Buvusio Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (ONKTS) prokuroro Aido Giniočio atleidimo iš pareigų byloje, net ir praėjus dvejiems metams, pabaigos nematyti.

Nepavykus bylos laimėti apygardos administraciniame teisme, prokuroro gynėjas siekia remtis aukštesne nei respublikinio lygio – europine teise, tad aukštesnės instancijos teismo prašo mūsų konstitucinės teisės doktriną pasitikrinti Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT).

Tarnybinis patikrinimas vyko pusę metų

Ilgai trunkantis procesas prasidėjo dar 2019 metų kovo pabaigoje, kai tuometinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis buvusį ilgametį Klaipėdos apygardos prokurorą A. Giniotį nušalino nuo pareigų.

Kaip tokias atvejais įprasta, nušalinimo priežastis prokuratūra pranešime spaudai paaiškino aptakiai, nurodydama, jog generalinis prokuroras „pavedė Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriui atlikti tarnybinį patikrinimą, kurio metu turi būti patvirtinti arba paneigti gauti pradiniai duomenys apie šio prokuroro galimai atliktus tam tikrus veiksmus”.

„Pasitvirtinus gautai informacijai, bus vertinama, ar tokiu elgesiu prokuroras neperžengė prokurorų etikos kodekse nustatytų ribų”, – buvo rašoma prieš daugiau nei 2,5 metų išplatintame pranešime spaudai.

Neįprasta šioje situacijoje buvo tik tai, jog tarnybinis patikrinimas užtruko neįprastai ilgai – net pusę metų, nors dažniausiai tarnybiniams nusižengimas patikrinti pakanka vieno mėnesio. Visą tą laiką prokuroras buvo nušalintas nuo pareigų, negavo atlyginimo, t. y. neturėjo jokio pragyvenimo šaltinio.

Pabaigus patikrinimą, 2019 metų rugsėjį A. Giniotis buvo atleistas iš pareigų, apie tai ir vėl pranešus įprastu būdu: pranešimu spaudai pirmiausia buvo informuota visuomenė, o ne atleistasis pareigūnas.

Apygardos teismo sprendimas – nepalankus

Šį kartą atleidimo priežastys buvo aiškinamos plačiau, tačiau tikroji atleidimo priežastis visuomenei vis tiek liko neaiški.

„Atlikus išsamų tarnybinį patikrinimą buvo konstatuota, kad savo veiksmais prokuroras sudarė pagrindą įtarti jį neteisėtai teikus konfidencialią informaciją. Tokiais veiksmais buvo pažemintas prokuroro, kaip valstybės pareigūno, vardas, sukeltos pagrįstos abejonės prokuroro nešališkumu, sumenkintas prokuratūros, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą padėti užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą, autoritetas, sulaužyta prokuroro priesaika”, – tąsyk skelbė prokuratūra.

Nesutikdamas su jo atleidimu, A. Giniotis prokuratūros sprendimą apskundė teismui. Byla buvo paskirta nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT). Prokurorą ginti ėmėsi advokatas Giedrius Danėlius, buvęs tiesioginis A. Giniočio vadovas, jiems kartu kurį laiką dirbant Klaipėdos apygardos prokuratūroje, kai G. Danėlius čia ėjo vyriausiojo prokuroro pareigas.

Įdomi detalė – Vilniaus teismas patenkino atsakovo – Generalinės prokuratūros – prašymą administracinę atleidimo iš pareigų bylą nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose.

Tačiau šio teismo sprendimas prokurorui palankus nebuvo – nors šių metų liepos 16 d. jis panaikino vieną Generalinės prokuratūros jam skirtą pažeidimą, tačiau paliko galioti jos sprendimą atleisti prokurorą iš pareigų.

A. Giniotis VAAT sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).

Laukia ir baudžiamoji byla

Praėjusią savaitę LVAT priėmė sprendimą A. Giniočio byloje. Kadangi ji nevieša, visuomenei galima sužinoti tik tiek, kad priimta nutartis atnaujinti bylos nagrinėjimą bei Generalinei prokuratūrai pasiūlyta pateikti nuomonę dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą aktualios ES teisės normos išaiškinimo klausimu, taip pat pateikti papildomus įrodymus.

Situaciją sutiko pakomentuoti prokuroro gynėjas. G. Danėliaus teigimu, ESTT savo išaiškinimuose yra sukritikavęs telefono srauto duomenų naudojimą baudžiamosiose bylose, kuriose teisiamieji kaltinimai padarę nesunkius nusikaltimus.

„O šiuo atveju kalba eina apie administracinę bylą, kurioje nagrinėjami tarnybiniai nusižengimai ir jie grindžiami būtent telefoniniais pokalbiais. Todėl teismui pateikiau prašymą kreiptis į ESTT. Mano galva, mūsų konstitucinė doktrina prieštarauja ESTT sprendimams ir ES direktyvoms”, – sakė G. Danėlius.

Tuo metu pats A. Giniotis situacijos nebuvo linkęs komentuoti. Jis tik patvirtino, jog šiuo metu dirba teisininku, nes dirbti advokatu negali – jis ne tik prarado darbą prokuratūroje, bet jam dar pareikšti įtarimai ir baudžiamojoje byloje.

Anksčiau „Atvirai Klaipėdai” jis buvo minėjęs esą įtarimas piktnaudžiavus tarnyba byloje nurašytas kone pažodžiui nuo drausminės bylos.

Pradžioje šis įtarimas A. Giniočiui buvo įtrauktas į bendrą didžiąją vadinamąją teisėjų korupcijos bylą, tačiau pastaruoju metu šis tyrimas skaidomas į mažesnes bylas, kurios teismui perduodamos nagrinėti atskirai. A. Giniočio teigimu, jo byla artimiausiu metu irgi turėtų pasiekti teismą.

Šių metų pavasarį Panevėžio apygardos teisme pradėta nagrinėti dar viena iš teisėjų korupcijos tyrimo išskirta byla, kurioje kaltinimai pareikšti dviem Klaipėdos advokatams. Pastarieji savo laiku irgi dirbo prokurorais.