Praėjus lygiai 3 metams nuo tada, kai dar 2018 metų liepą Lietuvos paštas paskelbė siekiantis parduoti Klaipėdos ir Kauno centrinių paštų pastatus, istorinio uostamiesčio pastato likimas ir toliau tebeklaidžioja diskusijų lauke.

Ankstesnių diskusijų metu jau buvo siūlyta centrinio pašto pastate įkurti Klaipėdos miesto galeriją-muziejų, profesoriaus A. Kliševičiaus vardo kaligrafijos ir rašto meno mokyklą ir jaunųjų menininkų rezidenciją, o dalį pašto patalpų net norėta panaudoti Telšių vyskupijos kurijos reikmėms.

Minėtus bei naujus siūlymus dėl šio istorinio uostamiesčio pastato likimo antradienį bandyta išgirsti ir apibendrinti Klaipėdoje surengtoje dar vienoje viešoje diskusijoje šiuo klausimu. Ji skirta pristatyti galimybių studiją, kurią atlieka VšĮ „Idėjos miestui”, o ją užsakė Kultūros ministerija, šiuo metu sprendžianti karališkuoju vadinamo pašto perėmimo savo žinion teisinius klausimus.

Bene svarbiausia mintis, kuri po pasisakymų galiausiai buvo išgryninta – kad pašto pastatas galėtų tapti tarptautiniu komunikacijos centru.

„Tas noras, be jokios abejonės, yra, kad tas pastatas tarnautų visuomenei, būtų atviras, prieinamas, o kokias funkcijas jis turėtų atlikti, jau priklausys ir nuo šios studijos rengėjų, ir nuo mūsų visų, čia susirinkusių”, – teigė diskusiją atidaręs Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.

Ekspertų pozicija

Minėtą galimybių studiją atliekančios „Idėjos miestui” vadovė Inga Urbonaitė teigė, jog iki šiol studijos rengėjai, subūrę ekspertų grupę, jau intensyviai bendradarbiavo su savivaldybės, jos kultūros įstaigų, visuomenės atstovais bei pranešė, kad kartu startuoja ir tarpdisciplininės kūrybinės dirbtuvės.

„Dirbtuvių tikslas – išgryninti pačią koncepciją ir jau eiti prie konkretybių, įgyvendinimo būdų ir komplekso panaudojimo, kas būtų geriausias operatorius, kokie būtų geriausi šios vizijos įgyvendinimo būdai”, – sakė ji.

Klaipėdietis istorikas Vasilijus Safronovas apžvelgė pašto pastato istorinę raidą, akcentavęs, jo nuomone, žymiausią istorinę asmenybę, susijusią su juo – pasaulinio lygio astronomą Fridrichą Vilhelmą Argelanderį. Jis pabrėžė, kad architektūrine prasme pastatas nėra išskirtinis – tokio tipo pastatų 19 a. Prūsijoje buvo ne vienas.

Pasak architekto Donato Baltrušaičio, pašto pastato įveiklinimas kartu prisidės ir prie Liepų gatvės, kurioje atsiras dviračių takas, sutvarkymo bei galimybės „atverti kiemus viešam naudojimui”.

„Tą aplinką reiktų planuoti su pačia būsima funkcija, nes pastatas nestovi vienas savaime, bet yra svarbi miesto dalis”, – sakė jis.

Nekilnojamojo turto ekspertas Mindaugas Kulbokas palinkėjo, kad būtų surastas geriausias santykis tarp kultūrinės pašto pastato funkcijos ir verslo, kuris atneštų ir finansinę naudą.

„Šis objektas, mano manymu, yra tinkamas surasti teisingą santykį tarp socialinių kultūrinių visuomenei palankių idėjų ir verslo santykio”, – teigė jis, kaip tinkamą pavyzdį paminėjęs „Light house” erdvę.

Miesto atstovų pozicija

Uostamiesčio vicemeras Arvydas Cesiulis pasidžiaugė, kad su pašto pastatu susijusius rūpesčius perima Kultūros ministerija, nes, jo teigimu, savivaldybė to pati padaryti finansiškai būtų nepajėgi.

Kol kas pradinė įvardinta pastato pritaikymo naujoms funkcijoms suma -7 mln. eurų, bet neabejojama, kad ji bus didesnė.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Ričardo Zulco, savivaldybė pasiūlė, kad paštas ir toliau galėtų tarnauti komunikacijai. Jo teigimu, šiuo metu Klaipėdos savivaldybė kartu su vokiečiais vykdo vadinamojo Medijų centro galimybių studiją, tad, jo nuomone, šis centras taip pat galėtų įsikurti šiame pastate.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys pritarė tam, kad pastato pirmame aukšte galėtų atsirasti Komunikacijos muziejus.

„Mes pajėgūs tokį muziejų sukurti, be abejo, interatyvų, šiuolaikišką, be abejo, su tam tikra funkcija, kuri galėtų būti ir vokų štampavimas, ir pašto išsiuntimas, ir kiti dalykai”, – sakė jis, kartu pripažinęs, jog šiuolaikinį muziejų, kuris būtų lankomas, sukurti nėra lengva.

Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė neatmetė ir galimos rezidencijų jauniesiems menininkams idėjos, jai pritarė ir Goda Giedraitytė.

„Man ypatingai įdomu meno ir mokslo sinergija, tam tikri ryšiai tarp jaunųjų mokslininkų ir jaunųjų menininkų (…), tik svarbu neužsibūti praeity, kad šitas objektas pristatytų ir dabartį, kas yra Klaipėda ir kur ji juda”, – kalbėjo kultūros specialistė.

Neprisistatęs klaipėdietis patarė Kultūros ministerijai inicijuoti ieškinį Susisiekimo ministerijai, kadangi, jo teigimu, ši ministerija nugyveno centrinį pašto pastatą, kuris ir toliau neprižiūrimas griūna.

„Lietuvos pašto” atstovas Jonas Sadauskas patikino, jog ministerijos tarp savęs bendradarbiauja ir teigė, jog paštas esą yra pasiryžęs ateiti į pagalbą.

„Pagaliau yra girdimas dviejų institucijų – Kultūros ministerijos ir miesto savivaldybės balsas”, – pasidžiaugė Nina Puteikienė, patarusi organizatoriams pritraukti ir Europos Sąjungos fondus, atkuriant, pvz., kad ir buvusį karališkąjį sodą.

Minėtą galimybių studiją dėl Klaipėdos centrinio pašto įveiklinimo žadama baigti šį rugsėjį.

INFORMACIJA

Klaipėdos centrinio pašto rūmų vietoje 19 a. vidury buvo pastatytas Argelanderių šeimai priklausęs namas, kuriame gimė vėliau žymiu astronomu tapęs Fridrichas Vilhelmas Argelanderis. Vėliau šiame pastate veikė apskrities viršininko valdyba, o paštas jame buvo atidarytas 1893 m. spalio 16 d. Jo projektavimą prižiūrėjo ir darbus stebėjo pats Vokietijos imperatorius Vilhelmas II.  

Paštas su bokštu nukentėjo per II pasaulinį karą. Pastato restauracija buvo pradėta 1969 m. Atkurti buvusį pašto interjerą imtasi kur kas vėliau – praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje.

Pirmasis karilionas Klaipėdos senojo pašto bokšte buvo sumontuotas 1987–aisiais. Po dviejų dešimtmečių jis buvo pakeistas nauju, Olandijos varpų liejykloje „Royal Eijsbauts“ nulietu 48 lygaus profilio varpų rinkiniu, kuris sveria net 5 tonas ir garsėja itin kokybišku skambesiu bei tembru, jo diapazonas – keturios oktavos. Didžiausio ir sunkiausio varpo masė – 900 kilogramų.