Klaipėdos universitetinės klinikos: Seimas žengė dar vieną žingsnį

Svarbu, Sveikata

Antradienio vakarą Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, atveriančioms galimybę Klaipėdoje steigti universiteto ligoninę, kurios dalininkai būtų Klaipėdos universitetas (KU) ir Sveikatos apsaugos ministerija.

Iki pataisų virtimo įstatymu dar liko vienas balsavimas Seime ir prezidento parašas. Tada jau Klaipėdos miesto taryba iki kitų metų vasario 28 d. turėtų priimti reikiamus sprendimus dėl jai pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų integravimo į naują darinį, kurio pagrindu, į dalininkus priėmus ir KU, atsirastų universiteto ligoninė.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Argumentai prieš

Minėtosiomis įstatymo pataisomis siekiama pakeisti universiteto ligoninės apibrėžimą. Pagal jas tokia įstaiga galėtų vadintis ligoninė, kartu su valstybiniu universitetu vykdanti ne tik medicinos, bet ir slaugos, akušerijos studijų programas. Taip pat numatoma, kad Lietuvoje gali veikti po vieną universiteto ligoninę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Siūlymui pritarė Seimo Švietimo ir mokslo bei Sveikatos reikalų komitetai, tačiau kai kurie jų nariai, nepalaikantys tokios idėjos, išdėstė savo atskirąsias nuomones.

Vienas iš tokių – buvęs sveikatos apaugos ministras valstietis Aurelijus Veryga, antradienį pasisakęs ir Seimo posėdžio metu.

Anot jo, universiteto ligoninės steigimas nevykdant medicinos krypties magistro studijų ir nesant nė vienos iš sveikatos mokslų srities krypčių doktorantūros studijų, o mokslų srities mokslinės veiklos potencialui „esant tik minimaliam”, devalvuoja „pačią universiteto ligoninės veiklos idėją, kaip ji yra suvokiama ir pripažįstama tarptautiniu mastu”.

A. Verygos, Rimantės Šalaševičiūtės ir Remigijaus Žemaitaičio raštu išdėstytoje nuomonėje teigiama, kad šiuo metu KU mokslinis potencialas medicinos ir sveikatos mokslų srityje yra nedidelis. Anot šių politikų, pagal Lietuvos universitetų, mokslinių tyrimo institutų ir universiteto ligoninių 2020 m. mokslo produkcijos formaliojo vertinimo rezultatus, KU mokslo sklaidos produkcija šiose srityse tesudaro 3,2 proc. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir 3,5 proc. Vilniaus universiteto mokslo produkcijos. 

„Šiuo metu esančių reikalavimų atsisakymas gali turėti neigiamos įtakos medicinos specialistų rengimo ir medicinos krypties mokslinių tyrimų kokybei, devalvuoti universiteto ligoninės statuso turinį, demotyvuoti esamų universiteto ligoninių personalą, sukelti pagrįstas abejones dėl valstybės lėšų racionalaus naudojimo. <…> Siūlomas teisinis reguliavimas neabejotinai turės itin neigiamų ir stambaus mąsto pasekmių medicinos studijų kokybei bei prestižui. Atsižvelgiant į vis didėjantį medicinos specialistų trūkumą, tikėtina siūlomu reguliavimu bus sukuriama palanki terpė medicinos specialistų trūkumo didėjimui ateityje, įtakosianti visą šalies sveikatos sistemą”, – rašo šie politikai, pabrėždami, kad nepritarimą tokiai idėjai išsakė ir šiuo metu gydytojus rengiantys universitetai bei Lietuvos mokslų akademija.    

Jie akcentavo, kad siūlomos pataisos gali būti ir antikonstitucinės, nes nurodant, kad Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje gali veikti ne daugiau kaip viena universiteto ligoninė, veikiama į praeitį, o tiek Kaune, tiek Vilniuje universitetai jau yra ne vienos ligoninės dalininkais, sostinėje šiuo metu yra ne viena universiteto ligoninė.

Pasisakydamas iš tribūnos A. Veryga papildomai dėstė, kad siekiama gero tikslo, bet neteisingais būdais.

„Miestas negali susitarti su ministerija ir dėl to dabar bandoma sugriauti visą universiteto ligonių sistemos principą. Negali valstybėje įstatymai būti pritaikyti vienam konkrečiam universitetui. Niekas nemenkina slaugos, Klaipėdos universitetas yra puikus universitetas, turi savo nišą, bet kokio galo jis nori būti universiteto ligonės steigėju jei nesiruošia ruošti gydytojų?” – kalbėjo A. Veryga, priminęs, kad ir jam ministraujant nepavyko susitarti su Klaipėdos miestu dėl ligoninių pertvarkos, bet dėl to jis „nesiryžo griauti universiteto ligoninės principų”.

Anot eksminsitro, yra kitų mechanizmų ir sprendimų, kaip galima pasiekti norimų tikslų.

Prieš pasisakė ir Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, valdančiojoje daugumoje esančios Laisvės partijos atstovas, buvęs Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas, dėstęs panašius argumentus. Kaip išeitį jis siūlė kurti Klaipėdos universiteto studijų ligoninę. Anot jo, tokios ligoninės egzistuoja pasaulyje, tad nuo to esą ir reikėtų pradėti.

A. Žukauskas, tikinęs, kad tokiomis pataisomis kišamasi ir į universitetų autonomiją, teigė, kad ir priėmus šį įstatymą nėra jokių garantijų, jog „subėgs ir susijungs ligoninės, dėl kurių čia visa kova”. Tai esą rodo ir universitetų jungimo pavyzdys.

Naujosios partijos „Vardan Lietuvos“ atstovas, buvęs Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis teigė sutinkantis, kad ir Vakarų Lietuvos regionas privalo turėti tokio pat lygio medicinines paslaugas kaip ir Kaunas bei Vilnius, bet reikalingi pokyčiai dėl tokių pataisų esą neįvyks, Anot jo, kaip dalininkus reikėtų pritraukti Vilniaus ir Kauno universitetus, esą tik taip būtų galima išlyginti medicininių paslaugų kokybę.

„Ar neprarasim daug laiko, kai reikės užtikrinti vienodą kokybę, ar nereikės vėl grąžinti mokslą, kurį dabar norima išbraukti?”, – klausė A. Stončaitis, priminęs, kad Klaipėdos ligoninių klausimo nepavyko išspręsti nei Algirdo Butkevičiaus, nei Sauliaus Skvernelio vyriausybėms. 

Įtikino argumentai už  

Konservatorius Linas Slušnys savo ruožtu tikino, kad tokia Klaipėdoje sukurta įstaiga nenusileistų nei Vilniaus, nei Kauno klinikoms. Anot jo, kalbos apie KU primena tyčiojimąsi, nes atrodo kad sostinės ir Kauno universitetai „iš karto iš dangaus nusileido”.

„Buvo visa evoliucija. Jos kūrėsi lėtai, mažais žingsniai užsitarnavo gerą vardą ir autoritetą. Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas nuolat auga ir stiprėja”, – sakė L. Šlušnys, pabrėžęs, kad įstaigos, kurios dabar priešinasi tokiai reformai esą tiesiog nenori dalintis gaunamo finansavimo. 

„Mokslo Klaipėdos universitete, skirtingai nei teigta, išties yra – komitetų posėdžiuose buvo pateikta informacija tiek apie mokslo tiriamąsias publikacijas, tiek apie tarptautinius mokslo projektus, tiek apie podiplomines studijas ir specialistų tobulinimo programas. Dabartinis universiteto ligoninės apibrėžimas nenukrito iš dangaus – tai buvo politinis apsisprendimas, sudėliojant reikalavimus taip, kad juos atitiktų dvi aukštosios mokyklos. Nematau priežasčių, kodėl keičiantis aplinkybėms ir strategijai, apibrėžimai negalėtų keistis, juolab kad buvo pristatyta Europoje esant ir kitokios praktikos”, – kalbėjo klaipėdietis parlamentaras, konservatorius Audrius Petrošius. 

Jis akcentavo, kad dviejų Klaipėdos ligoninių potencialus darinys turėtų beveik 1800 lovų, 60 medicinos mokslų daktarų, o Vilniuje esanti monoprofilinė, siauros specializacijos Žalgirio klinika, turinti 58 lovas, yra pakankamas pagrindas tokiam universiteto centrui egzistuoti. Tokią situaciją A. Petrošius vadino dvigubais standartais.

„Sistemos vystymosi gaires turi nustatyti specialistai ir ekspertai, gebantys objektyviai vertinti situaciją ir poreikius. Dabar gi turime situaciją, kai sprendimus bando diktuoti dviejų aukštųjų mokyklų vadovai, turintys aiškų interesą ir nemažą įtaką. Ir kaipgi, kuo daugiau įtakos turi, tuo lengviau užsitikrinti monopoliją ir finansus ateityje, kur nereikės persidirbti su kažkuo konkuruojant. O konkurencija reikalinga”, – teigė klaipėdietis. 

Anot jo, universiteto ligoninė garantuotų Vakarų regiono žmonėms aukščiausio lygio paslaugas, medikams – galimybes tobulėti, o KU plėsti studijų programas.

Balsuojant už šias pataisas pasisakė 76 Seimo nariai, prieš buvo trys (Vigilijus Jukna, A. Veryga ir A. Žukauskas), susilaikė 13 (tarp jų – klaipėdietė Ligita Girskienė ir Kretingoje išrinktas Antanas Vinkus). Tarp balsavusiųjų už buvo šie pajūryje išrinkti ar iš Vakarų Lietuvos kilę parlamentarai: Andrius Bagdonas, Simonas Gentvilas, Dainius Kepenis, A. Petrošius, Arvydas Pocius, Mindaugas Skritulskas.

INFORMACIJA

Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė Klaipėdos miesto tarybos kolegijos posėdžio metu lapkričio viduryje buvo sakiusi, kad ministerija mato du kelius, kaip Klaipėdoje gali atsirasti universitetinės klinikos.

Pirmasis, kuriam pritarė ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas –  jos turi kurtis Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) ir Jūrininkų ligoninės pagrindu, prijungiant Klaipėdos vaikų, Palangos reabilitacijos ligoninės ir  ir vaikų reabilitacijos sanatoriją „Palangos gintaras”. Savivaldybė šiame derinyje neturėtų jokios įtakos, nes pagal įstatymą universitetinėse klinikose savivalda negali būti tarp dalininkų. 

Kitas variantas – Klaipėdos miestas tampa Respublikinės Klaipėdos ligoninės dalininku, prie kurios prijungiama Vaikų ligoninė ir „Palangos gintaras”, o universitetinės klinikos formuojamos iš KUL, Jūrininkų ir Palangos reabilitacinės ligoninių. 

Pasak viceministrės, jei Klaipėdos miesto tarybai netiks nė vienas iš šių variantų, uostamiestis liks be universiteto ligoninės, o ministerija galvos planą C.

3 Comments

  1. Antanas

    Tai žingsnis į priekį, jei ir yra kokių trūkumų, tai įsteigus universitetinę ligoninę bus proga juos greičiau pašalinti. Manau, kad čia gal labiau pavydo reikalas, o ne esminiai dalykai.

    Reply
  2. jolants

    Kokios universitetines klinikos, juk ta universitetine ligonine paties zemiausio lygio Janusonis susiri ko visus lodorius kurie nenori dirbt, jei kurid padorisi dirbs tai jam turetu buti geda buti salia tu, kurie sudaro dauguma lodorou, ten tik kysis gydo

    Reply
  3. Vilniaus ir Kauno pasipriešinimas

    Viskas aišku kaip ir dėl ko prieštaraujama. tiek Vilniuje, tiek Kaune gydytojų ruošimo sistema yra neįveikiama tvirtovė nei vienai valdžiai. Kastos, klanas, galima vadinti kaip nori. Labai teisingai pasisakė A.Petrošius, kad egzistuoja dvigubi standartai. Kasniu niekas nenori dalintis. O pradėti reikia nuo kažko. Pagarba.

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Politika

G. Kniukšta traukiasi iš prezidento rinkimų: reikiamo parašų skaičiaus nesurinko dar du kandidatai (atnaujinta)

Respublikos Prezidento rinkimuose kandidatuojantis Gintautas Kniukšta ketvirtadienį pristatė rinkėjų parašų lapus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ir užbaigė parašų rinkimą. VRK  ...
2024-03-28
Skaityti daugiau

Spyglys

Klaipėdos mero dviveidystė - kaip ant delno*

Arvydas Vaitkus lyg gaidys ant skiedryno pučiasi, kad neatiduos ministerijai Vaikų ligoninės, nors atidavė dešimt kartų didesnį ir vertingesnį turtą ...
2024-03-27
Skaityti daugiau

Svarbu, Sveikata

Meras apie iniciatyvą dėl Vaikų ligoninės: „Protu nesuvokiamas dalykas“

Reaguodamas į Seimo Sveikatos reikalų komiteto rekomendaciją prie Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) prijungti Klaipėdos savivaldybės valdomą Vaikų ligoninę, trečiadienio rytą ...
2024-03-27
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This