Šiemet veiklos Lietuvoje dvidešimtmetį pasitikusios DFDS A/S vykdantysis viceprezidentas, atsakingas už laivybos divizioną Pederis Gellertas Pedersenas, einantis ir lietuviškos bendrovės „DFDS Seaways“ valdybos pirmininko pareigas, teigia, kad simpatijas Klaipėdai danai pajuto netrukus po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Anot pranešimo spaudai, per 20 metų į veiklą Lietuvoje investavusi daugiau negu 400 milijonų eurų, DFDS Klaipėdos uoste sukūrė vieną iš savo keleivių ir krovinių pervežimo Baltijos jūroje centrų ir toliau planuoja investicijas paslaugų kokybei gerinti bei pozicijoms plėsti.
„DFDS Seaways“ valdybos pirmininkas sako, kad žvalgytuvės bendrovės veiklai plėstis Lietuvoje prasidėjusios gerokai iki tuometinės laivybos bendrovės „Lisco“ privatizavimo. Pašnekovas teigia pats nemažai keliavęs dar buvusioje Sovietų Sąjungoje ir jau tuo metu Lietuvą įvertinęs kaip vieną geriausių krypčių keleivių ir krovinių gabenimo jūra verslui plėtoti.
„Kultūros požiūriu, jaučiamės esą artimesni Lietuvai negu Latvijai ar Estijai, jau nekalbant apie geografinį artumą. Puikų įspūdį paliko ir Lietuvos švietimas, ypač uostamiestyje ir jo apylinkėse, kur daug dėmesio skiriama jūreivystei. Bendradarbiaujame su Klaipėdoje įsikūrusia Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla ir su Klaipėdos universitetu, rengiančiu mūsų veiklai būtinus specialistus. Tiesą sakant, uostamiestyje išugdytais darbuotojais, dirbančiais ir jūroje, ir krante, dar nė sykio neteko nusivilti. Darbą mūsų įmonėje pradėję lietuviai jau turėjo visas reikiamas žinias ir įgūdžius, jiems nereikėjo pernelyg daug nieko aiškinti. Be to, daugelis iš jų buvo užmezgę glaudžių ir vertingų ryšių su Sankt Peterburgu, Odesa, Kaliningradu, kitais buvusio Rytų bloko miestais. Tokia patyrusi komanda padėjo greitai pritraukti įvairių sričių, įvairių šalių specialistų“, – pranešime cituojamas Pederis Gellertas Pedersenas.
Kompanija Klaipėdą laiko pagrindiniu veiklos Baltijos valstybėse centru, nors veiklą vykdo ir Estijoje bei Latvijoje. Liepojoje veikia DFDS logistikos centras, Estijoje bendrovė valdo maršrutą Paldiski – Kaplelskar, turi susitarimą dėl krovinių plukdymo į Suomiją.
Anot P. G. Pederseno, nepaisant tam tikrų keleivinių maršrutų laikino sustabdymo ar krovinių gabenimo trikdžių, išmėginimą pandemija DFDS išlaikė puikiai. Visų pirma todėl, kad pagrindinis DFDS pajamų šaltinis yra krovinių plukdymas, kuris, nepaisant kritimo pandemijos pradžioje, greitai grįžo į įprastą ritmą.
DFDS A/S vykdantysis viceprezidentas sako, kad svarbiausias ateities iššūkis ir DFDS, ir visam jūrų perkėlimų sektoriui, yra nebe pandemija, bet aplinkos apsauga. Anot jo, bendrovė tvarumo klausimus sprendžia visu rimtumu ir kelia sau ambicingus tikslus mažinti CO2 emisijas. DFDS planuoja iki 2025 metų įsigyti pirmą žaliąjį laivą. P. Pedersenas kol kas neatskleidžia, kokios aplinkai draugiškai technologijos bus pritaikytos šiame kelte, tik pažymi, kad jis nebūtinai būsiąs elektrinis, tačiau iškastinio kuro nenaudosiąs. Tad AB „DFDS Seaways“ laivyną netrukus papildysiantis pirmasis per 40 metų naujai pastatytas ro-pax tipo keltas, kuris sustiprins iš Klaipėdos aptarnaujamus Baltijos jūros maršrutus, pasak P. Pederseno, būsiąs paskutinis naujas laivas su senosios kartos technologijomis.
Vieningo sprendimo, kuo bus varomi artimiausios ateities laivai, jūrų transporto įmonės dar neturi. P. Pedersenas teigia, kad nedideliais atstumais, pavyzdžiui tarp Doverio ir Kalė uostų, jau netrukus keleivius ir krovinius galėtų plukdyti elektriniai keltai. Didesniems atstumams veikiausiai bus pasitelkiamas kitoks kuras ir technologijos – vandenilis ar amoniakas. Vienas iš DFDS vadovų neatmeta, kad pereinamojo laikotarpio sprendimas galėtų būti ir metanoliu varomi varikliai.
Tik nereikia varyt ant lietuvių. Nieko bendro su šitais danais neturime. Taip kaip danai ( kontroliuojantis Klaipėdos bendrovės akcininkas) kiauliškai pasielgė su daugiau nei 5000 smulkiųjų akcininkų, ne kiekvienas iš mūsų galėtų pasielgti. Nemokėdami dvidešimt metų dividendų, išbraukę akcijas iš Vilniaus vertybinių popierių biržos ir panaikinę paskutinę galimybę jas parduoti bent kiek už realesnę kainą, patys už centus iš desperatiškų žmonių supirko ketvirtį bendrovės akcijų. Nuostabus vertės kūrimas tūkstančiams ( deja jau buvusiems) Lietuvos akcininkų. Aišku nei Latvijoje, nei Estijoje tokie bajeriai su akcijų išbraukimu iš biržos nebūtų praėję. Tai aišku, danų bendrumas su kai kuriais Lietuvos veikėjais nuolankai padėjusiai tai įgyvendinti jaučiamas.