„Atvira Klaipėda” baigia visus šiuos metus publikuotą, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) remtą rašinių ciklą „Ką pasakoja archyvas”, kuriame savo skaitytojus supažindinome su pirmųjų pokario metų mūsų miesto istorijos faktais, užfiksuotais Klaipėdos regioniniame valstybės archyve saugomuose Vykdomojo komiteto (VK) dokumentuose.

Jei SRTRF ir jo ekspertai matys, jog tokio ciklo tęsinys vertas paramos, jį tęsime ir 2022-aisiais. Fondo verdiktas turėtų paaiškėti jau artimiausiu metu.

Na, o paskutiniame šių metų rašinyje pasakojame apie 1947-aisiais užfiksuotas įvairų miesto įmonių, įstaigų, organizacijų ir jų vadovų bei finansininkų nuodėmes.

Neteisėtos išmokos ir pirkimai

Tarp VK dokumentų esantis 1947 m. kovo sprendimo projektas, parengtas pagal miesto Finansų skyriaus pateiktą medžiagą apie atliktą patikrinimą įstaigose, įmonėse ir organizacijose, rodė, kad jos nelabai norėjo gyventi pagal oficialius to meto papročius.

Patikrinimas nustatė, kad „eilėje įstaigų, įmonių ir organizacijų daleista nusižengimų” vykdant TSRS ir LTSR Ministrų Tarybų nutarimus „Dėl uždraudimo administracijos – valdomojo aparato etatų išplėtimo tarybinėse, valstybinėse, ūkinėse, kooperatyvinėse ir visuomeninėse įstaigose, įmonėse ir organizacijose”.

Tikrintojai nustatė, kad „neteisėtu keliu” buvo užpildytos 1946 m. rugpjūtį anuliuotos pareigos, „užskaityti darbuotojai į vakuojančias pareigas užpakaline data ir viršetatinių darbuotojų išlaikymas”.

Nustatyti pažeidimai išguldyti skaičių lentelėse:

Martyno Vainoriaus nuotr.

Dirbdami savo darbą tikrintojai atkreipė dėmesį ne tik į etatus, bet ir šių įmonių bei įstaigų „dokumentalinius revizijų aktus dėl administracijos – ūkio išlaidų sąmatų teisingo įvykdymo per 1945 metus”. Iš pastarųjų paaiškėjo ne ką mažiau įdomių dalykų.

Pavyzdžiui, Mėsos kombinatas per 1945 metus iš viso neteisėtai išmokėjo 182 077,84 Rb. Didžioji dalis šios sumos – 109 265 rubliai – atiteko privatiems asmenims už arklius, vežimus, sunkvežimių dalis, rašomąją mašinėlę, aritmometrą (stalinė mechaninė skaičiavimo mašina, atliekanti aritmetikos veiksmus) ir kt. Iš privačių asmenų, pažeisdamas to meto teisės aktus, kombinatas pirko ir 12 200 litrų benzino, už tai sumokėdamas 59 036 rublius. Likusią neteisėtai išleistą sumą – 13 776,84 Rb – sudarė permokėtos komandiruočių išlaidos ir neteisėtai išmokėtos persikėlimo pašalpos.

Panašius pažeidimus darė ir „Pienocentras”, tik kukliau – neleistinos jo išlaidos siekė 77 874,07 Rb. Didžiausia dalis – daugiau nei 60 tūkst. – buvo irgi išmokėta privatiems asmenimis už automašinų dalis, arklius, aritmometrą ir kt. Pabrėžta, kad dalis tokių „tiekėjų” buvo pačios įmonės darbuotojai.

Analogiškomis nuodėmėmis galėjo pasigirti ir kontora „Sojuzutilt“, neteisėtai išmokėjusi per 1945 metus neteisėtai išmokėjusi 49 306,35 Rb. Didžiąją dalį šios sumos (daugiau nei 43 tūkst.) irgi paskyrusi privatiems asmenims už automašinų dalis, arklius, vežimus ir kt.

Kukliausiai elgėsi vilnonių audinių fabriko „Gulbė” vadovybė, nieko neteisėtai nepirkusi iš privačių asmenų, tik permokėjusi atlyginimus ir kompensacijas už neišnaudotas atostogas bei neteisėtai išmokėjusi persikėlimo pašalpų – iš viso už 17 264,85 Rb.

Tuo metu energetikai, kaip ir visais laikais, sugebėjo išsiskirti iš konteksto. Iš 72 092,6 Rb neteisėtų Klaipėdos rajono energijos valdybos išlaidų liūto dalis atiteko permokėtoms komandiruotėms ir neteisėtoms persikėlimo pašalpoms (52 753,09 Rb). Daugiau nei 16 tūkst. rublių iš kasos iškeliavo kaip permokėti atlyginimai ir neteisėtai išmokėtos kompensacijos už neišnaudotas atostogas, o žvakute ant torto tapo 3000 rublių „1946 naujų metų sutikimui-baliui paruošti”.

Energetikų balius turėjo būti tikrai nešpetnas, nes 1945-ųjų pabaigoje puslitris degtinės kainavo 80,5 rublio (vadinamojoje komercinėje prekyboje – 100 rublių).

Gerai pasitikę 1946-uosius energetikai gerai ir darbavosi – tais metais Klaipėdos elektrinėje prieš laiką atstatyta buvo atstatyta viena turbina. Ją apžiūri pamainos meistras A. Jaras (kairėje) ir inžinierius V. Bliudžius. Eugenijaus Šiško (Lietuvos centrinis valstybės archyvas) nuotr.

Įvertinus visus šiuos nuopelnus VK buvo paruoštas sprendimo projektas, kuriuo „ už TSRS Ministrų Tarybos 1946 m. rugpjūčio mėn. 13 d. nutarimo Nr. 1751 sulaužymą, pristatant Finansų skyriui melagingas žinias, tuom nuslepiant šio nutarimo I. punkte pažymėtas vakuojančias pareigas” reiškiami įspėjimai:

1. Buvusiam Klaipėdos miesto teatro direktoriui Petrui Gintalui;
2. Viešbučio Nr. 1 direktoriui Križevičiui;
3. ORS’o (Darbuotojų aprūpinimo skyriaus) ND 4 viršininkui Charlamovui;
4. Kelių ir tiltų kontoros viršininkui Juozui Dimavičiui;
5. Komunalinio banko valdytojui A. Romanko;
6. Spižio liejyklos „Liejinys“ direktoriui I. Basiakovui;
7. Žuvies pramonės Statybos kontoros viršininkui M. Patapovui;
8. Autotransporto kontoros viršininkui Arcijanui;
9. Tarptautinių jūrų laivyno agentūros viršininkui G. Orlovui;
10. Trikotažo fabriko „Aušra” direktoriui N. Masurinui;
11. Energijos Rajono ORS’o viršininkui Juozui Krapavickui;
12. Buvusiam fabriko „Artojas* direktoriui Lionginui Bilvinui.

Visus šiuos dvylika vyrų taip pat buvo numatoma įpareigoti įspėti savo įstaigų vyriausiuosius buhalterius.

„Už viršetatinių darbuotojų išlaikymą ir ryšy su tuo, nesuderinimą veiksmų su Finansų Skyriumi” ne tik įspėjimai, bet ir papeikimai turėjo būti išrašyti:

1. VK Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjui Jakovui Voskoboinikovui;
2. I gimazijos direktoriui Edvardui Ingaudui;
3. Maksimo Gorkio gimnazijos direktoriui Jakovlevui;
4. VK Liaudies švietimo skyriaus vedėjai Bezliepkinai.

Griežčiausiai planuota elgtis su F. G. A. mokykla Nr. 5, Mėsos kombinatu, „Pienocentru”, „Sojuzutilt“, „Gulbe” (Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.) ir Klaipėdos rajono energijos valdyba. Jų patikrinimų medžiagą siūlyta perduoti prokuratūrai, kad direktoriai ir vyr. buhalteriai būtų patraukti „teismo atsakomybėn”.

„Priimtus darbuotojus į anuliuotas pareigas, tuojau atleisti”, – formuluotas papildomas nurodymas minėtosios mokyklos atžvilgiu.

„Įpareigoti Klaipėdos Miesto Finansų skyriaus vedėją Drg. Lvovą, neatidėliojant šį nutarimą vykdyti ir ateityje sustiprinti kontrolę įstaigose, įmonėse ir organizacijose, kad užkirsti kelią neteisėtam valstybinių lėšų naudojimui. Įspėti valstybinio Banko Valdytoją Drg. SAMOČERNIK, kad Finansų Skyriaus duoti parėdymai pritaikyti sankcijas įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, nusižengusioms etatinei-sąmatinei drausmei, būtų griežtai vykdomi. /uždarytos sąskaitos: Kortelių biurui, fabrikui „Syrius”, Fabrikui „Gulbė”, tačiau bankas operacijas atlieka/”, – skelbė paskutiniai sprendimo projekte suformuluoti punktai.

Vadovai – ir netinkamos kvalifikacijos, ir girtuokliai

1947 m. vasarį VK nusprendė iš pareigų atleisti Pramonės kombinato direktorių dr. Praljanikovą.

Sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad „jo darbinės savybės netinkamos” eiti šias pareigas, nes Pramonės kombinatas yra labai blogos būklės ir norint vykdyti reikiamus darbus reikalinga „labiau rimta labiau pasirengusi kandidatūra nei drg. Praljanikovas”.

Ir ne tik darbinės savybės buvo drg. Praljanikovo bėdos. VK pabrėžė, kad jo sprendimą nulėmė ir tai, kad „jau nuo pirmų savo vadovavimo Pramonės kombinatui dienų drg. Praljanikovas bandė neteisėtai realizuoti valstybines priemones siekdamas asmeninės naudos”.

Atleisdamas drg. Praljankinovą iš pareigų VK pavedė jas eiti iki tol kombinato direktoriaus pavaduotoju dirbusiam drg. Jemeljenovui.

Įdomesniu elgesiu darbo vietoje nei kad drg. Praljanikovas 1947-aisias Klaipėdoje pasižymėjo Miesto šildymo skyriaus vedėjas drg. Makarovas.

„Nepaisydamas nekart gautų pastabų ir perspėjimų Miesto šildymo skyriaus vedėjas drg. Makarovas į darbą ateina girtas ir sudaro įvairius sandorius – t.y. išduoda anglis ir malkas be Miestplano leidimo. Drg. Makarovas iki šiol nepadarė jokių išvadų”, – rašoma tų metų lapkritį VK priimtame sprendime.

Juo drg. Makarovui už ėjimą į darbą išgėrus skirtas griežtas papeikimas su perspėjimu. Antru punktu perspėta, kad jei skyriaus viršininkas nepadarys išvadų ir vėl bus pastebėtas darbe neblaivus, neteks savo pareigų.

Taip pat viršininkui buvo kategoriškai išvadinėti anglį ir malkas be VK pirmininko Jono Kardaševičiaus leidimo.

Visgi drg. Makarovo įpročiai buvo stipresni nei VK grasinimai – Klaipėdos valdžiai jau baigiantis 1947-iesiems teko priimti dar vieną nutarimą, kuriuo Miesto šildymo skyriaus vedėjas buvo atleidžiamas „dėl darbinės drausmės pažeidimų”. Į jo vietą paskirtas Aleksėjus Ivanovičius Zaicevas.