Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai priteisė buvusiai Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojai Irinai Rozovai ir šios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo pareigas ėjusiam Aloyzui Norvilui atlyginti valstybei dėl nugriauto Juodkrantėje stovėjusio restorano padarytą žalą.

Algirdo Kubaičio nuotr.

Žinia, dar 2009 m. balandį priimtu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu minėtojo restorano ir greta esančių vadinamųjų jachtininkų viešbučių statybos buvo pripažintos neteisėtomis ir nurodyta pastatus nugriauti. Kol kas buvo nugriautas tik restoranas, o jį stačiusiems verslininkams teismai priteisė 1,282 mln. eurų žalos atlyginimą iš valstybės (Teisingumo ministerijos) ir Neringos savivaldybės. Ministerijai sudarius sutartį su savivaldybe, žala tarp valstybės ir Neringos savivaldos buvo padalinta santykiu 75 ir 25 proc.

Dabar jau į teismą kreipėsi valstybei atstovaujanti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI). Ji paprašė priteisti žalos atlyginimą iš I. Rozovos ir A. Norvilo, nes abu jie pasirašė aktą, kad minėti pastatai yra tinkami naudoti, o tai leido juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Akcentuota, kad toks aktas buvo pasirašytas nepaisant to, kad komisijos nariu buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (KNNPD) raštu buvo perspėjusi apie padarytus pažeidimus. Priminta ir aplinkybė, kad Statybos techninis reglamentas numatė galimybę tokį aktą atšaukti, tačiau tai nebuvo padaryta.

Kadangi procese dalyvavo kelios institucijos, buvusiai Klaipėdos apskrities viršininko administracijai tenkanti atlygintinos žalos dalis siekė 160 279 eurus. Valstybės tarnybos įstatyme numatyta, kad iš žalą padariusio valstybės tarnautojo galima išsireikalauti ne daugiau kaip 9 vidutinių jo darbo užmokesčių dydžio žalą.

A. Norvilo vidutinis darbo užmokestis buvo 755,39 Eur, tad iš jo VTPSI pareikalavo priteisti 6 798,51 Eur, o iš I. Rozovos – 11 054,34 Eur, nes jos vidutinis atlyginimas siekė 1228,26 Eur.

Nesutikdama su tokiu reikalavimu I. Rozova teisme tvirtino, kad pagal jai suteiktus įgaliojimus ir savo kompetenciją neturėjo ir negalėjo suprasti bei įvertinti, kad šiuo aktu yra įteisinama neteisėta statyba. Buvusi apskrities viršininko pavaduotoja akcentavo, kad ji buvo atsakinga už švietimo, kultūros, socialinių klausimų sritį, o aktą pasirašė tik pavaduodama tuo metu atostogavusią apskrities viršininkę Virginiją Lukošienę. I. Rozova taip pat teisme pabrėžė, kad neturėjo išsilavinimo statybos ar teisės srityse.

Moters teigimu, būtent A. Norvilas, būdamas komisijos pirmininku, buvo kompetentingas įvertinti bei nustatyti, ar statybos nepažeidė teisės aktų. Pastarojo išvada ji esą negalėjo nepasitikėti bei neturėjo pagrindo atsisakyti patvirtinti tokį aktą. Anot I. Rozovos, taip ji tik atliko formalų veiksmą, kurį padaryti besąlygiškai įpareigojo tuo metu galioję teisės aktai. Moteris tikino, kad net buvus atitinkamai valiai ji nebūtų galėjusi tinkamai įvertinti, ar komisija atliko viską, kas jai priklauso pagal jos įgaliojimus.

Tuo metu A. Norvilas savo atliepime tvirtino, kad esminis yra būtent apskrities viršininko parašas, nes be jo pripažinimo tinkamu naudoti aktas neįsigalioja. Pasak jo, KNNPD manydama, kad planavimo dokumentai, statinių techniniai projektai parengti prieštaraujant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams bei kitiems teisės aktams, negalėjo apsiriboti raštų rašymais, bet pagal kompetenciją privalėjo kreiptis į Statybų inspekciją ar teismą, kad būtų patikrintas išduotų statybos leidimų ar kitų statybos dokumentų teisėtumas.

Trečiuoju asmeniu byloje buvusi V. Lukošienė savo atsiliepime dėstė, kad joks dokumentas esą neįrodė, kad I. Rozova savo tarnybinėje veikoje elgėsi taip, kad būtent būtų pažeidusi kurį nors pareigybės punktą ar padarė neteisėtus veiksmus. Anot jos, už tokio akto surašymą ir išvados pateikimą atsako sudaryta komisija. Žala esą valstybei kilo jau iš neteisėto detaliojo plano ir pagal jį išduoto statybos leidimo, o ne minėtojo akto.

Visgi bylą išnagrinėjęs teisėjas Remigijus Arminas konstatavo, kad užtenka įrodymų, jog ir I. Rozova, ir A. Norvilas savo veiksmais padarė žalą.

Už nugriautą žuvų restoraną verslininkai iš valstybės gavo 1,282 mln. eurų. Martyno Vainoriaus nuotr.

Teismo sprendime pažymima, kad KNNPD raštą dėl nepritarimo buvo siuntusi tiek apskrities viršininko administracijai, tiek A. Norvilui. O komisijos posėdžio metu nepritarimo grafoje buvo įrašyta direkcijos atstovo pastaba „Oficialiai pateikti statinio techninį projektą parko direkcijai peržiūrėti ir pateikti išvadas“, tačiau to nei planavimo organizatoriai, nei rengėjai neatliko. Komisija dėl pateiktų pastabų ir jų įtakos statinio pripažinimui tinkamu naudoti iš vis nesprendė, dėl jų nebuvo pasisakyta.

Akcentuota, kad A. Norvilas kaip komisijos pirmininkas neįsitikino, jog statiniai pastatyti nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, nors pagal užimamas pareigas ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus privalėjo tai padaryti, o KNNPD išdėstyti prieštaravimai buvo pagrindas nepripažinti statinių tinkamais naudoti.

I. Rozova, anot teismo, irgi neįsitikino, jog statiniai buvo pastatyti nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, nors pagal užimamas pareigas ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus privalėjo tai padaryti. Konstatuota, kad ji nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga.

Abiejų tarnautojų veiksmai, anot teismo, pažeidė gero viešojo administravimo principą.

VTSPI prašymas buvo patenkintas ir iš I. Rozovos atitinkamai priteista 11 054,34 Eur, o iš A. Norvilo 6 798,51 Eur žalos atlyginimas.

Priėmus tokį sprendimą atmestas I. Rozvos prašymas atlyginti jai 2210 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.