Muzikinis teatras sezoną pradeda pilna koja: nuo Šekspyro iki „Undinės”

Fotoreportažai, Kultūra, Svarbu

„Yra be galo didelis džiugesys mums visiems, teatrui, menininkams, visiems darbuotojams turėti galimybę pradėti savo veiklą pilna koja, taip, kaip mes ir turėtume pradėti”, – pristatydama naująjį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) sezoną trečiadienį spaudos konferencijoje sakė jos vadovė Laima Vilimienė.

Martyno Aleksos nuotr.

Nors svarbiausia sezono premjera vadinamas jau šį savaitgalį Žvejų rūmuose sezoną atidarysiantis Sergejaus Prokofjevo šokio spektaklis „Romeo ir Džiuljeta”, po priverstinio karantino teatro kolektyvas savo gerbėjus yra nusiteikęs pradžiuginti ir kitais naujais pastatymais bei koncertais.

Ne tik operos, bet ir jubiliejiniai koncertai

Vienas iš tokių – retokai Lietuvoje statoma komiška Gaetano Donicečio opera „Pulko duktė” , kurios premjera numatyta jau lapkričio 12-13-14 dienomis. Operą režisuoja Jūratė Sodytė, muzikos vadovas – Martynas Staškus.

Dar viena melomanų mėgstama, pasaulyje labai populiari, tačiau irgi retokai Lietuvoje statoma opera – Antonino Dvoržako „Undinė” pasirodys jau po naujųjų metų, vasario mėnesį. Ją režisuoja Gytis Padegimas, KVMT pastatęs ir didelių kritikos bei žiūrovų liaupsių sulaukusią Eduardo Balsio „Kelionę į Tilžę”.

Be to, į Žvejų rūmus bus perkelti ir vasarą elinge parodyti irgi dėmesio nestokoję du vienaveiksmiai choreografo Edwardo Clugo šokio spektakliai – „Stabat Mater“ (pagal Giovanni Battista Pergolesi muziką) ir Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“.

Muzikos dienai bei LMTA Klaipėdos fakulteto 50-mečiui skirtas simfoninės muzikos su vargonais koncertas įvyks spalio 1 d.

„Kitas iškilus koncertas įvyks lapkričio 24 d. ir jis bus dedikuotas operos solisto Almo Švilpos 50- mečiui, vadinsis „Dedikacija Klaipėdai”. Tai vėlgi bus koncertas su mūsų simfoniniu orkestru ir šiame koncerte dalyvaus visas žvaigždynas labai garsių solistų, Almo Švilpos draugų”, – sezono naujienas vardijo teatro direktorė.

Jos teigimu, kartu bus demonstruojami ir dėl karantino neilgai rodyti ir neseniai sukurti spektakliai, kaip antai šokio spektaklis „Faustas” ar operetė „Orfėjas pragare“.

Kalėdiniu laikotarpiu klaipėdiečius vėl pradžiugins dar 2019 m. pastatytas Piotro Čaikovskio „Spragtukas”, kuriame pasirodys jau nauja šokėjų sudėtis.

Itin išaugusį Klaipėdos muzikinio teatro baleto šokėjų lygį teigė pastebėjusi ir „Romeo ir Džiuljetos” scenografė bei kostiumų dailininkė J. Zlaja. Martyno Aleksos nuotr.
Demonstruos rusų baleto mokyklos lygį

Būtent ta pati kūrėjų profesionalų komanda, kuri pastatė „Spragtuką”, dirbo ir prie svarbiausiu naujojo teatro sezono įvykiu laikomo šokio spektaklio „Romeo ir Džiuljeta” – tai ir žymus rusų baltmeisteris Kirilas Simonovas, ir scenografė Jekaterina Zlaja, ir muzikos vadovas Robertas Šervenikas.

Pastarojo teigimu, Sergejaus Prokofjevo muziką maestro Mstislavas Rostropovičius yra pavadinęs „geriausia bet kada parašyta baleto muzika”, o jam pačiam šį baletą yra tekę diriguoti įvairiuose pasaulio teatruose, pastarąjį kartą – Miunchene.

Tuo metu teatro vyriausiojo choreografo Aurelijaus Liškausko teigimu, pagrindinių vaidmenų atlikėjai šiame spektaklyje demonstruos Maskvos Didžiojo teatro baleto solistų lygį.

Jis pasidžiaugė, jog šiuo metu teatro baleto trupę jau sudaro 27 šokėjai, (2018 m. jų buvo vos 6), jų sudėtis yra pasikeitusi net 70 proc., o pagrindiniai Romeo ir Džiuljetos partijų atlikėjai – jauni ukrainiečiai Oleksandra Borodina ir Romanas Semenenko – yra Kijevo baleto mokyklos aukso medalininkai. Trupėje šoka ir daugiau visame pasaulyje žinomos rusų baleto mokyklos auklėtinių, pvz., trys šokėjos iš JAV, kurias paruošė išeivė iš Rusijos.

„Šitas pastatymas yra visiškai skirtingas, aš net pavadinčiau jį vaikščiojimu ant rankų (…) Bus tikrai labai spalvotas spektaklis, bus keletas tikrai netikėtų, keistų sprendimų (…), žiūrovui akys ant kaktos iššoks”, – intrigavo A. Liškauskas.

Jis pasidalino ir K. Simonovo darbo metodais, kurie, pripažino, griežtos rusų baleto mokyklos neragavusias kai kurias teatro balerinas privedė net iki ašarų.

„Aš didžiuojuosi šiuo pastatymu, didžiuojuosi mūsų teatru”, – sakė A. Liškauskas, padėkojęs teatro vadovei „už galimybę improvizuoti”, o žurnalistams – už muzikinio teatro populiarinimą.

Martyno Aleksos nuotr.

Itin išaugusį Klaipėdos muzikinio teatro baleto šokėjų lygį teigė pastebėjusi ir „Romeo ir Džiuljetos” scenografė bei kostiumų dailininkė J. Zlaja, po 2 metų sugrįžusi į KVMT.

„Noriu padėkoti teatrui, visai trupei, kad mus dar kartą pakvietėte, nes mes nesame klasikiniai statytojai, esame eksperimentuotojai ir manau, kad ne kiekvienas teatras ir ne kiekviena trupė gali priimti tą scenografiją, kurią mes siūlome”, – pagyrų klaipėdiečiams nestokojo menininkė, nuo praėjusio karto radikaliai pakeitusi ir savo pačios išvaizdą.

Kartu ji nepatvirtino jau skelbtos informacijos, jog scenoje pravirks šv. Marijos Mergelės statula, palikusi intrigą žiūrovams.

„Ko gero, tai aukščiausia meno rūšis – muzika ir šokis, kai nėra žodžių, ta meno sintezė, kuri keičia žmogų, nors žmogus pats gal to ir nesupranta”, – kalbėjo žinoma rusų menininkė.

O teatro kolektyvas dar kartą primena, jog norintys gauti nemokamus pakvietimus į „Romeo ir Džiuljetos” premjerą turėtų suskubti, ieškodami Šekspyro citatų. Daugiau apie akciją – čia.

Martyno Aleksos nuotr.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Fotoreportažai, Kultūra

Muzikinis teatras pagerbė geriausius savo kūrėjus

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras jau šeštą kartą Teatro dienos proga įteikė apdovanojimus „Pagauk bangą“, skirtus ambicingiausius kūrybinius iššūkius praėjusiais metais ...
2024-03-28
Skaityti daugiau

Kultūra, Svarbu

Kultūros projektų finansavimas: lems ir valdančiųjų nuomonė (atnaujinta)

Kultūros ir meno tarybą pakeitusi Klaipėdos kultūros ir meno politikos formavimo darbo grupė, antradienį susirinkusi į pirmą posėdį, didžiausią jo ...
2024-02-21
Skaityti daugiau

ELTA

Teismai dėl Laimos Vilimienės laimėto konkurso tęsis

Buvęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) direktorius Jonas Sakalauskas Lietuvos Apeliaciniam teismui apskundė pirmos instancijos teismo sprendimą atmesti ...
2024-01-28
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This