Miesto valdžios atstovai suka galvas – ką daryti, kad biudžetinės įstaigos aktyviau dalyvautų elektros energiją gerokai sutaupyti padedančiuose projektuose. Tai daryti jos raginamos jau ne pirmus metus, tačiau galimybe pasinaudojo tik tiek, kad galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Toks pasyvumas miestui kainuoja milžiniškus pinigus. 

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kiekvienais metais kviečia įstaigas teikti projektus saulės elektrinių įrengimui ant visuomeninės paskirties pastatų ir dengia iki 80 proc. visų išlaidų, likutis apmokamas iš savivaldybės biudžeto. 

Tie, kurie šia galimybe pasinaudojo, trina rankomis – jie beveik visą reikalingą elektrą pasigamina patys, o pirkti reikia nežymų kiekį. 

Bet tokių – mažuma: iš daugiau kaip šimto Klaipėdos savivaldybės biudžetinių įstaigų elektrines iki šiol įsirengė vos 4.

Faktai byloja, kad tokia motyvacijos stoka Klaipėdos biudžetui kainuoja milžiniškus pinigus, todėl miesto valdžios atstovai bandys išsiaiškinti, kaip galima išjudinti įstaigų vadovus, kad šie pasiryžtų nebrangių, tačiau ženkliai taupyti padedančių projektų vykdymui.

Dar vienas svarbus rodiklis – saulės jėgainės į aplinką išmeta žymiai mažiau medžiagų, kurios sukelia šiltnamio efektą, todėl šiuos projektus taip dosniai finansuoja Aplinkos ministerija. 

Atsiperka labai greitai

Praėjusią savaitę miesto ūkio ir aplinkosaugos komitete pristačius saulės elektrinių įrengimo įstaigose ataskaitą, niekas neabejojo tokių projektų nauda. Savivaldybė žino, kad tai geras dalykas, tačiau kaip organizacija ji gali pateikti tik vieną paraišką per metus – tokios taisyklės. 

Savivaldybei pavaldžios įstaigos irgi žino, kad tai geras dalykas, tačiau paraiškų neteikia, nors galėtų. 

Kodėl? Čia ir yra didysis klausimas. 

Pavyzdžiui, vienoje miesto mokykloje per metus vidutiniškai suvartojama apie 70 tūkst. kilovatvalandžių elektros, kuri kainuoja apie 10 000 eurų. Tačiau galimybe įsirengti savo elektrinę iki šiol pasinaudojo tik „Verdenės“ progimnazija, kurioje naujovė veikia nuo 2020 metų vidurio, o per metus teko pirkti vos 13 tūkst. kilovatvalandžių – visą kitą (per 38,2 tūkst. kWh) energiją įstaiga pasigamino pati. 

Vertinant tai, kad elektrinė kainuoja apie 50 tūkst. eurų, o 80 proc. jos įrengimo kaštų padengia APVA, ji atsiperka per 2-3 metus. 

„Ją įsirengti tikrai apsimoka“, – skaičius komentavo ataskaitą pristačiusi Klaipėdos savivaldybės administracijos vyr. patarėja Inga Kubilienė, pridūrusi, kad įstaigos šią galimybę žino ir ne kartą ragintos rengti projektus, bet iniciatyvų – mažai.

Kitais metais elektrinės turėtų būti įrengtos dar viename uostamiesčio vaikų darželyje ir mokyklose – šių projektų finansavimą APVA jau patvirtino. 

Kas trukdo?

I. Kubilienė neslepia, kad norisi didesnio biudžetinių įstaigų įsitraukimo į šiuos didelę naudą miestui nešančius projektus, ji tikino, kad ne kartą su vadovais kalbėjosi ir bandė išsiaiškinti, kodėl jie tokie vangūs šiuo klausimu.

„Paaiškėjo, kad jie labai bijo atsakomybių, nes projekto sutartyse nurodytos įvairios grėsmės. Tačiau pagrindinis įstaigų vadovų atsakymas – mes turime rūpintis ugdymo procesu, o ne ūkiniais dalykais.Sutinku, kad šis projektas – sudėtingas, tačiau mes juk žadame visokeriopą pagalbą“, – sakė I. Kubilienė. 

Ambicija nugalėjo baimę

Vis dėlto kai vienas atvejis rodo, kad iniciatyvaus vadovo jokios kliūtys nestabdo – elektrinė jau įrengta ant Baltijos prospekte esančio lopšelio-darželio „Čiauškutė“ stogo. Šios įstaigos vadovės Jolitos Skripstaitienės raginti nereikėjo, ji tokią idėją iškėlė ir projektu rūpinosi pati. 

Direktorė komiteto nariams bandė paaiškinti, kodėl kolegoms tokios iniciatyvos nedomina. 

„Mano manymu, pirmiausiai tai priklauso nuo paties žmogaus vertybių. Aš ne vienerius metus svajojau, kaip galėtume prisidėti prie problemų, kurias sukelia klimato kaita, sprendimų. Todėl kai atsirado ši galimybė, ją aptarėme su įstaigos bendruomene, vaikų tėvais, paaiškinus idėją jai atsirado palaikymas ir ėmėmės darbo“, – savo motyvaciją aiškino.

Ji priminė, kad pagrindinės švietimo įstaigų vadovams keliamos užduotys – gerinti ugdymo kokybę ir rezultatus, kurti patrauklias ir inovatyvias aplinkas vaikams.

„Žinoma, gerbūvis yra ne mažiau svarbus, tačiau nesu tikra, ar tai tikrai šimtaprocentinė mūsų atsakomybė – taip, savivaldybė mums padeda.Bet ar motyvuoja? Greičiausiai ne. Nes papildoma našta, susijusi su šiuo projektu, buvo didžiulė, prireikė daugybės specifinių žinių, kurių neturėjome, o reikalavimų buvo daug ir griežtų. Taip, atsakomybė ir baimė yra didelė.Kita vertus, jeigu nori kažką įdomaus padaryti, privalai būti ambicingas.Man darbo užmokestis nepakilo, kintamoji dalis nepakilo, vertinimas liko toks, koks buvo. Man tai nesutrukdė tikslui siekti, kitam gali trukdyti. Į tai reikštų atsižvelgti. O primesti tokias užduotis – irgi ne geriausia išeitis“, – komitetui liudijo J. Skripstaitienė.

Jos vadovaujamame lopšelyje-darželyje saulės elektrinė turėtų pradėti veikti gruodžio viduryje. 

„Rugsėjo 17-ąją prasidėjo bandymai, buvo šaltos ir vėjuotos dienos, mažai saulės, tačiau per pustrečios dienos sugebėjome pagaminti tiek elektros, kiek visiškai užtektų dviem dienom įstaigos darbo. Džiaugiausi kaip vaikas“, – pasakojo J. Skripstaitienė.

Savivaldybės skaičiavimai rodo, kad vienam Klaipėdos vaikų darželiui per metus reikia apie 40 tūkst. kilovatvalandžių elektros, kuri kainuoja apie 5000 tūkst. eurų. Tokį kiekį energijos gali pagaminti saulės elektrinė, todėl įstaigos išlaidos elektrai gali sumažėti iki minimumo.

Klaus kauniečių

Brangstant elektrai savivaldybės išlaidos jai dar daugės, o atsinaujinančios energijos poreikis tampa dar labiau aktualesnis. 

Todėl Klaipėdos politikai žada ieškoti kelių – kaip paskatinti biudžetinių įstaigų vadovus imtis tokių projektų. 

Teigiama, kad Kaune paraiškas šiems APVA projektams pateikė jau kone visos miesto švietimo įstaigos, todėl klaipėdiečiai žada klausti kolegų – kokiomis priemonėmis jiems pavyko pasiekti tokį rezultatą, taip pat ieškoti gerosios patirties kitose Lietuvos miestuose.

„Mums išties trūksta informacijos, kaip skatinti švietimo įstaigų vadovus imtis šių projektų. Jeigu mes to stabdžio nepanaikinsim, mums liks tik stebėti, kaip kiti miestai įsisavina tas galimybes ir plečia žaliąją energiją, o mes liksime ten, kur esame“, – sakė Tarybos narė Lina Skrupskelienė.