P0

Svarbu, Verslas

„Trinyčiai”: atgimimo pradžia? (18)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2021-12-14


Jau daugiau nei dešimtmetį plytinčioje buvusio „Trinyčių” fabriko plynėje prasidėjo judesiai – tiesa, kol kas tik popieriniai. Paskelbti projektiniai pasiūlymai rodo, kad dabartiniai teritorijos nuomotojai nori čia pastatyti pirmą daugiabutį.

Po 2004 m. paskelbto „Trinyčių” bankroto pastatus įsigiję naujieji savininkai juos pradėjo griauti 2007-ųjų pabaigoje ir ketino pastatyti daugiabučių, kuriuose turėjo būti apie 1000 butų – iš viso apie 75 tūkst. kv. m parduodamo ploto. Didesnioji dalis suplanuotų gyvenamųjų namų buvo 8 aukštų, kai kurie – ir žemesni. Kvartalo akcentu turėjo tapti iki 84 metrų aukščio iškilsiantis pastatas. Kai kur pirmuosiuose pastatų aukštuose buvo numatoma ir šiek tiek komercinio ploto.

Apie 300 mln. litų vertintą projektą planuota įgyvendinti per penkerius metus, tačiau atėjus 2009 m. ekonominei krizei ir jis tapo sunkmečio auka.

Tada gyvenamojo kvartalo projektą rengusi architekto Edmundo Andrijausko firma ėmėsi ir naujo daugiabučio projektavimo – šįkart pagal teritoriją nuomojančios UAB „Gaudesta” užsakymą.

Daugiabutis projektuojamas 37,4 aro ploto sklype, kuriam yra priskirtas adresas Bangų g. 24. Jis ribojasi su lopšelio-darželio „Šaltinėlis’’ teritorija. Projektiniuose pasiūlymuose rašoma, kad šiame sklype šiuo metu yra išlikęs 1962 m. statybos garažas.

Įvažiavimas prie sklypo projektuojamas iš Bangų gatvės, būsima gatve, kuri drieksis per sklypus Bangų g. 30, Kooperacijos g. 15 ir 17 (juos irgi nuomojasi „Gaudesta’’).

Verslo straipsnių visus kompas

A++ energinio naudingumo klasės pastate, kurio vienas iš korpusų bus septynaukštis, numatoma įrengti 63 butus ir apie 275 kv. m ploto komercinių patalpų.

Pagal STR tokio dydžio objektui reikėtų 72 automobilių stovėjimo vietų, tačiau remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu šiai zonai yra taikomas 0,5 koeficientas, tad čia būtų galima įrengti tik 36 vietas automobiliams. Visgi sklypo ribose yra projektuojama daugiau tokių vietų – 10 antžeminėje ir 47 požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje.

„Pastato struktūra susideda iš dviejų pagrindinių tūrių, kurie formuoja vidinį kiemą. Pastato struktūra auga link naujai projektuojamos gatvelės, už kurios pagal detalųjį planą yra numatyta nedidelė aikštė. Augančio pastato aukščiausias pastatas taps akcentu formuojančiu aikštės išklotinę. Pirmame aukšte yra numatomos komercinės paskirties patalpos, kurios padės įveiklinti naujai projektuojamą aikštę. Pastate yra numatomos trys laiptinės, kurios susijungia su požemine stovėjimo aikštele, įvažiavimas į požeminę aikštelę numatomos sklypo pietrytinėje dalyje. Pastato formuojamame vidiniame kieme yra numatomi gėlynai bei vaikų žaidimo aikštelė”, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.

Pastato apdailai numatoma naudoti pilkas plytas, juodo metalo plokštes ir vertikalias lameles.

„Gaudesta’’ vadovas ir vienas iš jos akcininkų Kęstutis Gaudiešius, paklaustas, kada galima tikėtis statybų pradžios, teigė dar negalintis įvardinti jokio termino. Taip pat jis sakė negalintis pasakyti ir planuojamų investicijų dydžio.

ISTORIJA

Medvilnės audimo fabrikas AB „Klaipėda” prie Malūno tvenkinio buvo įkurtas 1925 m. iš Lietuvos atvykusių brolių Abrahamo ir Rafaelio Fainbergų.  Įmonė pradžioje turėjo 50 darbuotojų, o 1938 m. jau buvo didžiausias tekstilės fabrikas Lietuvoje (jame dirbo 1600 žmonių), taip pat vienas moderniausių tokios rūšies fabrikų Europoje. Jis buvo didžiausias Klaipėdos darbdavys prieš II pasaulinį karą, tačiau dėl menkų atlyginimų, pasak istoriko Juliaus Žuko, vietiniai čia vengdavo įsidarbinti, daugiausia dirbdavo atvykėliai iš Žemaitijos ir kitų Lietuvos regionų. Didžioji dalis produkcijos – vilnoniai, pusvilnoniai ir medvilniniai audiniai – buvo realizuojama Lietuvos rinkoje su prekiniu ženklu „Du arkliukai”. Nemažai produkcijos įsigydavo Krašto apsaugos ministerija.

Anot istoriko dr. Vasilijaus Safrnovo, per II pasaulinį karą buvo sunaikintas vienas pagrindinių audimo korpusų, buvęs arčiau tvenkinio, mažiau nukentėjo antrasis. Gamykla iš dalies buvo atstatyta per antrą 1945 metų pusmetį. 1946-1950 m. TSRS ūkio plane ji buvo įtraukta į svarbiausiųjų sąjungos lengvosios pramonės įmonių atkūrimo ir išplėtimo sąrašą. Audimo korpusas pradėjo veikti tik 1949 m.

1945-1947 m. įmonė vadinosi Medvilnės verpimo ir audimo kombinatas „Trinyčiai”, vėliau – Medvilės verpimo fabrikas „Trinyčiai”.

1954 m. buvo pastatytas naujas korpusas. 1956 m. pradėjo veikti pluošto dažymo cechas. 1959-1964 m. du iš trijų fabriko korpusų buvo rekonstruoti į vieną pagrindinį, kuriame buvo įrengta naujų cechų ir pastatytas naujas buitinis korpusas palei Bangų g., seni įrengimai pakeisti naujais.

Pirmaisiais pokario metais fabrikas gamino verpalus, audinius ir vatą. Nuo 1947 m. – vien medvilnės verpalus. Žaliavą fabrikas gaudavo iš Vidurinės Azijos, o verpalus siųsdavo į Lietuvos ir kitų TSRS respublikų įmones. 1969 m. čia dirbo 2472 žmonės. 

„Trinyčių“ fabriko verpimo cechas apie 1955 metus. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

1993 metais „Trinyčiai“ tapo privataus kapitalo įmone. Nuo 1990 m. įvairiuose fabriko skyriuose dirbusi, o 1999-2003 m. įmonei vadovausi Daiva Urbonienė žurnalistei Rolandai Lukoševičienei yra pasakojusi, jog siekdama pagerinti techninę bazę įmonė buvo įsigijusi šveicarišką liniją, vėliau į modernizaciją investavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERIPB), tačiau tuo metu Uzbekija pati pradėjo gaminti kokybišką produkciją, o ne tik tiekti žaliavą, tad konkuruoti tapo neįmanoma.

1999 m. vienas iš įmonės akcininkų – SBA koncernas – surado Anglijos įmonę „Shiloh spiners Ltd”, kuri gamino verpalus šluotoms ir kilimėliams iš susuktų siūlų. Ji perkėlė kelias gamybos grandis į Klaipėdą, tiekė žaliavas, pirko produkciją, bet po keleto metų bankrutavo.

Išnykus žaliavai, klientams netruko ateiti ir „Trinyčių” bankrotas – jį įmonės valdyba paskelbė 2003 m. gegužės 30 d. Didžiausia „Trinyčių“ akcininkė tuo metu buvo investicinė bendrovė „Koncerno SBA investicija“, kuriai priklausė 44,25 proc. akcijų. ERIPB valdė 22,38 proc., Valstybės turto fondas – 7,02 proc. akcijų. Prieš paskelbiant bankrotą įmonėje dirbo 260 žmonių.

„Trinyčių” pastatų vaizdas 2007-aisiais. Valdo J (miestai.net) nuotr.

AB „Trinyčiai” buvo išregistruota 2008 m. birželį. 

2004 m. rudenį įmonės nekilnojamąjį turtą buvo perėmusi JAV registruota bendrovė „Caistor international Ltd“, perėmusi skolos reikalavimo teises iš Vilniaus banko. 

2007-ųjų rudenį pastatus ėmė griauti nauja jų savininkė, kvartalo statybas ketinusi vykdyti UAB „VIPC Klaipėda”, kurios 50 proc. akcijų priklausė AB „Invalda“. Tačiau statybos taip ir nebuvo pradėtos –  „VIPC Klaipėda” 2011 m. buvo iškelta bankroto byla. 

2007-aisiais griaunami fabriko pastatai. Zilviz (miestai.net) nuotr.

Popieriuose dar egzistuojančius ir realiai esančius keletą pastatų, o kartu ir nuomos teisę į beveik 5 ha užimančius sklypus iš varžytinių 2018 m. birželį įsigijo UAB „Gaudesta”. Jau tų metų liepą ji raštu kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę, kad pastaroji inicijuotų kreipimąsi į Klaipėdos regiono plėtros tarybą ir prašytų šią teritoriją pripažinti regioninės svarbos projektu. 

„Bendrovė planuoja šią teritoriją pilnai išvystyti, pritaikant ją miesto poreikiams, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir infrastruktūrinius poreikius. Planuojama bendra investicijų vertė – 50 mln. eurų. Teritorijoje numatoma darniai suderinti gyvenamosios paskirties zonas su viešaisiais socialiniais objektais – mokykla, darželis, verslo aplinkos objektais – inovacijų centro, konferencijų, parodų ir kitą – tiesiogiai naudojamą ekonominei veiklai vykdyti”, – buvo rašoma įmonės kreipimesi.

Kiek vėliau Regiono plėtros tarybai aiškinta, kad bendra investicijų į projektą suma sudarys apie 56 mln. Eur, numatomas veiklas planuojama įgyvendinti 4 etapais. Artimiausią, 16 mln. eurų vertės etapą, žadėta įgyvendinti iki 2020 metų, planuota investuoti 16 mln. eurų. Jo metu turėjo būti pastatyti 4 pastatai, kuriuose 1 000 kvadratinių metrų bus skirta Kūrybinių industrijų inkubatoriui B22.

Už tokio statuso suteikimą tada balsavo 16 regioninės plėtros tarybos narių, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo, tačiau tokį sprendimą teismui buvo apskundusi prokuratūra – anot jos, projektas neatitinka nė vieno iš keturių parametrų, pagal kuriuos jam būtų galima suteikti regioninės svarbos statusą. Pirmos instancijos teismas pernai pavasarį buvo patenkinęs prokuratūros ieškinį ir Regioninės tarybos sprendimą panaikino. 

INFORMACIJA

Susipažinti su projektiniais pasiūlymais galima iki gruodžio 28 d. adresu Turgaus a. 25, Klaipėdoje, darbo dienomis nuo 10 iki 17 val. iš anksto susitarus tel. 8 46 411956, arba internetinėje svetainėje https://www.klaipeda.lt/pp

Pasiūlymus galima teikti iki gruodžio 28 d. raštu UAB Andrijausko architektų biuras, Turgaus a. 25, LT-91246, Klaipėda, arba el. p. architektubiuras@partneriai.com

Viešas susirinkimas vyks nuotoliniu būdu gruodžio 29 d. 16 val. 


    2021-12-14

    18 komentarai “„Trinyčiai”: atgimimo pradžia?”

    1. AvatarFuuu (IP: 88.119.39.225)

      Kokios baisios kazermės.Kaip štabeliai sandėly. Ir visai nėra Klaipėdos akcentu o greičiau negru getas

    2. AvatarGGG (IP: 88.118.203.17)

      Kur būvusiu smulkių akcininku pinigai…

    3. AvatarEdgaras (IP: 85.232.128.52)

      Koks povelnių skirtumas.svarbu,kad kažkas bus pastatytas.nebus apleista teritorija,bus nauji butai.kas pirks,kas ne,čia nesvarbu.neturi būti mieste apleistų griuvėsių.rašot nesamones,nebus kam gyventi,nebėra žmonių,sugriovė įmones.viskas yra gerai,svarbu,kad gyvenimas eina tolyn.

      • AvatarNa taip (IP: 88.119.39.225)

        tegul stovi tušti metų metais. Mieste daug gražesnių naujų pastatų yra o geriausiu atveju apgyvendinta tik pusė…bus dar viena betono stiklo stakanų nykuma..O ar ponui nebūt įdomu kaip ir iš ko šitie /kaip šnekama genvilioko gaujos draugeliai/ moka mokesčius miestui? Pvz. žemės ir pan.:D.Manau kad esat iš tos pusės tai galėtumėt apšviest mus tamsuolius:D

      • AvatarČia parkas (IP: 88.119.39.225)

        turėjo būt o ne daugiaaukštės fermos

    4. AvatarJega (IP: 90.131.44.72)

      Gyventoju mazeja nauji daugiabuciai statomi. Atgims trinyciai 🤩

    5. AvatarEimantas (IP: 182.232.225.107)

      Naujos statybos Chruščiovke. Kaip Klaipėdai tai sueis. Negi negalima statyti kažko gražaus kur būtų galima norėti gyventi?? Klp nėra NT kurio būtų galima norėti todėl priemiesčiai plečiasi. Nemokės niekas kosmoso už galimybę gyventi tokiam pastate o pigūs būti tie butai neturi kaip tai nzn kaip su ateitim tokio projekto

      • AvatarDM Eimantui (IP: 105.235.150.230)

        Tu nesvaig viskas remes i kaina situ chrusciovkiu kaina bus 2000 uz kv o to ko tu noretum butu kaina 4000-5000 uz kv. Ar galetum ipirkti ? Pleciasi netik priemesciai visi butai kas pastatoma isparduota. Mieste ne tiek daug patraukliu vietu like.

      • Avatarezys (IP: 86.100.122.112)

        Manau 99% Lietuvos su malonumu cia gyventu, jei tik ipirktu. Beja, jei zmones i priemiescius keliasi del to, kad Klaipedos namu architektura negrazi – tai reikstu, kad priemiesciuose ji yra grazi… Tikrai? Su ziburiu gali ten jos ieskoti ir bent jau mano (ne architekto) subjektyvia nuomone, didzioji tu namu dalis savo architektura nusileidzia sitam pastatui, kuri jus i suns dienas dedat. Noreciau as paziureti, kur jus pats gyvenat, gaila nera galimybes nuotraukos i komentara ikelti.

      • Avatareziui (IP: 78.56.19.8)

        Ir, kaip jau įprasta, vėl minčių trydelė užpuolė. Kam tą vieną procentą nukniaukei?:D Visos Lietuvos svajonė Klaipėdoje apsigyventi, tiesa, miestas tik traukiasi traukiasi… Suprantu, patį turbūt žavi sovietinio ekskrementalizmo epochos daugiabučiai, bet nebūtina iš miesto išvažiuoti, kad pamatytum, kokie daugiabučiai kyla už jo ribų, kad ir Vilniuj ar Kaune. Kaži, ar beliktų noro nesąmones rašinėti.

      • Avatar>>>>eziui (IP: 78.57.217.118)

        jei būsto pirkėjai nesupranta, kad pigios architektūros name ne tik išvaizda suprojektuota kuo pigiau, tai taip jiems ir reikia.

      • Avatarezys (IP: 86.100.122.112)

        >>>IP: 78.56.19.8
        tamstai ryskiai problemos su teksto suvokimu, as jums negaliu niekuo padeti 😉
        >>>IP: 78.57.217.118
        Eimantas raso, kad “Nemokės niekas kosmoso už galimybę gyventi tokiam pastate o pigūs būti tie butai neturi kaip tai nzn kaip su ateitim tokio projekto”, o as sakau, kad mokes. Taip jiems reikia, ne taip reikia, cia visai kitas klausimas. Ravelino namai pvz. nestovi tusti, nors nepasakyciau, kad architektura ten geresne.

    6. AvatarStudentas (IP: 188.69.195.171)

      Ekonominis variantas, architektūra skurdi, iš Andrijausko kažko įmantresnio ir nesitikiu. Ravelino namai 2, tokie Vakaruose studentų bendrabučiai. Bet čia sueis. Gaudesta baigs Bachmano žemės projektus, galės pinigėlius čia permesti.

      • AvatarStudentui (IP: 90.134.11.35)

        Tai kad čia daug nuo investuotojo priklauso – tikslas maksimalus plotas ir minimalios investicijos. Įmantrumas reikalauja investicijų, o galutinių naudotojų tokiai architektūrai mažai turime.

      • Avatarezys (IP: 86.100.122.112)

        Kaip patobulintumete si projekta, kad nebutu ekonominis ir architektura nebutu skurdi?

      • Avatareziui (IP: 78.56.19.8)

        Atsakysiu gal aš- nesurinkčiau Andrijausko. Niekada.

      • Avatarezys (IP: 86.100.122.112)

        >>>Eziui. Nesirinktumere Andriausko ir projektas automatiskai pasidarytu neskurdus ir ne ekonominis? 🙂 Valio tada, didzioji dalis pastatu Klaipedoje – prabangus architekturos sedevrai, ar ne?

      • Avatareziui (IP: 78.56.19.8)

        Kvailas kaip ezys.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt