Nuo 2015-ųjų naują Klaipėdos bendrąjį planą rengianti uostamiesčio valdžia dar kartelį kluptelėjo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) konstatavo, kad savivaldybė netinkamai atsakė į pastabą dėl naujame plane numatomų urbanizacijos mastų Melngragėje, Giruliuose bei Smiltynėje.
Dėl to inspekcija nurodė toliau nevykdyti bendrojo plano (BP) keitimo proceso iki bus pašalintas toks pažeidimas.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Gegužę buvo surengtas jau antras viešas susirinkimas dėl rengiamo BP. Jo metu jau buvo pristatyti tik pakeitimai, padaryti po 2019 m. pabaigoje vykusio pristatymo.
Vieną iš pastabų šįkart pateikęs architektas Edmundas Benetis teigė, jog rengiamame plane yra numatyta nepagrįsta „milžiniška Melnragės-Girulių (apie 86 ha), Smiltynės (apie 19 ha) ruožų urbanizacija”.
Savivaldybė tokią pastabą atmetė, nes esą nurodyti skaičiai neatitinka tikrovės. Anot savivaldybės, pakeistuose BP sprendiniuose plėtros teritorijos Melnragės-Girulių ruože yra „žymiai sumažintos” lyginanti su 2019 m. viešam svarstymui teiktais sprendiniais, o likusi plėtra numatyta pagal Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategija iki 2030 metų, kurioje numatoma Smiltynę ir Girulius paversti kurortinėmis vietovėmis, sukuriant reikalingą infrastruktūrą, įkuriant traukos objektus ir rekreacinius centrus.
VTPSI konstatavo, kad toks atsakymas yra nepagrįstas. Inspekcija savivaldybei priminė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, kad tokiais atvejai pasiūlymo atmetimo motyvai turi atliepti pasiūlymus pateikusių asmenų nurodytus argumentus (būti individualizuoti) ir turi būti pakankamai išsamūs.
„Darytina išvada, kad <…> planavimo organizatoriaus pateiktas prieštaringas ir neaiškus sprendimas, pasiūlymo atmetimą lėmusios
priežastys išsamiai neatskleistos, motyvai nepagrįsti objektyviais duomenimis, konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis (argumentais). Ši atsakymo dalis pripažintina neišsamia ir nemotyvuota”, – konstatavo VTPSI.
Inspekcija pabrėžė, kad savivaldybė nenurodė, koks tas „žymiai sumažintas“ teritorijos dydis yra, iš atsakymo turinio nėra aišku, kuo skiriasi tokios „žymiai sumažintos“ plėtros teritorijos nuo „likusių šio ruožo plėtros teritorijų“.
Konstatavusi tokį pažeidimą inspekcija ne tik nurodė savivaldybei iš naujo išnagrinėti pateiktą pasiūlymą ir pateikti motyvuotą atsakymą, bet ir nurodė toliau nevykdyti BP keitimo proceso, kol nebus pašalintas toks pažeidimas.
Savivaldybė pažeidimą turi pašalinti ne ilgiau kaip per mėnesį. To nepadarius, inspekcija gali kreiptis į teismą dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo panaikinimo ar dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą.
Naująjį Klaipėdos BP rengia bendrovė „Urbanistika”, savo darbus įvertinusi 301 679 eurų.
INFORMACIJA
Penktadienį į aplinkos ministrą dėl Klaipėdos BP kreipėsi Klaipėdiečių iniciatyvos už ekologiją ir demokratiją (KIDE) vadovė Alina Andronova. Ji prašo ministro „nedelsiant stabdyti” BP tikrinimą ir grąžinti procedūrą į koncepcijos rengimo ir derinimo su visuomene stadiją bei „atlikti tyrimą dėl nusikalstamo mėginimo grubiai pažeidžiant teisines procedūras įgyvendinti visuomenei ir miestui negrąžinamai žalingus teritorijų planavimo sprendinius”.
Tokiais sprendimais įvardijama „optimizuota urbanistinė pajūrio ir Smiltynės miškų plėtra, numatoma maksimali krovos uosto infrastruktūros plėtra miesto teritorijų ir gerovės sąskaita”. Akcentuojama, kad ruošiamas tvirtinti BP skiriasi nuo tos koncepcijos, kurią 2017 m. liepą patvirtino miesto Taryba.
Aš tai savivaldybės vietoje paduočiau teisman tuos narsiuosius „stabdytojus – apskundėjus”, kažkoks absurdas, kokia žala miestui daroma, vien dėl to, kad kažkokiam dėdei maždaug „nemotyvuotai” atsakoma…
…atsakė „kažkokiam dėdei” apie milžinišką ir visiškai nepagrįstą Melnragės – Girulių ruožo (su Smiltyne) „urbanizaciją”. O tai yra apie 100 ha Lietuvos pajūrio juostos miško… „Kažkoks dėdė” paprašė bendrojo plano rengėjų ir planavimo organizatoriaus pagrįsti tokį didžiulį mažėjančios Klaipėdos poreikį naikinti („urbanizuoti”) Girulių miškus. Čia jau nebejuokinga. Net 30 ha geležinkelio plėtrai Girulių miškuose nepritarė apie 14000 klaipėdiečių. O čia – apie 100 ha.
Net statybos inspekcija suprato, kad į šį klausimą reikia atsakyti.
Miestui tikrai daroma žala dėl neprofesionalių BP rengėjų sprendimų bei sprendinių ir beviltiško savivaldybės administracijos „darbo”. Pretenzijos tik tais dviem adresais.
Patvirtinto bendrojo plano sprendiniai galios 10 metų, o savivaldybė pasak straipsnio autoriaus , jį ruošia jau 7 metus . Gal procese malonumą jaučia.
Pradžioje visa spauda mirgėjo , kad trūksta politinės valios. Meras net savivaldybės direktorių Budiną, kiek yra žinoma, iš darbo išvarė , kad be tarybos pritarimo paskubėjo bendrojo plano koncepciją pasirašyti . Bendrasis planas net nepatvirtintas sensta ir tuojau gali tapti nebeaktualus ir koreguotinas .
Kad merui čia nelabai sekasi mes matome , bet ką MINISTERIS SIMONAS GENTVILAS galvoja tuo klausimu ? Miestelėnai mano , kad tai tikrai turėtų jam rūpėti ? Net ir plika akimi matosi, kad kažkas čia su jo įstatymais NE TAIP, jei pasiekti finišą jau 7 metai niekaip nepavyksta. Bet kas tam vaikui, kuris kiek yra žinoma, normalaus darbo dar kaip ir nėra dirbęs. Vis politikoje vargsta , gavęs tėvo palikimą.
Stai kas kalciausias..
2019-12-11
„Trečiadienį Vyriausybė iš antro karto patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrąjį planą (BP), numatantį maksimalią uosto plėtrą ir pietų, ir Melnragės kryptimi.
Klaipėdos bendruomenių asociacijos atstovai posėdžio metu prašė netvirtinti šio dokumento, bet balsuojant susilaikė tik du ministrai, o 11 buvo už.”
2020-06-22
„Pirmadienį vykusiame Vyriausybės posėdyje be papildomo pristatymo bendru sutarimu projektui gremėzdišku pavadinimu „Dėl transeuropinio IX B transporto koridoriaus Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo pradžios” buvo pritarta, vos tik premjerui baigus skaityti jo pavadinimą. „