Klaipėdos miesto tarybos kolegija penktadienį pagaliau tarė žodį dėl Senojo turgaus likimo.
Balandžio pabaigoje kolegija nepriėmė jokio sprendimo, tad Savivaldybės administracija vėl sugrįžto su šiuo klausimu.
Atsirado ir ketvirtas pasiūlymas
Prieš beveik tris mėnesius Savivaldybės administracija miesto Tarybos kolegijai pateikė keturis galimus naujo sprendimo variantus: 51 proc. akcijų paketo pardavimą viešo aukciono būdu; 75 proc. akcijų paketo pardavimą viešo aukciono būdu; 100 proc. akcijų pardavimas aukcione ir bendrovės įstatinio kapitalo didinimas privačių asmenų lėšomis, privačiam akcininkui perleidžiant 51 proc. akcijų. Administracija politikams siūlė rinktis pilną UAB „Senasis turgus“ privatizaciją, tačiau po ilgų diskusijų Kolegijos dauguma nusprendė sprendimą dėl šio klausimo atidėti.
Į penktadienį vykusį Kolegijos posėdį Savivaldybės administracija atėjo jau su trim galimais scenarijais. Tarp jų liko siūlymai didinti bendrovės įstatinį kapitalą 1 802 569 Eur privačių asmenų lėšomis, privačiam akcininkui perleidžiant 51 proc. akcijų bei 100 proc. akcijų pardavimas aukcione.
Nauja pasiūlyta išeitis – bendrovės reorganizavimas, prijungiant ją prie UAB „Naujasis turgus“, kurios 100 proc. irgi priklauso savivaldybei. Teigta, kad tokiu atveju atsirastų galimybė efektyviau naudoti turtą ir žmogiškuosius išteklius (per metus pavyktų sutaupyti 45-50 tūkst. Eur.). Kartu po tokio sujungimo siūloma parduoti dabar nenaudojamus prekybos patalpas Turgaus a. 18, gyvenamąjį namą Turgaus a. 3 bei nebaigtą statyti parduotuvę Galinio Pylimo g. 4, kurių visų rinkos vertė 1,086 mln. eurų, ir gautas lėšas panaudoti halės remontui. Likęs 531 600 eurų vertės bendrovės valdomas nenaudojamas nekilnojamasis turtas (buvusi žuvinė Galinio Pylimo g. 8 ir tuo pačiu adresu esantis tualetas) esą galėtų būti perduotas savivaldybei, kuri šį turtą galėtų parduoti viešo aukciono būdu ir gautas lėšas panaudoti Senojo turgaus prieigų sutvarkymui.
Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus Edvardas Simokaitis tikino, kad turgus yra sulaukęs privataus sektoriaus susidomėjimo įsigyti tokį nekilnojamąjį turtą. Be to, kaina dabar esą gali būti 10-20 proc. didesnė nei Registro centro pateikti rinkos vertės duomenys. Kartu jis akcentavo, kad dėl turto pardavimo viešo aukciono būdu dar būtų sprendžiama, ar visą parduoti bendrovei, ar dalį savivaldybei.
Frakcija „Už Klaipėdos ateitį” pateikė ketvirtą siūlymą – išnuomoti turgavietę. Tai, anot jos narės Elidos Mantulovos, esą leidžia subalansuoti du tikslus – atsisakyti savivaldai nebūdingos veiklos ir kartu išsaugoti turgų senamiestyje. Taip yra pasielgusi Vilniaus savivaldybė su Kalvarijų turgumi. Tiesa, balsavimui šis pasiūlymas nebuvo teiktas.
Nors raštiškai savo pozicijos Savivaldybės administracija ir neišreiškė, jos direktorius Gintaras Neniškis teigė, jog pozicija nekinta – siūlytų atsisakyti funkcijos ir parduoti 100 proc. paketą.
„Vilniuje savivaldybė likvidavo įmonę, perėmė jos turtą ir jį išnuomojo. Variantas yra ir sujungus įmones „Naujasis turgus” dalį turto parduotų, dalį išnuomoti”, – frakcijos „Už Klaipėdos ateitį” pasiūlymą komentavo E. Simokaitis.
Politikų pozicija
Arvydas Vaitkus teigė, kad valstiečių ir žaliųjų frakcijai yra patrauklesnis trečiasis variantas, nes „Naujojo turgaus” vadovas Viačeslav Karmanov, dabar laikinai vadovaujantis ir Senajam turgui, gerai tvarkosi.
„Europos Sąjungos savivaldybėse yra savivaldybėms priklausančių turgų, nes tai laikoma svarbia socialine funkcija”, – sakė A. Vaitkus, kurio nuomone, nuoma yra svarstytinas variantas po bendrovių sujungimo.
Judita Simonavičiūtė akcentavo, kad klausimas neišjudinamas jau šešerius metus, o tai, kad nesusitarė su „Tilžės turgumi” rodo jos nelankstumą.
„Naujasis turgus pasidarys studijas, pasiūlys akcininkui variantą, kokiu keliu eis”, – teigė J. Simonavičiūtė, išreiškusi palaikymą įmonių sujungimo variantui.
Liberalas Saulius Budinas teigė, jog priėmus sprendimą parduoti turgų dar dvejus metus gali būti nieko nepadaryta, nes Savivaldybės administracijos veikla pasitikėjimo nekelia. Jis taip pat išreiškė palaikymą įmonių sujungimo variantui.
Rimantas Taraškevičius savo ruožtu sakė norintis priminti, jog diskusija dėl turgaus vyksta net 25 metus ir pagaliau reikia priimti sprendimą.
„Šituo klausimu Taryboje mūsų frakcija balsuos laisvai. Aš ir toliau laikausi pozicijos, kad tik privatus verslas gali tinkamai susitvarkyti, todėl būsiu nuoseklus ir palaikysiu pirmą variantą”, – teigė konservatorius Aidas Kaveckis.
Meras Vytautas Grubliauskas įmonių sujungimo variantą įvardino prioritetiniu, po kurio ateityje būtų galima eiti visais kitais trimis variantais, siekiant bendradarbiavimo su verslu.
„Sujungimas kelia vertę ir galimam potencialiam investuotojui”, – sakė jis.
Balsuojant susilaikė konservatoriai Kazys Bagdonas ir Arūnas Barbšys, A. Kaveckis palaikė 51 proc. emisijos variantą, o aštuoni politikai – V. Grubliauskas, S. Budinas, Arvydas Cesiulis, Laima Juknienė, J. Simonavičiūtė, Alvidas Šimkus, R. Taraškevičius ir A. Vaitkus – palaikė įmonių sujungimo variantą.
Dabar bus rengiamas atitinkamas miesto Tarybos sprendimo projektas – ji turės priimti galutinį sprendimą.
Sujungimui TAIP, nes sveikas protas priima racionalius sprendimus.