P0

Aplinkosauga

Vertinant jūrinių vėjo jėgainių poveikį aplinkai – dėmesys paukščių migracijai

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2021-08-04


Vertinant Lietuvos jūrinėje teritorijoje planuojamų vėjo elektrinių poveikį aplinkai, ypatingas dėmesys bus skiriamas paukščių migracijos stebėjimui: šis procesas privalo apimti du vasaros – žiemos sezonus.

Tai numatyta Energetikos ministerijos pasirašytoje sutartyje su Pajūrio tyrimų ir planavimo institutu. Atviro konkurso būdu atlikto tarptautinio pirkimą laimėjęs institutas šį vertinimą turės atlikti per artimiausius dvejus metus.

Vėjo jėgainės jūroje. Asociatyvioji nuotr.

„Tai yra vienas iš svarbiausių parengiamųjų Energetikos ministerijos darbų planuojant būsimą jūrinio vėjo elektrinių parką. Skirsime didelį dėmesį, kad poveikio aplinkai vertinimo studija visapusiškai atskleistų galimą vėjo elektrinių poveikį gamtai tam, kad galėtume pritaikyti ir formuoti tokius sprendimus, jog šis poveikis būtų visiškai sumažintas“, – pranešime spaudai pažymi energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Pasak jos, jūrinio vėjo elektrinių parkas yra vienas iš Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektų, kuris sumažins mūsų priklausomybę nuo elektros importo bei leis pasigaminti beveik 3 TWh elektros per metus arba 25 procentus dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.

Planuojama, kad 700 MW nacionalinis jūrinių vėjo elektrinių parkas Lietuvoje turėtų atsirasti jau 2028–2030 metais. Tam reikalinga parengti atsinaujinančių išteklių plėtrai skirtos Lietuvos jūrinės teritorijos specialųjį planą, atlikti vėjo greičio ir kitų parametrų matavimus, jūros dugno tyrimus.

Poveikio aplinkai vertinimo metu bus išanalizuotas galimas tiesioginis ir netiesioginis planuojamų vėjo elektrinių poveikis aplinkai ir visuomenės sveikatai, išnagrinėtos alternatyvos ir poveikio sumažinimo ar kompensavimo priemonės. Taip pat bus atliktas kelių jūrinių vėjo elektrinių alternatyvų planuojamoje teritorijoje vertinimas, statant, eksploatuojant ir išmontuojant skirtingo aukščio ir įrengtosios galios jūrines vėjo elektrines.

Nagrinėjant alternatyvas bus įvertintas jūrinių vėjo elektrinių parko poveikis įvairiems aplinkos komponentams ir visuomenės sveikatai, nustatytos alternatyvios priemonės įrengimo, eksploatacijos ir išmontavimo poveikiui mažinti, taip pat bus parengtos jūrinių vėjo elektrinių galingumo ir jų išdėstymo patvirtintoje teritorijoje alternatyvos.

Įvertinus pažangiausių technologijų vystymosi tendencijas, esamų vėjo elektrinių parkų Baltijos ir Šiaurės jūrose techninius sprendinius ir pažangių technologijų diegimu susijusį ekonominį efektyvumą, planuojamą 700 MW galios jūrinių vėjo elektrinių parką sudarys nuo 43 iki 87 vėjo elektrinių. Jų galia svyruos nuo 8 MW iki 16 MW, o aukštis – nuo 140 m iki 300 m.

Šiuo metu Seime svarstomas įstatymų projektų paketas, kuriuo siūloma reglamentuoti paramos modelį atsinaujinančiai energetikai jūroje ir jūrinių elektrinių prijungimo prie sausumos elektros tinklų modelį. Seimas pavedė Vyriausybei įvertinti įstatymų projektų nuostatas ir pateikti išvadas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Energetikos ministerijos išvadai, kuri turėtų atverti geresnes jūrinio vėjo energetikos Baltijos jūroje plėtros sąlygas. Joje įtvirtinti siūlymai, kurie iš esmės susiję su būsimo parko konkurso sąlygomis, laimėtojo atsakomybės ribomis.

„Jūros potencialo išnaudojimas atsinaujinančiai energetikai yra tiek Europos Sąjungos, tiek mūsų valstybės prioritetuose. Lietuva vis dar yra elektros importuotoja, todėl 700 MW galios jūrinio vėjo jėgainių projektas leis užsitikrinti nuosavą ir žalią elektros energiją, kuri apims iki ketvirtadalio viso šalies poreikio. Todėl džiaugiuosi, kad Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos siūlymams ir šis projektas tampa realybe“, – teigia energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, pridurdama, kad jei ir Seimas laiku priims reikiamus teisės aktų pakeitimus, pirmasis konkursas galėtų įvykti kaip ir numatyta – 2023 metais.

Vyriausybė iš esmės pritarė visiems Energetikos ministerijos siūlymams. Juose buvo numatyta platesnė būsimo vėjo jėgainių parko vystytojo atsakomybė: jis turės ne tik pastatyti elektrinę, bet ir pasirūpinti jos prijungimo infrastruktūra iki perdavimo sistemos operatoriui priklausančių tinklų sausumoje.

Be to, siekiant, kad konkursas įvyktų laiku, paskirstyta atsakomybė už parengiamuosius darbus tarp Energetikos ministerijos ir būsimo jūrinio vėjo jėgainių parko vystytojo.

Taip pat dviem aspektais papildyti konkurso laimėtojo nustatymo kriterijai: tai – greitesnė elektrinės statyba ir dokumentų pateikimo pirmumas.

Jei jūrinio vėjo energetikos konkursas įvyktų 2023 m. ir Baltijos jūroje būtų įrengtas 700 MW galios vėjo elektrinių parkas, elektros energijos gamyba prasidėtų iki 2030 metų.


    2021-08-04

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt