Viltis Klaipėdoje turėti Universitetines klinikas vis dar gyva, nepaisant to, kad Sveikatos apsaugos ministerija savo pristatymuose Klaipėdą, kaip tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo kompetencijų centrą (aiškumo dėlei šiandien vadinsiu jį Universitetinėmis klinikomis), jau buvo eliminavusi iš savo planų, numatant čia tik antrinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo galimybę, greta kitų keturių Lietuvos regionų.
Klaipėdoje vis dar didžiuojamasi skubios medicinos pagalbos teikimo pasidalijimu, kai kasdien ligonius vežamas į skirtingas ligonines, kaip puikiu bendradarbiavimo pavyzdžiu. Martyno Vainoriaus nuotr.
Džiaugiuosi girdėdamas, kad Klaipėdos „klausimas” vėl yra politinėje darbotvarkėje, po to, kai praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, Seimo Sveikatos reikalų komitetui ir kitiems adresatams įteikiau beveik 2/3 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių pasirašytą kvietimą diskusijai Klaipėdoje, siekiant mūsų regione įsteigti Universitetines klinikas. Tikiuosi, kad jau greitu metu sulauksime ministerijos ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto atstovų Klaipėdoje, kur visi kartu galėsime sėsti prie derybų stalo, išgirsti atsakymus į mums visiems taip rūpimus klausimus.
Apima gan keistas jausmas, kai atėjus tokiems svarbiems klausimams, kuriems reikalingas ypatingas sutelktumas, taip stinga ir Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko lyderystės, kuris miesto atstovams labai sausai pateikė informaciją po sveikatos apsaugos ministro vizito Klaipėdoje ir absoliučiai niekaip nesureagavo po to, kai Seimo komitete jau buvo pristatinėjama reforma be Klaipėdos Universitetinių klinikų galimybės.
Iš Klaipėdos žiniasklaidos priemonių tik „Atvira Klaipėda” nušvietė žinią apie išties istorinį miesto politikų žingsnį, kai tiek „Vakarų ekspresas”, tiek dienraštis „Klaipėda”, nepaisant to, kad pranešimus spaudai gavo asmeniškai, ligoninių pertvarkos klausimų, matyt, labai nesureikšmino. Jau kaip ir nebestebina, tačiau vis dar keista skaityti spausdinamus pranešimus su atskirų asmenų reakcija į pagrindinę žinią, kai pačios pagrindinės žinios savo priemonėse nepublikuoji.
Įdomus ir Klaipėdos miesto mero atsakas, kurį žiniasklaida jau nušvietė plačiai, kai subūrus keturių miesto ligoninių vadovus buvo pasirašyta deklaracija, kuria patvirtinama, kad bus veikiama bendrai reformos rėmuose, giriamasi teikiamų paslaugų aukščiausia įmanoma kokybe, vis dar didžiuojamasi skubios medicinos pagalbos teikimo pasidalijimu, kai kasdien ligonius vežamas į skirtingas ligonines, kaip puikiu bendradarbiavimo pavyzdžiu, nors manau, kad skubiai pagalbai kur kas didesnė vertybė būtų pastovumas ir aiškumas, kad žmonės žinotų, kur reikia vykti atsitikus nelaimei.
Visgi toks raštas bei mero žingsniai bandant susigrąžinti lyderystę į savo rankas kažkiek džiugina. Nors susidaro įspūdis, kad raštas skirtas tik atliepti atskiras anksčiau pasirašyto Klaipėdos politikų kreipimosi, perduoto ministrui, dalis, tačiau juo taip pat patvirtinama, kad šįkart ir reforma, ir kreipimosi tekstu pasidomėta, paanalizuota.
Tiesa, deklaracijoje neapsieita ir be jau klasika tampančio argumento, apie paslaugas gavusių asmenų teigiamus įvertinimus, kurių, jei gerai pamenu iš pristatymo dar man būnant miesto Tarybos nariu, vien Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo daugiau kaip 90%. Kai yra taip gerai, kam bandyti dar kažką padaryti, kad būtų geriau?
Koks gi tu kvailys Petrošiau, chamas ir melagis kaip reta, (tai mano asmeninė nuomonė) gal todėl ir papuolei į Seimą, kur aktyviai užiėmei homoseksualų propogavimu ir gynyba. Bet pasirodo, kad ne tik homoseksualūs reikalai tau rūpi, aktyviai užsiėmei sveikatos naikinimo sistema Klaipėdoje. Bandysiu paaiškiti savo teiginius, kad kvailys – tai gal jaunystės maksimalizmas, nesupratimas kaip veikti, ką veikti, todėl ir gaunasi kvailai. Kodėl chamas – į didesnę politiką išėjei kartu su Meru V. Grubliausku, vėliau iš komandos pabėgai, dabar aktyviai veiki prieš jį. Aš tai pavadinsiu chamizmų, akiplėšiškumu, nedėkingumu, tiekt to. Melagis- meluoji, kad dabartinė miesto universitetinė ligoninė gali tapti Universitetinėmis klinikomis, t.y. Klaipėdos universitetas pradės ruošti gydytojus ir veiks kartu su miesto ligonine, kaip kad veikia Kauno klinikos su LSMU, Vilniuje Santariškės su VDU. Ka galite patikėti, kad LSMU ir VDU leistų Klaipėdos universitetui pradėti ruošti gydytojus. Kas jiems parašys studijų programas, kas tas programas priims ir patvirtins? LSMU ar VDU komisijos???? Nebūkite naivūs, Petrošiau siekis tai kad Klaipėdos ligoninė taptų Kauno klinikų arba Vilniaus Santariškių filialas, kuriame nebus atliekamos jokios sudėtingos operacijos, nes sudetingesnės už kurias geriau moka bus atliekamos Kaune arba Vilniuje. Klaipėda taps rajonine ligonine su sumažintu lovų skaičiumi. Ir čia nieko tokio, tai tik biznis, nes žmogaus sveikata nieko tokiems kaip Petroius nereiškia. Biznis, nes už brangias operacijas pinigus gaus didmiesčiai, kur savi profesoriai esantys arčiau valdžios.
Tai kad nebeprivaloma ruošti gydytojų, kad klinikos galėtų būti steigiamos. Tiek ir tereikia žinoti, kad visas ilgas komentaras taptų beprasmiu.
Na ir neišpruses tas rinkėjas. Klaipėdoje medicinos klinikos sujungus visas ligonines yra būtinos, tai gyvybės klausimas. Niekur nei Europoje, nei Vilniuje, Kaune, Panevežyje, Šiauliuose būtinoji medicinos pagalba neteikiama kaip Klaipėdoje, vežiojant po ligonines, ieškant kuri priims. O laikas eina, medicinos pagalba nesuteikiama, taip trunka 2-3 val. Visur yra būtinosios medicinos pagalbos centrai, kurie aprūpinti visa būtina gydomaja, diagnostine iranga, laboratorija, vietoje operacinė, reanimacija. Dirba specialiai tam paruošti būtinosios medicinos pagalbos gydytojai. Klaipėda dirba po senovei. Ligoninių sujungimas išspręs daugelį klausimų, nes ligoninės dubliuoja gydymo paslaugas, diagnostiką, diagnostinė aparatūra, kainuojanti milijonus, dirba nepilnu krūviu, medicinos personalas išbarstytas tiek gydytojai, tiek slaugytojos. Skyriai, kurie dubliuojami tiek KUL, tiek RKL, tiek KJL- atlieka tas pačias funkcijas, kovoja dėl pacientų nes jau jų nebeužtenka, nes tik pacientas atneša ligoninei pinigus- vyksta nesveika konkurencija.
Ar Klaipėdos klinikos turės kokio universiteto dalininką- nėra labai svarbu. Svarbiausia- tai visų ligoninių sujungimas, tarp KUL ir KJL būtinosios medicinos pagalbos centras, apie kurį žinotu visi gyventojai, nebereikėtu klaidžioti po Klaipėda, kuri ligoninė susimils priimti ligonį.