Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sugrąžino į Klaipėdą vieną iš bylų, susijusių su apie 150 m ilgio per prestižinį Girulių kvartalą einančios, užkardu užtvertos Skautų gatvės atkarpa.

Kol nebus išnagrinėta ši byla, tol negalės vykti kitas teisminis procesas, pradėtas dėl to, kad Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) nutraukė po minėta gatve esančio sklypo žemės nuomos sutartį, sudarytą su Gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Gintaro krantas”.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Iki LVAT nukeliavusią bylą inicijavo šiame kvartale gyvenantis Klaipėdos universiteto infrastruktūros prorektorius Benediktas Petrauskas, anksčiau vadovavęs šiai bendrijai, ir jo kaimynė Irena Baltrunenė. Jų poziciją palaikė dar aštuoni kvartalo gyventojai, į bylą įtraukti kaip tretieji asmenys, dar tiek pat gyventojų nuomonės teismui nepateikė.

Šiuodu kvartalo gyventojai buvo įsitikinę, kad NŽT neteisėtai išėmė iš viso sklypo tą dalį, kuri būtų skirta Skautų gatvei. Sutikimą-prašymą tokiam veiksmui buvo davusi pati bendrija, kuriai tuo metu vadovavo verslininkas ir politikas Arūnas Tuma, tačiau B. Petrauskas ir I. Baltrunienė akcentavo, kad prie atitinkamo prašymo nebuvo pridėtas įgaliojimas, patvirtinantis A. Tumos teisę teikti prašymus žemės sklypo bendrasavininkių vardu, todėl esą reikia laikyti, kad toks prašymas buvo pateiktas neįgalioto asmens.

Bylą išnagrinėjusi Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, kurią sudarė teisėjai Laimutė Jokubauskaitė, Remigijus Arminas ir Aušrelė Mažrimienė, pernai gruodį nusprendė, kad NŽT sprendimą priėmė laikydamasi visų reikalavimų ir procedūros nebuvo pažeistos, tad jo naikinti nėra pagrindo. Kartu buvo konstatuota, kad B. Petrauskas ir I. Balturniene neturėjo materialiosios reikalavimo teisės, nes valstybinės žemės nuomos sutartis yra sudaryta su bendrija, o jiedu nėra nei sklypo bendrasavininkiai, nei nuomininkai.

Abu kvartalo gyventojai su tokia nutartimi nesutiko ir pateikė skundą LVAT. NŽT, pateikdamas atsiliepimą į tokį skundą tvirtino, kad taip tiesiog siekiama „paneigti kitų visuomenės narių teisę naudotis Skautų gatve susisiekimo tikslais ir užvilkinti gatvės perdavimą Klaipėdos miesto savivaldybei”.

Skundą išnagrinėjusi LVAT kolegija, kurią sudarė teisėjai Arūnas Dirvonas, Veslava Ruskan ir Arūnas Sutkevičius, konstatavo, kad pirma instancija netinkamai nusprendė, jog B. Petrauskas ir I. Batrūnenė neturėjo materialiosios reikalavimo teisės ir dėl to neišnagrinėjo bylos aplinkybių, neišsiaiškino, ar NŽT nepažeidė jų teisių.

„Nagrinėjamoje byloje liko neaiškumų, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl bylos visapusiškai neišnagrinėjo”, – rašoma neskundžiamame sprendime, kuriuo byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

ISTORIJA

Istorikas Vasilijus Safronovas knygoje „Klaipėdos miesto istorija” rašo, kad XIX a. būsimuosiuose Giruliuose pradėjus plėtoti rekreacinę zoną buvo suformuota kurorto promenada (Badepromenade), jūros link vedusi nuo girininkijos ūkio per kurhauzą. Jos trasos likutis – šiandieninė Skautų gatvė. 

Sovietmečiu šioje vietoje buvo įkurta prekybos uostui priklausiusi pionierių stovykla, kuri buvo privatizuota kartu su ja valdžiusia Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”). 

Pirmą sykį klausimą, ar teisėtai užtverta dalis Skautų gatvės, einančios per kvartalą, pastatytą buvusios pionierių stovyklos vietoje, dar 2006-ųjų kovą iškėlė tuometinė dienraščio „Vakarų ekspresas“ žurnalistė Natalija Mogučaja-Vaineikienė.

Klaipėdos savivaldybės administracijai galiausiai nusprendus įregistruoti šią gatvę kaip miesto turtą, to padaryti nepavyko, nes dalis gatvės pateko į „Gintaro krantui“ išnuomotą sklypą, o servituto čia neliko dar 2003 metais, kai tuometinė apskrities viršininkė Virginija Lukošienė, vėliau pati įsikūrusi šiame kvartale, pasirašė susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo su tuometine sklypo nuomininke „Klasco“. 2004 m. gruodį apskritis nutraukė sutartį, pasirašytą su „Klasco“, ir sudarė sutartį su „Gintaro krantu“, kuris prieš tai buvo šio sklypo subnuomininkas.

Galiausiai savivaldybė kreipėsi į NŽT, kad ši pašalintų kliūtį miestui tapti gatvės savininku. Ji atliko patikrinimą ir konstatavo, kad sklypo dalis (gatvė, keliai prie namų bei plotas, kuriame bendrija esą ketina statyti bendruomenės namus) naudojama ne pagal paskirtį ir nusprendė nutraukti jo nuomos sutartį. Toks sprendimas sukėlė bendrijos „Gintaro krantas“ narių nepasitenkinimą ir jie pateikė ieškinį.

Šioje byloje bendrija kaip įrodymą pateikė 1998 m. lapkritį darytą nuotrauką, liudijančią, jog ir iki kvartalo statybų pradžios čia buvo uždara teritorija, per kurią nevyko joks tranzitinis eismas.

Bendrija bandė Skautų gatvės atkarpą įregistruoti ir kaip aikštelę su privažiavimais prie namų, tačiau Registrų centras atsisakė tai padaryti. „Gintaro krantas“ šį jo sprendimą skundė teismui, bet pirma instanciją šių metų kovą jį atmetė. LVAT skundo dėl tokio sprendimo bendrija jau nebeteikė.