Antradienį Seime prasidėjo procedūros, kurių metu parlamentarai spręs, ar pritarti prezidento Gitano Nausėdos teikimui į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą paskirti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėją (LVAT) Dalią Višinskienę, kuri buvo viena iš kolegijos narių, priėmusių sprendimą „Atviros Klaipėdos” byloje.

Tarp Seimo narių klausimų pretendentei buvo ir susijusiųjų būtent su šiuo sprendimu, apie jį kalbėjo ir pati teisėja.

Dalia Višinskienė

Prezidento teikimą pristačiusi jo patarėja Jūratė Šovienė akcentavo, kad D. Višinskienė turi 32 metų teisinio darbo patirtį, teisėjos pareigas eina 29 metus, nuo 2012 m. dirbo LVAT.

„Teisėjas turi būti ne tik drąsus priimti sprendimus, galinčius sukelti atskirų visuomenės narių ar grupių nepasitenkinimą, teisėjas taip pat turi būti tvirtas atsispirti pagundai priimti sprendimus, siekdamas įtikti atskirtiems visuomenės nariams ar grupėms. Teisėjas gali vykdyti teisingumą tik būdamas nepriklausomas nuo byloje dalyvaujančių šalių, valstybinės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių ir visuomeninių susivienijimų, fizinių ir juridinių asmenų. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas yra vienas iš esminių demokratinės, teisinės valstybės principų. Teisėjo atsakomybė yra milžiniška, ji reiškia sprendimų priėmimą vadovaujantis tik įstatymu ir profesine sąžine bei gebėjimą motyvuotai paaiškinti priimamus sprendimus. Dėl to teisinėje demokratinėje valstybėje teisėjo karjeros klausimus turi lemti teisėjo teisinė kvalifikacija, patirtis ir reputacija, o ne tam tikrų sprendimų sukeltas rezonansas visuomenėje”, – kalbėjo J. Šovienė.

Anot jos, prezidento vertinimu, D. Višinskienė turi aukštą teisinę kvalifikaciją ir gyvenimo patirtį, nepriekaištingą reputaciją, tad yra tinkama eiti pareigas Aukščiausiajame Teisme.

Prisistatydama Seimo nariams D. Višinskienė pati kalbėjo apie „Atviros Klaipėdos” bylą. Teisėja tikino, kad „puikiai supranta visų žiniasklaidos atstovų, taip pat Seimo narių ir suinteresuotos visuomenės susirūpinimą tais klausimais, kuriais buvo diskutuojama, kurie buvo iškelti viešai būtent dėl visuomenės teisės žinoti, taip pat žiniasklaidos teisės skleisti informaciją”.

D. Višinskienė pabrėžė, kad ji nebuvo šios bylos pranešėja, o sprendimus pagal susiklosčiusią praktiką komentuoja būtent pranešėjas.

Seimo narys Mindaugas Lingė teiravosi, kaip teisėja jaučiasi, kai tenka kandidatuoti beveik tuo pačiu metu, kai LVAT pirmininkas yra inicijavęs „rezonansinės bylos peržiūrą suabejojus dėl motyvų”. Taip pat parlamentaras klausė, kaip teisėja elgtųsi, jei vėl tektų nagrinėti panašią bylą dėl viešumo ribų – ar elgtųsi panašiai, ar laikytųsi kitokių nuostatų, kad teisės žinoti būti daugiau.

Į klausimą apie savijautą neatsakiusi D. Višinskienė teigė, jog svarbu yra tai, koks būtų reglamentavimas, bei priminė, kad Seime jau yra įstatymo pakeitimo projektai dėl viešojo asmens sąvokos ir kriterijų. Anot D. Višinskienės, viską lemtų ir konkrečios bylos faktai, aplinkybės. Teisėja teigė, kad „Atviros Klaipėdos” byla nėra vienintelis toks su žiniasklaida susijęs nagrinėtas atvejis ir jos požiūris esą atskleidžia kituose sprendimuose.

„Žurnalistų pareiga profesinė rinkti duomenis, skleisti informaciją, o  visuomenė turi žinoti, ypač jei yra piktnaudžiaujama, daromi neteisėti dalykai”, – teigė teisėja.

Seimo narys Andrius Vyšniauskas teiravosi, ar teisėja nemano, jog sprendimas „Atviros Klaipėdos” byloje pakenkė mūsų šalies demokratijai, kurią saugoti yra viena iš esminių teismų funkcijų.

„Yra vertinimo dalykas, šiandien taip vertinama, yra pirmininko teikimas, byla yra atvira, bus išsiaiškinta. Diskutuoti dėl pirmininko teikimo aplinkybių būtų mažiausia neetiška”, – sakė D. Višinskienė.

Teisėjos paskyrimo klausimą toliau lapkričio 25 d. nagrinės Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

LVAT teisėjų kolegijos posėdis dėl teismo pirmininko teikimo atnaujinti „Atviros Klaipėdos” bylą vyks šį trečiadienį.