taip pat buvo toks atvejis, kai tėvai gavo perspėjimą dėl vaikų nepriežiūros vandenyje. O tėvai ir sako gelbėtojams: o kur taisyklėse parašyta, kad reikia savo vaikus prižiūrėti vandenyje? Absurdas kažkoks.

Kokie patys svarbiausi reikalavimai pačiam poilsiautojui, kad išvengtų nelaimės?

Atėjai į paplūdimį, visada prisimink apie savo saugumą, nes vanduo labai pavojingas – ir prie jūros, ir prie bet kurio kito telkinio. Būtina pažiūrėti, kokia vėliava plevėsuoja ir kokia jos reikšmė. Daug kas sako, jog nežino, ką kokia vėliava ką reiškia, tačiau visur Klaipėdos paplūdimiuose ant persirengimo kabinų kabo vėliavų reikšmės. Kada galima maudytis, o kada ne, pranešame ir per garsiakalbius. Reikia atkreipti dėmesį ten, kur sustatyti ženklai dėl duobių. 99 proc. visi skendimai vyksta ten, kur duobės. O žmonės nepaiso tų ženklų.

Jei žmogus maudydamasis jūroje pajaučia, kad yra traukiamas atgalinės srovės, kokie turėtų būti pirmieji jo žingsniai?

Svarbiausia yra nepanikuoti, neeikvoti energijos ir plaukti į šoną. Visi klaidą daro iškart plaukdami atgal į krantą. Tai tas pats, kas sraunioje upėje plaukti prieš srovę. Psichologiškai yra sunku, todėl galima net atgal į jūrą išplaukti, tačiau vėliau iš lėto plaukti ant vandens paviršiaus į šoną. Taip pat būtina stebėti bangavimą, kad negautum gurkšnio. Gelbėtojai budi, jie tai pastebės ir ateis į pagalbą. O jeigu tai įvyko už paplūdimio ribų, kur nėra gelbėtojų posto, reikia plaukti į šoną ir laukti lūžtančios bangos. Bangų pagalba jūra pati išmes jus į krantą. Taip pat paplūdimiuose yra sukabintos schemos, kaip elgtis tokiu atveju, o Facebook paskyroje „Klaipėdos paplūdimiai“ puslapyje įkeltas vaizdo įrašas, kaip išplaukti.

Koks vasaros sezonas prie jūros šiais metais?

Pati vasara labai karšta ir, kiek atsimenu, tokios vasaros jau seniai nebuvo. Visą mėnesį laikosi aukšta temperatūra, daug žmonių, todėl darbo padaugėjo. Net patys gelbėtojai pavargsta nuo tų karštų orų, tačiau stengiasi, kiek gali. Svarbiausia, neužmiršti saugiai elgtis paplūdimyje ir taip išvengsime nelaimės.

INFORMACIJA

Patarimus, kaip elgtis prie vandens ir vandenyje platina ir Klaipėdos rajono savivaldybė:

1. Nemokant plaukti neiti į vandenį giliau kaip iki krūtinės;

2. Nesimaudyti vieniems, taip pat nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose;

3. Maudytis tik įsitikinus, kad saugu, į nežinomą vandens telkinio vietą iš pradžių lėtai įbristi, nenerti ir nešokti į vandenį;

4. Nestovėti ir nežaisti ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį;

5. Nešokti į vandenį staiga, jei esate perkaitę, pirmiausia apsišlakstykite;

6. Maudantis nekramtyti gumos, nevalgyti, nesimaudyti iškart po valgio;

7. Nežaisti vandenyje pavojingų žaidimų ir to neleisti daryti vaikams: nenardinti kito asmens, netampyti už kojų, nelipti kitiems ant pečių;

8. Pradėję skęsti pasistenkite nepanikuoti, dėmesį į save atkreipkite šaukdami arba mojuodami rankomis, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, atsigulkite ant nugaros;

9. Gelbėti skęstantįjį vandenyje be pagalbinių priemonių gali tik geras plaukikas, kuris moka profesionaliai įvertinti pavojaus lygį, išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai;

10. Pastebėję skęstantį žmogų šaukite mėgindami atkreipti aplinkinių dėmesį, kvieskite paplūdimio gelbėtojus, jeigu jų nėra, nedelsdami skambinkite skubios pagalbos numeriu 112. Laukdami gelbėtojų, pasitelkite į pagalbą kuo daugiau žmonių, pasidalykite pareigomis, bandykite padėti skęstančiajam saugiais būdais: nuo kranto, iš valties, nuo tilto mesdami plūdurą, tiesdami lazdą ir t. t. Nerizikuokite savo gyvybe. Ištraukę skęstantįjį į krantą, suteikite pirmąją pagalbą, jei reikia, gaivinkite, kol atvyks pagalba;

11. Nešaukite pagalbos, jei jos nereikia;

12. Neplaukiokite ten, kur atliekami šuoliai į vandenį;

13. Neplaukite į laivakelį ir nesiartinkite prie praplaukiančių laivų, nes kyla grėsmė būti įtrauktiems po laivo sraigtais;

14. Gelbėjimosi liemenę užsidėkite prieš išplaukdami plaukiojimo priemone į vandens telkinį ir ją dėvėkite visą laiką, taip pat būdami plaukiojimo priemonėje ant vandens.


    2021-07-12

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt