Liepos 11 dieną tradiciniais istoriniais laivais – venterine valtimi „Rusnietis“, vytine „Jūratė“, valtimi „Vykintas“ ir lainerio „Titanikas“ gelbėjimosi valties replika – vandens kelią į liepos 23-iąją prasidėsiančią „Dangės flotilę“ atidarė Baltijos jūrų skautai. Jų laukia ilgas kelias, daugiau nei 200 km.

„Diena labai karšta.. Ir ne tik ore, juk žygis tik prasidėjo ir viskas vyksta pirmą kartą. Kelionės pradžioje buvo tam tikrų nesklandumų su ekipažų pasiskirstymu <…>, bet pirmojoje stotelėje, Kačerginėje padarėme reikiamas rokiruotes, ekipažus susistygavome ir įsivažiavome“, – rašė Jūrų skautai savo socialiniame tinkle starto dieną.

Jūrų skautai ruošiasi laivyno šimtmečio minėjimui ir inicijavo šią ekspediciją – Nemuno vidurupiu ir žemupiu tradiciniais ir istoriniais laivais leidosi vandens kelionei į Klaipėdą, o liepos 23 dieną su kitais burinio laivyno atstovais įplauks į Dangės upę prie pakeltą Pilies tiltą drauge su kitais „Dangės flotilės“ laivais.

Liepos 23-24 dienomis „Dangės flotilėje“ Baltijos Jūrų skautai rengs edukacinius pristatymus, pademonstruos parodomąją rikiuotę.

Vandens žygyje su 70-šimčia skautų iš visos Lietuvos keliauja Tradicinių ir istorinių laivų asociacijos nariai, kurie drauge su Lietuvos jūrų muziejumi kasmet per Jūros šventę reprezentuoja medinį burinį laivyną. Venterinės valties „Rusnietis“ statytojas ir savininkas Kęstutis Laukevičius džiaugiasi tokia iniciatyva:

– Medinio burinio laivyno, jūrinio paveldo ateitis – šių jaunų, iniciatyvių ir tvirtų žmonių rankose. Todėl net nedvejodami sutikome leistis į šią ekspediciją ne tik su „Rusniečiu“, bet ir su valtimi „Vykintas“, bei lainerio „Titanikas“ gelbėjimosi valties replika, – sako Kęstutis Laukevičius.

Kodėl valtis vadinama venterine? Venteris – žvejybos tinklas su vienu arba dviem tinkliniais sparnais. Iki šiol venteriai tebestatomi seklesnėse Kuršių marių vietose. Taigi ir valtys gavo pavadinimą, pagal tempiamą tinklą, kuriuo buvo žvejojama. Venterinė valtis – greita ir manevringa, todėl ja galėjo plaukti ir vienas žmogus. Nuo kurėnų venterinės valtys skyrėsi ne tik dydžiu, bet ir tuo, kad jų stiebų nepuošė vėtrungės. Tokio tipo valtys naudotos seklesnėse Kuršių marių dalyse. Čia buvo žvejojama statomaisiais kuolų tinklais-venterinėmis gaudyklėmis.

Kęstutis Laukevičius sako, jog puoselėdamas „medinukus“ siekia atgaivinti senąsias krašto tradicijas ir populiarinti laisvalaikio ir gyvenimo būdą, plaukioti ir buriuoti mediniais, tradiciniais ir istoriniais laivais. Ne veltui ir kitą savo laivą pavadino sūnaus Vykinto vardu, kuris taip pat seka tėčio pėdomis.

Vandens kelyje – taip pat ir Roko Radzvilavičiaus statytas ir vedamas laivas, vytinė „Jūratė“.

– Suręsti žvejybinę valtį ar laivą nėra paprasta, – sako šilutiškis Rokas Radzvilavičius.

Jis prisipažįsta, kad statydamas laivą buvo priverstas išmokti daug naujų dalykų, prisiminti jau išmoktus, kurių, manė, niekada neprireiks. Laivo statybai jaunas vyras entuziastingai skyrė visą savo laisvalaikį, nes dirba ugniagesiu gelbėtoju. O vytinės vardas – žmonos Jūratės garbei. Laivas tarnauja turizmo ir medinio laivyno populiarinimui.

Vytinė – tai tikra Lietuvos istorijos paslaptis. Jis buvo atkurtas tik pagal vieną nuotrauką, vieną graviūrą ir paveikslą. Šie laivai plukdė Nemunu medieną, javus, linus į Gdansko uostą. Tai – plokščiadugnis, ilgas, žemais bortais, aukštais bei aštriais pirmagaliu ir laivagaliu, vienu ilgu irkliniu vairu laivagalyje ir ant stiebo viduryje pritvirtinta bure, laivas. Vytinės – tvirti ir ilgaamžiai laivai. Jais plaukiota nuo XV amžiaus ištisus 500 metų, gabenti kroviniai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Prūsijos vidaus vandens keliais: upėmis, kanalais, mariomis.