P0

Regionas, Svarbu

Dėl laivybos Vilhelmo kanale – rezoliucija ministerijoms (12)

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2021-09-16


Iš Klaipėdos kelias ministerijas turėtų pasiekti rezoliucija, kuria bus siekiama atkreipti dėmesį į Vilhelmo kanalo problemas ir ieškoti galimybių jame sukurti sąlygas pramoginei laivybai. Taip nusprendė šią savaitę posėdžiavusi Jūrinės kultūros koordinacinė taryba.

Vilhelmo kanale šiuo metu laivyba vyksta tik už Klaipėdos miesto ribų. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Mes turime tokį unikalų objektą, kuris pastebimas net Lietuvoje, bet patys jį esame apleidę. Iki šiol neaišku, kada šis kanalas bus panaudotas turizmo reikmėms. Prieš metus Klaipėdos miesto, rajono ir Šilutės rajono merai praplaukė tuo kanalu, pasižiūrėjo, pakalbėjo, jog kažką darys. Bet metai praėjo ir negirdime, jog kažkas būtų daroma. Daugiausia klausimų kyla dėl tos kanalo dalies, kuri yra nuo Drevernos tilto iki Klaipėdos. Pramoginių laivų kapitonai sako, kad ši dalis neįdomi, joje nėra jokių patrauklių objektų. Be to, ji atsiremia į transporto mazgą ir tampa akligatviu. Tad reikia ieškoti variantų, kaip turizmui pritaikyti Klaipėdos miesto teritorijoje esančią Vilhelmo kanalo dalį“, – Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos posėdyje kalbėjo jos narys Vidmantas Matutis.

Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys pritarė, jog Vilhelmo kanalas yra unikalus ir juo net yra patvirtintas vidaus vandenų kelias. „Bet šiuo metu tokia laivyba, plaukiojimas Klaipėdos miesto dalyje nėra galimas. Pagrindinės kliūtys yra trečiosios vandenvietės sanitarinė apsaugos zona, kuri neleidžia vykdyti veiklos ties vandenviete, ir tai, kad kanalas uždarytas, juo negalima išplaukti į Malkų įlanką. Šiuo metu vandenvietės iškėlimas nėra numatytas nei naujajame Klaipėdos mieto bendrajame plane, nei Klaipėdos rajono bendrajame plane, nors Uosto direkcija tokią studiją buvo atlikusi ir išsiaiškinusi, kad vandenvietę galima iškelti, o tas teritorijas pritaikyti uosto veiklai. Tada būtų galima galvoti apie kanalo prakasimą iki Kuršių marių ties Malkų įlanka arba įrengti bėgius, kad jais laiveliai iš kanalo būtų nugabenami į marias“, – kalbėjo A. Barbšys.

Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus, kuris yra buvęs Uosto direkcijos vadovas, tvirtino, jog „Vilhelmo kanalas šiai dienai nėra unikalus, o su rūgstančiu vandeniu“.

A. Vaitkus pabrėžė, jog naujame Klaipėdos bendrajame plane yra numatyta galimybė išvesti kanalą į Kuršių marias ir taip būtų galima sukurti žiedinį turizmą. „Kol nėra galimybių plaukti, tol nėra ir infrastruktūros. Taip visada yra. Būtų neblogai priimti rezoliucijas su kreipiniais, kad patvirtinus miesto bendrąjį planą, šitas projektas įgytų realią viziją ir ateitį. Manau, kad Uosto direkcija galėtų būti viena iš vykdančių asmenų. Kuršių mariomis iki Nidos ir atgal naviguoja ne tik didelė dalis lietuvių, turinčių laivelius, bet ir atvykstantys turistai. Tad išvedus kanalą į Kuršių marias, tikrai būtų graži žiedinė kelionė“, – įsitikinęs A. Vaitkus.

Jam pritarė ir Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė. „Žiedinė navigacija turėtų didžiulę reikšmę vystant vidaus vandenų turizmą. Šiai dienai Vilhelmo kanale Klaipėdoje realiai nelabai kas vykdoma, nes jis yra ir vandenvietės apsaugos zona, ir pasienio zona. Mes svajotume apie tai, kad nuo Drevernos kanalu būtų galima pasiekti Klaipėdą. Tikrai labai laukiame šito projekto ir tikimės, kad jis pajudės“, – vylėsi R. Savickienė.

Klaipėdos rajono turizmo ir informacijos centro vadovė Daiva Buivydienė tvirtino, kad rajone Vilhelmo kanalui yra skiriama daug dėmesio. „Mes turime patvirtintą strateginį turizmo planą ir jame numatyta gerinti vidaus vandenų infrastruktūrą. Plane įrašyta, kad kanalą turime pritaikyti keleivių išsilaipinimui, atokvėpiui. Tai numatyta iki 2030 metų, bet manome, kad pavyks anksčiau padaryti. Kaip turizmo ir informacijos centras esame įsitraukę priemonę sukurti maršrutą nuo Drevernos iki trečiosios vandenvietės, nes tos atkarpos nuo tilto dabar neišnaudojame. Visa kita kanalo dalis yra įveiklinta. Vyksta turizmas, kulinarinis turizmas. Turistai plaukia nedideliais laiveliais, kateriais, susidomėjimas tikrai nemažas. Mes strateginiame plane dar esame nusimatę, jog sieksime daryti įtaką tarpinstituciniam ir tarpsavivaldybiniams bendradarbiavimui dėl naujos kanalo įplaukos į marias“, – dėstė D. Buivydienė.

Todėl Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos nariai sutarė, kad nėra kitos išeities, tik parengti rezoliuciją, kurioje būtina išdėstyti visas problemas, susijusias su laivyba Vilhelmo kanalu, siūlymus, kaip jas spręsti. Tokia rezoliucija, kurią speciali darbo grupė rengs porą savaičių, bus išsiųsta Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėms, Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms.

„Gal nieko ir nepajudinsime, jei miestas ir Uosto direkcija nesugeba pajudinti, bet bent jau išdėstysime savo požiūrį ir supratimą, kaip šis vandens kelias gali būti vystomas. Jei viską mesime, tada tikrai niekas nieko nedarys“, – konstatavo V. Matutis.

Karaliaus Vilhelmo kanalas (arba Klaipėdos kanalas) iškastas 1863–1873 m. ir tiesiogiai sujungė Klaipėdos uostą ir Miniją (o per ją ir su Nemunu), šitaip aplenkiant Kuršių marias. Ilgis siekia 25–27 km, plotis 28–30 m, vidutinis gylis 1,7 metro.


    2021-09-16

    12 komentarai “Dėl laivybos Vilhelmo kanale – rezoliucija ministerijoms”

    1. AvatarXch (IP: 62.176.250.111)

      Visą šį tekstą galimą būtu sutrumpinti iki susirinko ponaiciai popiz….no ir toliau nieko nedaro… Vien pažadai… Būtu gera praktika kad jiems vietoj algos taip pažadus dalinti, rodyti kažkokį susirūpinimą…. Pažiūrėsime kaip jie ilgai pratems ant pažadų dietos

    2. AvatarKl (IP: 88.119.34.9)

      Kanalą reikia atgaivinti. Marių gatvę iki Kairių poligono.

    3. AvatarShdbd (IP: 77.79.44.43)

      Puiku, naujas, įdomus ir patrauklus maršrutas atsivertų. Komentatoriai debilai tik bambet sugeba

    4. AvatarNerijus (IP: 86.100.136.9)

      Viena moteris prieš 10 metų jau išgilino ir sutvarkė Šventosios uostelio vagą ir krantus. Prisiminkime kuo tai baigėsi. Ponia, Audra, pritariu komentarui, kad likite geriau savo srityje.

    5. AvatarMes iš to kanalo geriam vandenį! (IP: 88.118.83.252)

      Tas Vilhelmo kanalas baisios kokybės paviršiniu vandeniu aprūpina laaabai didelę Klsipėdos miesto dalį GERIAMU vandeniu. Biškį pavalom, bet tai vistiek ne gręžinio, o paviršinis kanalo vanduo. Į kurį rajono gyventojai tradiciškai nukreipia visų pakrančių sodybų tualetų ir pan.turinį.
      Ką daro Klaipėdos miesto valdžia, kad taip nebūtų?.. Teisingai – nieko. T. y. su A. Vaitkaus pagalba ir toliau sprendžiam, kaip tą kanalą panaudoti… sporto ir turizmo reikmėms. Kad abipus to kanalo plėtojama didžiulė pramoninė tarši krova (žiūr. Klaipėdos bendrąjį planą!) – nesvarbu. Kaip ten su tuo padiplsukiojimu laivelisis ksnale?..Atsipeikėkit, žmonės!

    6. AvatarSmagi (IP: 88.119.156.187)

      ta Jūrinės kultūros koordinacinė taryba. Dirba. Pastebėsiu- prie Klaipėdos miesto Tarybos, kuri pati, be uostininkų žinios, nieko negali. Dešimtmečiais Dangės upė mieste ir iki pat Tauralaukio stovi užrūgusi, marių pakrantės miesto centre trąšom, rūda nukrautos, geležinkelių sąstatais, šlykščiais sandėliais, dvokiančiom naftos bačkom apstatytos iki pat Melnragės ir smarvę skleidžiančiom ant pusės miesto. Dabar mat Jūrinės kultūros koordinatoriams parūpo rajono žemėse kanalas. Ir turizmas 🙂 . Ir būtent ten kur A.Vaitkus susiplanavo užpilti uosto plėtrom marias. Marias užtvenkti, Smiltynės krantus tvirtinti poliais nei brangu nei sudėtinga nei daug galvoti, tartis reikėjo. Kietas ir tas mūsų Barbšys – šalia vandenvietės jokios veiklos planuoti negalima, bet uosto krovos plėtrą planuoti su Budinu buvo galima. Ir jokių peticijų jam tam nereikėjo. Ar tik beplanuojant, netyčia, nesusijungs tas kanalas, bet tik su uostu?

    7. AvatarVigilijus (IP: 78.57.230.109)

      Visiems planuotojams ir svajotojams reikėtų atkreipti dėmesį, kad šis dirbtinis kanalas turi aukštus, stačius krantus, kurie kanalo statytojų buvo sutvirtinti mediniais poliais. Deja šiuo metu iš buvusių kranto tvirtinimų nieko nebeliko-supuvo. Jau ir šiuo metu kanalo krantai savaime yra nuslinke, o jei kanalas bus naudojamas kaip vandens kelias, kuriuo plaukios motorinės vandens transporto priemonės kurios kelia nemažas bangas, tai po metų kitų ir patiems didžiausiems svajotojams šis unikalus vandens telkinys taps nebeįdomus. Šiuo metu tai vieta, kuri yra tinkama sportiniam vandens turizmui. Jei yra noras, kad tai būtų vandens kelias tinkamas motoriniam vandens transportui, reikia atlikti daug darbų ir tam skirti nemažai pinigų.

      • Avataraudra (IP: 78.57.234.187)

        A tai tiems visiems mokslu daktarams alga moka uz butaforinius titulus ar uz sprendimus.
        Cia INKARINES savivaldybes atsakymas NEGALIMA tai ir GALVOKIT kad BUTU GALIMA

      • Avatar2 audra (IP: 85.232.134.106)

        Galima už kažkiek dešimčių ar šimtų milijonų perdaryti krantus ar net paplatinti. Už?

      • Avatarezys (IP: 86.100.122.112)

        >>>Audra. O kiek jusu manymu moka mokslu daktarams ir uz ka? 😀 gal likite savo srityje, kad ir ka jus ten gyvenime darote.

    8. AvatarAudra (IP: 78.57.234.187)

      Klaipedos valdzios atsakymas I bet kuri klausima negalima. TAI GALU GALE TAM ir sedate kad BUTU galima. Prarausk ta kanala padaryk uosta laivukam buriuotojam ir bus liuks…. Negalima neitraukem nesprendem ….bet algas imam ir geras. Surudyjusiu priaugusiu prie dugno Inkaru savivaldybe.

      • Avatarezys (IP: 86.100.122.112)

        Vaziuokit i Baltarusija arba dar toliau, kur valdzia daro ka nori. As asmeniskai nenoriu, kad belekas i valdzia patekes pradetu daryti kas jam uzeina.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt