Klaipėdoje jau gaminami ne tik elektrobusai, bet ir elektra varomi laivai. Toks Klaipėdos universiteto mokslininkų sukurtas elektrinis laivas prieš porą savaičių buvo nuleistas į vandenį ir atlieka pirmuosius bandomuosius plaukimus. Trečiadienį šis laivas buvo pristatytas ir žiniasklaidai.

Virginijos Spurytės nuotr.

Elektrinio laivo sumanytojai ir statytojai (nuo elektrinės sistemos iki dizaino) yra KU laivų inžinerijos magistrantai: Tomas Žapnickas, kuris yra ir KU mokslinių tyrimų laivo „Mintis“ techninės priežiūros inžinierius, ir Evaldas Narušis, laivų elektronikos specialistas, hidrografas.

„Abu su kolega nuo vaikystės mėgstame laivus, vandenį. Mes abu susipažinome, kai pradėjome studijuoti magistrantūroje. Tada darėme vieną projektą – sukūrėme mažiuką autonominio plaukiojimo įrenginį, kuris gali matuoti gylius. Paskui kilo noras padaryti kažką didesnio plaukiojančio. Ir diskutavome, ar reikia rinktis vidaus degimo variklį, ar elektrą. Vienbalsiai nusprendėme, kad elektra. Ir taip per pusketvirtų metų nuo idėjos gimė šis elektrinis laivas“, – pasakojo T. Žapnickas.

Paklaustas, kiek kainavo pastatyti tokį laivą, mokslininkas tvirtino, jog daugiausia reikėjo laiko ir žmogiškųjų resursų, o finansinė išraiška nėra itin reikšminga.

Naujo laivo ilgis siekia 8,5 metro, plotis – apie 3 metrus. Laive vienu metu gali tilpti 12 žmonių ir kapitonas. Šis laivas gali pasiekti maksimalų 12 kilometrų per valandą greitį, o kruizinis greitis, kai plukdomi žmonės, yra 8-9 kilometrai per  valandą.

Laivo privalumas ir tas, kad jis pralenda pro visus Klaipėdos tiltus, net pro pasukamąjį tiltelį į Pilies uostelį.

T. Žapnickas pasakojo, kad dabar artimiausius penkerius metus norima šį laivą kuo plačiau pristatyti, demonstruoti. „Manau, kad plaukiosime ir Plateliuose, kituose vidaus vandenyse. Su šiuo laivu galime išeiti ir į jūrą, bet tik 12 jūrmylių nuo kranto. Kita vertus, jis ir skirtas maloniems pasiplaukiojimams, pavyzdžiui, kad ir Dangės upe, nes šis vandens kelias visiškai neišnaudotas, nors labai patrauklus“, – pasakojo T. Žapnickas.

Jo teigimu, tokių laivų, kurie yra žemi ir itin atvirais deniais, gausu Olandijoje, Amsterdame. Ir šiame mieste labai smarkiai populiarėja elektriniai laivai, nes laivyba šiame mieste labai populiari, tad siekiama, kad ji būtų draugiška gamtai. Beje, elektriniai laivai yra ne tik ekologiška, bet ir labai ekonomiška transporto priemonė. 15 minučių pasiplaukiojimo Dangėje elektros sąnaudos sudarė vos 15 centų.

Skaičiuojama, kad tokio elektrinio laivo kaina rinkoje gali siekti apie 200 tūkst. eurų. Tačiau jo kūrėjai neturi sumanymų laivą užpatentuoti ir pradėti masinę gamybą. „Visų mūsų, Klaipėdos universiteto, tikslas yra parodyti verslui galimybes. Parodėme, kad galima sukurti ir naudoti elektrinį laivą, kuris neskleidžia išmetamųjų dūmų, triukšmo. Mums svarbiausia yra parodyti galimybes, o jau nuo verslo priklauso, kaip jis jomis pasinaudos“, – teigė Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas.

Klaipėdietiškas elektrinis laivas, beje, dar neturintis oficialaus pavadinimo – vienas iš Klaipėdos universiteto ir dar 10 partnerių Lenkijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje vykdyto bendro projekto ELMAR veiklos rezultatų. Šio projekto tikslas – padėti Pietų Baltijos mažoms ir vidutinėms įmonėms patekti į tarptautines elektra varomų laivų rinkas. Laivo kūrėjų dueto tikslai yra žemiškesni: „Norėjome parodyti, kad galima maloniai leisti laiką ant vandens – plaukioti be triukšmo, be naftos produktais varomiems laivams būdingo kvapo ir dūmų“.