Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-11-19 |
Po galutinio verdikto, kad buvęs jos Gamybos padalinio vadovas Jonas Garalis iš darbo buvo atleistas neteisėtai, dar vieną teismo procesą pradėjusi AB „Grigeo Klaipėda” ir vėl patyrė pralaimėjimą visų instancijų teismuose.
Jonas Garalis. Martyno Vainoriaus nuotr.
Apie tai, kad „Grigeo Klaipėda” 2019 m. gegužę atleistus J. Garalį ir generalinį direktorių Vidą Beržonskį kaltino žalos padarymu ir teisėsaugos prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo „Verslo žinios” pranešė dar 2019-ųjų rugpjūtį. Vėliau „Grigeo“ prezidentas ir pagrindinis įmonių grupės akcininkas Gintautas Pangonis „Verslo žinioms” aiškino, kad milijoninė žala esą buvo daroma beveik devynerius metus perkant krakmolo žaliavą per buvusių „Grigeo Klaipėdos“ ir bendrovės „Algol chemicals“ vadovų ir su jais susijusių asmenų įsteigtas įmones. Anksčiau dažus ir krakmolą iš „Algol chemicals“ Klaipėdos kartono įmonė pirkdavo tiesiogiai, o įsteigus UAB „Chemtrade LT“ žaliavos buvo perkamos per šią bendrovę ir jos antrinę įmonę „Sago Industries LTD“.
„Buvo perkamas pigesnis produktas, klastojami dokumentai, perklijuojama etiketė ir taip produktas paverčiamas brangesniu. Skirtumas „nusėsdavo“ lengvatinių mokesčių zonoje registruotoje įmonėje. Klausiate, kodėl mes taip ilgai to nepastebėjome? Todėl, kad buvo sukurta tam tikra sistema – pradedant nuo gamybos direktoriaus, baigiant generaliniu. Aišku, kilo įtarimas, kodėl naudojamas būtent tokios rūšies krakmolas ar būtent tokie dažai, bet buvo aiškinama, kad mūsų įrangai reikia būtent tokios žaliavos“, – tada „Verslo žinioms” teigė G. Pangonis.
Anot jo, pakeitus abiejų įmonių vadovus ir atnaujinus žaliavų pirkimo sutartį, „Algol chemicals“ produkcijos kaina „Grigeo“ gamyklai sumažėjo trečdaliu. Tačiau prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, jos poziciją palaikė ir „Grigeo Klaipėda“ skundus nagrinėję teismai.
J. Garalis, bendrovėje dirbęs nuo 2011 m. gegužės, buvo atleistas iš pareigų dėl esą padarytų nusižengimų, o V. Beržonskis pareigas, kurias ėjo nuo 2013 m. birželio, apleido šalių susitarimu – be kaltės.
J. Garaliui kreipusis į Darbo ginčų komisiją, ši palaikė jo pusę. Tada jau „Grigeo Klaipėda“ kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, kuris paskelbė, jog įmonės skundas atmetamas, o J. Garaliui priteista daugiau kaip 53 tūkst. eurų už priverstinės pravaikštos laiką neatskaičius mokesčių ir po 266 Eur neatskaičius mokesčių už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo datos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Papildomai J. Garoliui buvo priteista keturių vidutinių atlyginimų dydžio kompensacija – 22 272,72 Eur – bei bylinėjimosi išlaidos. Analogiškos pozicijos laikėsi ir Klaipėdos apygardos teismas, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atsisakė priimti kasacinį įmonės skundą.
Tada jau „Grigeo Klaipėda“ kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą prašydama, kad jis pripažintų, jog dar 2011 m. su J. Garaliu sudaryta darbo sutartis taptų negaliojančia dėl apgaulės, nes jis įsidarbindamas esą nutylėjo aplinkybę, kad buvo teistas už tyčinius nusikaltimus. Teismas tokį prašymą atmetė konstatuodamas, kad įmonė iš esmės siekia jai nepalankaus jau įsigaliojusio sprendimo peržiūrėjimo ir įvertino tai kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei skyrė jai 5000 Eur baudą, iš kurios pusė turėjo atitekti J. Garaliui.
Klaipėdos apygardos teismui tokią nutartį palikus nepakeistą „Grigeo Klaipėda“ kreipėsi į LAT ir šį kartą jis jau priėmė įmonės kasacinį skundą.
Jį išnagrinėjusi LAT kolegija, kurią sudarė teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė, Virgilijus Grabinskas ir Sigita Rudėnaitė, konstatavo, kad nors įmonė ieškinio tikslą grindė Civiliniu, o ne Darbo kodeksu, tikslas jos buvo tas pats kaip ir ankstesnėje byloje – pripažinti darbo santykius su J. Garaliu pasibaigus teisėtu pagrindu ir išvengti su neteisėtu atleidimu iš darbo susijusių prievolių.
Tad šioje dalyje „Grigeo Klaipėda“ skundas buvo atmestas, bet LAT neįžvelgė įmonės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir panaikino jai skirtą baudą. Tačiau kartu ji buvo įpareigota J. Garaliui atlyginti pusę patirtų bylinėjimosi išlaidų – 750 Eur.
Šį birželį Klaipėdos apygardos teismas atmetė „Grigeo Klaipėda” ieškinį, kuriuo ji prašė iš J. Garalio, V. Beržonskio, Rolando Palčiausko, Vaidoto Kizelevičius ir bendrovių „ChemTrade LT“ bei Airijoje registruotos „Sago Industries Limited“ solidariai priteisti 1 424 516 eurų už neva gamybai tiektą kitokį krakmolą. Balandį Kauno apygardos teisme buvo išnagrinėta byla, kurioje „Grigeo Klaipėda“ ir „Algol Chemicals“ siekė iš V. Beržonskio, J. Garalio, V. Kizelevičiaus, R. Palčiausko ir „ChemTrade Lt“ prisiteisti solidariai 1,141 mln. eurų padarytos žalos ir per 78,5 tūkst. eurų delspinigių, nes jie esą pirko dažus per tarpininkus ir keitė etiketes. Neva buvo perkamas pigesnis produktas, o perklijavus etiketes jis virsdavo brangesniu. Tačiau ir šis ieškinys buvo atmestas.
„LAT neįžvelgė įmonės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir panaikino jai skirtą baudą” – manau, ne antausis
Ką nori sakyk, bet Grigeo pralaimėjo, matyt ne visada gali viska nusipirkti už pinigus…. Matysime kaip jiems eis pirkti taršos bylą.