Birželio pabaigoje Klaipėdos miesto tarybos kolegijai neapsisprendus dėl Senojo turgaus likimo Savivaldybės administracija vėl sugrįžta su šiuo klausimu – penktadienį vyksiančiam minėtojo politinio organo posėdžiui vietoje anksčiau siūlytų keturių galimų sprendimų teikiami trys.
Prieš beveik tris mėnesius politikams siūliusi rinktis pilną UAB „Senasis turgus“ privatizaciją viešo aukciono būdu Savivaldybės administracija šįkart jokios oficialios pozicijos nereiškia – tik pristato suformuluotas galimybes.
Susiderėti nepavyko, politikai trypčioja vietoje
Dar praėjusios kadencijos Klaipėdos politikai buvo nusprendę, jog reikia parduoti iki 49 proc. UAB „Senasis turgus” akcijų, kad gautas lėšas būtų galima panaudoti prekybinės halės rekonstrukcijai.
Paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus atsiliepė tik Tilžės turgus, kuris paskutiniais Registrų centrui pateiktais duomenimis yra kontroliuojamas valdančiosios miesto Tarybos daugumos nario konservatoriaus Andriaus Petraičio brolio Ramūno. Mažasis akcininkas yra ir A. Petraičio tėvas Romas.
„Atvira Klaipėda” rašė, kad buvo jau ir parengtas sutarties projektas. Dalis jos punktų kėlė didelių abejonių ir kai kuriems ekspertams, ir politikams.
Galiausiai Savivaldybės administracija konstatavo, jog derybos su Tilžės turgumi nutrauktos „nepavykus suderinti esminių akcininkų sutarties sąlygų”. Anot administracijos, nebuvo sutarta dėl investicijoms skirtų lėšų (1 663 962,87 Eur) grąžinimo kredito įstaigai iš bendrovės mokamų dividendų bei investuotojų akcijų įkeitimo bankui; Tilžės turgaus noro per artimiausią laikotarpį nuo sutarties pasirašymo įgyti teisę valdyti 51 proc.; valdybos formavimo principų.
Balandžio pabaigoje Savivaldybės administracija miesto Tarybos kolegijai pateikė keturis galimus naujo sprendimo variantus: 51 proc. akcijų paketo pardavimą viešo aukciono būdu; 75 proc. akcijų paketo pardavimą viešo aukciono būdu; 100 proc. akcijų pardavimas aukcione ir bendrovės įstatinio kapitalo didinimas privačių asmenų lėšomis, privačiam akcininkui perleidžiant 51 proc. akcijų. Administracija politikams siūlė rinktis pilną UAB „Senasis turgus“ privatizaciją, tačiau po ilgų diskusijų Kolegijos dauguma nusprendė sprendimą dėl šio klausimo atidėti.
Ką siūlo dabar?
Į penktadienį vyksiantį Kolegijos posėdį Savivaldybės administracija ateina jau su trim galimais scenarijais.
Tarp jų liko siūlymai didinti bendrovės įstatinį kapitalą 1 802 569 Eur privačių asmenų lėšomis, privačiam akcininkui perleidžiant 51 proc. akcijų bei 100 proc. akcijų pardavimas aukcione.
Nauja siūloma išeitis – bendrovės reorganizavimas prijungiant ją prie UAB „Naujasis turgus“, kurios 100 proc. irgi priklauso savivaldybei. Teigiama, kad tokiu atveju atsirastų galimybė efektyviau naudoti turtą ir žmogiškuosius išteklius (per metus pavyktų sutaupyti 45-50 tūkst. Eur.).
Kartu po tokio sujungimo siūloma parduoti dabar nenaudojamus prekybos patalpas Turgaus a. 18, gyvenamąjį namą Turgaus a. 3 bei nebaigtą statyti parduotuvę Galinio Pylimo g. 4, kurių visų rinkos vertė 1,086 mln. eurų ir gautas lėšas panaudoti halės remontui. Likęs 531 600 eurų vertės bendrovės valdomas nenaudojamas nekilnojamasis turtas (buvusi žuvinė Galinio Pylimo g. 8 ir tuo pačiu adresu esantis tualetas) esą galėtų būti perduotas savivaldybei, kuri šį turtą galėtų parduoti viešo aukciono būdu ir gautas lėšas panaudoti Senojo turgaus prieigų sutvarkymo projekto įgyvendinimui.
Galimus sprendimo variantus išdėsčiusi Savivaldybės administracija šįkart jokio siūlymo politikams neteikia.
Pasak Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, tikimasi, kad politikai patys laisvai pasirinks, nes vienokį ar kitokį sprendimą jau reikėtų daryti – esama turgaus padėtis yra nepriimtina.
Visgi, anot E. Simokaičio, pati administracija kaip ir praėjusį kartą būtų labiau linkusi prie 100 proc. akcijų pardavimo.
Nuo 2020-ųjų pavasario senajam turgui laikinai vadovaujantis Naujojo turgaus direktorius Viačeslav Karmanov „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad jei būtų tarp priimančiųjų sprendimą, jis tikrai atmestų akcijų emisijos variantą.
„Įmonėje sprendimus priima, strategiją formuoja valdyba, kuri tokiu atveju būtų skiriama 51 procentą akcijų turinčio verslo, tad savivaldybės įtaka liktų tik minimali. Jei miestas nori ir toliau turėti įtaką, politikai turėtų rinktis iš kitų dviejų variantų”, – sakė direktorius.
Jis taip pat laikosi nuomonės, kad Savivaldybės siūlomas parduoti nekilnojamasis turtas Senojo turgaus veiklai yra nereikalingas.
„Turgui reikia halės ir prieigų prie jos, taip pat naujos aikštės, kuri atsiras vietoje nugriautų stoginių”, – sakė V. Karmanov.
Jeigu parduoda 100 proc., kas bus su Lėbartų prekybininkais, kuriuos administruoja Senasis turgus? Jeigu 100 proc pardavimo atveju Lėbartų prekybininkus prijungs prie Naujojo turgaus, tai kodėl iškarto nesujungus abu turgus į vieną. Racionalu, logiška ir išlieka tęstinumas. Pastarojo Klaipėdai trūksta.
Būtina patikslinti, kad ankstesnės derybos dėl sutarties žlugo visai ne dėl to, kad buvo siūloma dividendus mokėti iš bendrovės lėšų bei jų įkeitimo bankui. Kitos straipsnyje paminėtos priežastys taip pat nebuvo esminės. Vis tai yra ne administracijos, o AtvirosKlaipėdos pasikviestų tariamų „ekspertų“ fantazijos. Tikroji priežastis – nesutampantis derybininkų požiūris į akcininkų prisiimamas atsakomybes dėl Senojo turgaus veiklos galimos rizikos ir tų atsakomybių bei rizikų sąžiningą pasiskirstymą tarpusavyje. Kaip išeitis iš aklavietės buvo siūloma akcijų emisiją padidinti bent iki 51 proc. Tą dabar ir matome naujame svarstyme. Tai logiškas sprendimas jei miestas nori dalyvauti turgaus vystyme. Variantas su 100 proc. per aukcioną – kiek rizikingas ir galbūt neatsakingas miesto atžvilgiu. Gal pinigų ir gaus daugiau, ir mažiau galvos skausmo valdžiai artimoje perspektyvoje, bet jokių garantijų kas ten atsiras ateityje.
Jeigu taryba pasirinktų trečią variantą – sujungimą su Naujuoju turgumi ir išpardavimą dalimis – tai būtų gigantiška miesto valdžios padaryta klaida. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – Naujasis turgus ką tik pardavė savo filialą Minijos g. ir ten dabar bus automobilių pardavimo aikštelė! Lygiai tas pats laukia ir Senojo turgaus jei toliau jam vadovaus V. Karmanovas. Pasak straipsnio jis jau prasitarė, kad viską išparduos ir atsikratys nereikalingų pastatų. Jam rūpi tik dabar pustuštė stovinti halė. Akivaizdu, kad tai kompleksiškai nemąstančio ir vizijos neturinčio žmogaus sprendimai, kurie galutiniame rezultate Klaipėdą paliktų iš viso be Senojo turgaus.
Akivaizdu, kad atstovaujate Tilžės turgui, kuris norėjo labai lengvai prasisukti – paskelbė kvietimą dėl 49 proc. ir pyst netyčia gauna 51. Po 51 proc. emisijos likusias 49 akcijas savivaldybė galės pasikabinti savo tualete. Taigi miestas manau turi apsispręsti ar nori dar ką nors bendro turėti su turgumi ar ne. O Karmanovas maladec, per metus padarė tiek, kiek visi likę per 30 nesugebėjo. Beje,kas blogai,kad pardavė tą Minijos gatvės sovietmečio liekaną?
Lygiai taip pat galima teigti, kad atstovaujate Karmanovo interesams taip jį gindamas, nes iš tikro jis joks ne „maladiec”, o tik vykdo savo globėjų nurodymus – patyliukais pardavė miestiečiams priklausantį turtą ir dar slepia sandorio sąlygas prisidengdamas pirkėjo interesais neviešinti sumos. Jokio konkurso, jokio aukciono, jokios studijos, jokio svarstymo. Tiesiog pardavė net neaišku už kiek, o tikrieji Miestiečiai tyliai sėdi ir čiulpia nykštį. Tai pirma. Antra – visa Karmanovo veikla Senajame turguje, kuria jis pijarinasi ir pateikia kaip už savo nuopelnus, buvo išdėstyta investicijų projekto plane, kurį pateikė viena iš derybų pusių, o jam beliko tik veikti papunkčiui. Beje, tas planas jokia ne paslaptis – jį galima rasti pagooglinus. Trečia – visi tie, kurie nesugebėjo, kaip teigiate, 30 metų tvarkytis, buvo lygiai tokie patys statytiniai kaip ir Karmanovas, tik vykdantys nurodymus iš viršaus. Tai reiškia, kad jis nedarys nieko, kas nesuderinta su kuratoriais. Ketvirta – kadangi derybos žlugo, reiškia savivaldybė norėjo, kad tuos 49 proc. akcijų savo tualete pasikabintų Tilžės turgus? Pagal Jūsų logiką, durnelių neatsirado? Kaip ir viskas teisinga, ar ne? Na ir penkta – Jūsų tas vadinamas „pyst netyčia gauna“ būtų kainavęs gal apie du milijonus euriukų, plius paveldimas hemorojus su ilgu įsipareigojimų sąrašu. Tokį savižudį administracija turėjo nešioti ant rankų, bet kažkodėl nesiryžo. Taip, kad dar pažiūrėsim, kokio kietumo pomidorai bus pas politikus šį kartą ir ar neliks prie suskilusios geldos.
Tamsta piktinatės tuom kaip Karmanovas pardavė Minijos turgelį, bet akivaidžiai liūdite, kad Tilžės turgui nepaėjo korta atėjus į konkursą, kur siūlyta 49 % akcijų be jokios konkurencijos broliškų konservų dėka gauti 51. Paskelbs dabar dėl 51 ar 100 % ir tegu dalyvauja dar kartą, pakonkuruoja su kitais viešai, o ne po kilimu.