P0

Svarbu, Temos

Garsioji pelenų istorija: aplinkosaugininkai buvo neteisūs (7)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2021-12-20


Uostamiesčio savivaldybės valdomas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) pirmos instancijos teismuose praėjusią savaitę pasiekė dvi pergales prieš aplinkosaugininkus, taip įrodydamas, kad jie davė neteisingus nurodymus dėl į sąvartyną iš atliekų deginimo jėgainės atkeliaujančių pelenų (šlako) ir su šia medžiaga atliekamų eksperimentų.

Tiesa, abu šie Klaipėdos ir Vilniaus teismų sprendimai dar gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).

Šlakas Dumpių sąvartyne. Martyno Vainoriaus nuotr.
Priešistorė

Teismus bei Seimą pasiekusi ir visuomenėje ažiotažą sukėlusi istorija kilo po to, kai dalis į KRATC eksploatuojamą Dumpių sąvartyną vežamo šlako atsidūrė Klaipėdos rajono Šimkų kaime.

Atliekas deginančią jėgainę valdančios bendrovės „Fortum Klaipėda” (dabar – „Gren Klaipėda”) atstovas Andrius Kasparavičius „Atvirai Klaipėdai” buvo sakęs, kad įmonė nuolat ieško būdų šlakui pritaikyti ir pagal susitarimą su KRATC dėl eksperimentinių tyrimų nuo 2017 metų buvo penkis kartus pateikusi prašymus perduoti apdorotus pelenus tyrimams. 2017 m. prašyta juos pateikti Vilniaus Gedimino technikos universitetui (VGTU), 2019 m. bendrovėms „Redus LT” ir „Omotex”, pernai – VGTU ir „Redus LT”.

Bendrovė jau ir pati eksploatuoja savo aikštelę, kur saugo dalį šlako. Iš jos šlakas buvo išvežtas vieną kartą į Kelių direkcijos vykdomą eksperimentinį projektą, kurio metu tiestas kelias Jurbarko rajone.

Anot bendrovės „Raguvilė” vadovo Virginijaus Brazausko, į jos valdomą sklypą Šimkuose šlaką pernai atvežė „Redus LT”, nes buvo pasirašytas susitarimas dėl aikštelių pagrindų suformavimo. Taip esą „Raguvilė” siekė ir sutaupyti pigiau įsirengiant aikšteles, ir prisidėti prie eksperimentinio tyrimo, kuriant žiedinę, beatliekinę ekonomiką.

Šlaką Šimkuose „Raguvilė” visai šalia gyvenamųjų namų kurį laiką laikė visiškai neapdengtą. Piliečių teisių gynimo asociacijos „Mūsų teisė” nuotr.

„Redus LT” Donatas Kasmauskas „Atvirai Klaipėdai” šią gegužę nesutiko atskleisti, ar dar kur nors be Šimkų bandė atlikti tokį eksperimentinį projektą.

Neaiškūs teisės aktai

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pernai gruodį atliko KRATC eksploatuojamo Dumpių sąvartyno patikrinimą ir šių metų sausio pabaigoje surašė patikrinimo aktą. Jame buvo dėstoma, kad KRATC apdoroja dugno pelenų ir šlako atliekas, išrenka iš jų juoduosius ir spalvotuosius metalus, sendina kaupuose ne mažiau kaip 3 mėnesius ir taip susiformuoja mineralinė medžiaga, kuri nėra užregistruota Europos cheminių medžiagų agentūroje (ECHA).

Iš KRATC pateiktų deklaracijų, UAB „Fortum Heat Lietuva“ raštų, sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų ir krovinių važtaraščių buvo nustatyta, kad 2019-2020 m. bendrovė iš sąvartyno leido išvežti 3570,66 tonų tokios mineralinės medžiagos moksliniams eksperimentiniams bandymams vykdyti. AAD tai laikė medžiagos „tiekimu rinkai” bei nurodė KRATC „pašalinti ir susigrąžinti mineralinę medžiagą iš rinkos”. Nesutikdamas su tokiu sprendimu KRATC pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Bylą išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjai Beata Martišienė, Tomas Blinstrubis ir Gediminas Užubalis, konstatavo, kad AAD neįrodė, jog KRATC pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Teismas konstatavo, kad „teisės aktai, reglamentuojantys pelenų ir šlako apdorojimą yra neaiškūs ir nekonkretūs”.

Sprendime akcentuojama, jog pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimuose nėra užsiminta apie pareigą registruoti juos kaip naują cheminę medžiagą. Taip pat juose nėra parašyta, kad pelenai ir šlakas po jų apdorojimo tampa ne atliekomis, o nauja chemine medžiaga ir nuo kada. Be to, yra numatytas ir leidimas juos naudoti po apdorojimo.

„Taigi nors logiškai vertinant pelenai (šlakas) iki apdorojimo buvo atliekos, o juos apdorojus galėjo tapti nauju produktu, tačiau teisiškai tai nėra aiškiai sureglamentuota (nei pats faktas, nei momentas nuo kada, nei nurodyta subjektams, kurie tai atlieka, kokius įteisinimo veiksmus ir kada reikia atlikti)”, – rašoma sprendime, kartu pabrėžiant, kad kol nėra aiškių taisyklių, tol negalima ir reikalauti atitinkamo elgesio iš subjektų, užsiimančių tokia veikla.

Kolegija akcentavo ir aplinkybę, kad analogišką išvadą padarė ir apeliacinį skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas, palikęs sprendimą, kuriuo nutraukta KRATC Atliekų tvarkymo skyriaus vadovui pradėta administracinio nusižengimo procedūra, pradėta dėl to, kad jis neva nepaisė draudimo gaminti arba tiekti rinkai neįregistruotas chemines medžiagas.

Teismo vertinimu, privalomasis AAD nurodymas buvo neteisėtas ir dėl savo turinio, nes neteisėtu laikytas ne pats apdorotų pelenų (šlako) perdavimas, o jų neįregistravimas kaip naujos cheminės medžiagos, bet aplinkosaugininkai vis tiek įpareigojo KRATC susigrąžinti šlaką, o ne atlikti į įforminimo procedūras.

Atkreiptas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad KRATC nebepriklausė išduoti pelenai, bet AAD į procesą neįtraukė juos gavusių bendrovių.

Remdamasi išdėstytu kolegija panaikino AAD privalomąjį nurodymą ir jį patvirtinusį direktorė sprendimą. Toks verdiktas dar gali būti skundžiamas LVAT.

Nepagrįsta ir bauda

Kitą bylą jau Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose KRATC pradėjo dėl to, kad AAD šį birželį už neva neleistiną pelenų kaip naujos cheminės medžiagos tiekimą rinkai jam skyrė 1 800 eurų.

Bendrovė savo skunde akcentavo, kad neturi nieko bendro su cheminių medžiagų gamyba ar tiekimu ir jos veiklai negali būti taikomas nei  Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymas, nei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (REACH). Taip pat ji pabrėžė kuriozišką situaciją, kuri susidaro dėl to, kad Aplinkos apsaugos agentūra jai yra išdavusi leidimą tvarkyti ir apdoroti dugno pelenus (šlaką), o AAD tai ignoruoja ir tokią veiklą vertina kaip cheminių medžiagų gamybą ar tiekimą rinkai.

KRATC pabrėžė ir faktą, kad apie tokią veiklą AAD žinojo nuo 2016 metų ir niekada jokių pretenzijų, pastabų, reikalavimų ar, juo labiau, nuobaudų jis nebuvo skyręs. Nebuvo ir jokių pastabų nei iš AAD, nei iš kitų institucijų ir dėl KRATC bei „Fortum Heat Lietuva“ sutarties dėl eksperimento su šlaku.

Tuo metu AAD bandė įrodyti, kad KRATC pelenus (šlaką) po apdorojimo gali naudoti tik savo reikmėms: sąvartyno rekultivacijai, kaupo, šlaitų uždengimui, vidaus keliams įrengti, tvarkyti ir kt.

Bylą išnagrinėjusi teisėja Eglė Kiaurakytė taip pat pasirėmė įsigaliojusiu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo byla KRATC Atliekų tvarkymo skyriaus vadovui, nes buvo neįrodyta, kad bendrovė gamino ir tiekė rinkai chemines medžiagas.

Teismas pabrėžė, kad KRATC turėjo leidimą apdoroti dugno pelenus ir šlaką bei nepažeidė šių atliekų tvarkymo procedūrų ir tvarkos.

„Teisės aktų, kurie KRATC būtų draudę apdoroti pelenus ir šlakus ar šias atliekas, jas apdorojus, vertinti jau kaip nebe atliekas, o kaip chemines ir todėl privalomai registruotinas medžiagas, nebuvo”, – rašoma nutartyje, kuria panaikinta KRATC skirta bauda ir jo naudai iš AAD priteista 1131,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis irgi dar gali būti skundžiama LVAT.

Patvirtino naujus reikalavimus

Klaipėdoje išrinkta Seimo narė valstietė Ligita Girskienė buvo parengusi Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, pagal kurias pavojingosioms atliekoms būtų priskirti ir atliekų deginimo metu deginimo įrenginiuose susidarę dugno pelenai ir šlakas. Balandžio 15-ąją šių pataisų pateikimo Seimui metu L. Girskienė teigė, jog paskata jas parengti buvo būtent situacija Šimkų kaime, „kad ji daugiau nebepasikartotų”.

„Šiuo metu nėra reglamentuota, kokiai medžiagų grupei priskiriami dugno pelenai ir šlakas, kurie susidaro po deginimo. Susidaro situacijos, kai kaupiami ir sandėliuojami šalia gyvenamųjų namų. Būtina įstatymu nustatyti, kad pelenai ir šlakas yra atlieka, nes taip dabar nėra. VGTU laboratorijos tyrimas rodo, kad mišinyje yra žmonių sveikatai ir aplinkai pavojingų metalų, tokių kaip titanas, chromas, manganas, nikelis, varis, cinkas, švinas. Metalų kiekiai įvairuoja. Būtina pelenus ir šlaką pripažinti pavojinga atlieka. Planuojama juos naudoti kelių tiesimui ir statybose, tačiau cheminė sudėtis kelia daug klausimų, ar po to neteks gailėtis. Nėra aiškių tyrimų, įrodančių, kad ši medžiaga nekelia jokio pavojaus tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai”, – aiškino L. Girskienė.

Jai oponavęs liberalas, aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, jog situacija yra spręstina, klausimai ir abejonės pagrįsti, nes šlakas dar vis yra „kažkas naujo Lietuvoje”, bet esą kam reikia sukurti problemą, kai kitose pasaulio šalyse sukuriama galimybė ir tokie pelenai bei šlakas naudojami keliams tiesti ir statybose.

Pasak ministro, per metus šalyje sudeginama apie 500 000 tonų atliekų, iš kurių susidaro apie 150 000 tonų tokių pelenų ir šlako. Jei jie būtų pripažinti pavojingomis atliekomis, jas galėtų priimti tik bendrovė „Toksika”, kurios pajėgumai yra tik 9 000 tonų per metus.

„Kur tada juos dėsime? Ir kiek pabrangs atliekų tvarkymas? Mano skaičiavimais, pabrangs keturis kartus”, – teigė S. Gentvilas.

Atsakydama į tokius klausimus L. Girskienė siūlė užtikrinti, kad daugiau atliekų būtų rūšiuojama ir mažiau jų patektų deginimui.

Parlamentą labiau įtikino ministro, o ne L. Girskienės argumentai – už tokių pataisų svarstymą pasisakė 44 Seimo nariai, prieš buvo 31, susilaikė 40. Kitu balsavimu už pasiūlymą grąžinti šį projektą tobulinti pasisakė 51, už pasiūlymą jį visiškai atmesti – 58.

Rugsėjį Aplinkos ministerija patvirtino naujus pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimus, kurie leidžia po atliekų deginimo likusį šlaką naudoti keliams tiesti, pastatų pamatams įrengti, šalinamų atliekų sluoksniams dengti, sąvartynų uždarymui ir laikiniems keliams juose įrengti.

INFORMACIJA

Lapkričio pabaigoje Susisiekimo ministerija pranešė, kad Jurbarko rajone baigtas tiesti kelio ruožas, kuriame panaudotas po nepavojingų atliekų vertimo energija susidaręs šlakas. Tai pirmas toks projektas Lietuvoje, kurio tikslas – išsamiai ištirti kelią ir nustatyti, kokią įtaką kelio eksploatacijai daro šlakas. Atlikus tyrimus ir įvertinus pasiektus rezultatus bus galima spręsti dėl tolesnio šlako naudojimo Lietuvos keliuose.

Vieno kilometro ilgio bandomajame ruože sunaudota 9 000 tonų šlako, kuris susidarė UAB „Gren Klaipėda” atliekų deginimo jėgainėje ir buvo paruoštas naudojimui. Projekto užsakovas – Lietuvos automobilių kelių direkcija, rangovas – AB „Kauno tiltai“, o kelio įrengimo ir eksploatacijos metu tyrimus vykdo Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

Tiksli eksperimentinio ruožo vieta – Jurbarko rajone esantis valstybinės reikšmės rajoninis kelias Mikutaičiai I –Vertimai nuo 1,8 iki 2,8 km. Šiame ruože įrengtos 5 eksperimentinės dangų konstrukcijos. Projektas vykdomas dviem etapais. Pirmas etapas – eksperimentinio ruožo įrengimas, antras etapas – šlako panaudojimo kelyje galimybės vertinimas sumontuotų daviklių pagalba. Antras etapas tęsis iki 2024 m. balandžio, tačiau eksploatacijos rezultatus, tikėtina, bus galima pamatyti jau po pirmos arba dviejų žiemų.

Lietuvoje šiuo metu veikia trys atliekų vertimo energija jėgainės, kurių bendras pajėgumas – 615 tūkstančių tonų atliekų per metus. Po energijos atgavimo, t. y. sudeginus atliekas, apie 20% šio kiekio iškrenta šlako pavidalu. Taigi Lietuvoje per metus susidaro apie 120 tūkstančių tonų šlako. Šlakas susidaro deginant nepavojingas atliekas aukštoje, maždaug 1000 C, temperatūroje ir yra kieta, korėto akmens pavidalo medžiaga.


    2021-12-20

    7 komentarai “Garsioji pelenų istorija: aplinkosaugininkai buvo neteisūs”

    1. AvatarKamara (IP: 86.100.115.25)

      Visas pasaulis rūšiuoja, o Lietuvoje termometrai sumetami į nerūšiuotas atliekas ir sudeginami. Dabar tas atliekas panaudos kelio tiesimui. Baisūs tie liberalai, nes dirba žmonių naikinimui.

    2. Avatarne paslaptis (IP: 193.217.2.221)

      ne paslaptis, kad ši istorija buvo valstiečių rinkiminės kampanijos i Seimą dalis. Dirbtinai sukeltas skandalas su aplinkosaugininkų vadove, dabartine Seimo nare ir dar keliom jai asistavusioms zaborėm. Bėda ta, kad teismo išlaidas turės atlyginti valdiška aplinkosaugininkų įstaiga iš mūsų sumokamų mokesčių. O ne tos bobelės, kėlusios isteriką ir užvirusios šią bereikalingą košę.

      • Avatar$$$$$$ (IP: 90.138.117.148)

        Tik nereikia aimanuoti dėl ” bobelių ” , jei net teismas sako ” teisiškai tai nėra aiškiai sureglamentuota (nei pats faktas, nei momentas nuo……” Ar liberalieji jau ” nekovoja ” už ekologiją ir prieš taršą ? Ar garantuojate , jog nebus kenkiama ? Pamiršote istorijas kada į krosnis keliauja ” neaišku iš kur atvežamos atliekos ” ? Ponas liberalas Gentvilas net viešai apie tai kalbėjo . Kur garantija , kad degina ne toksiškas atliekas ? Liberalais netikiu .

      • AvatarŠlako mylėtojams (IP: 83.187.104.96)

        Rašot kažkokias nesąmones, purvini pinigai (nes esate šiukšlininkai) Jums protą visai aptemdė. Manot, kad visada galėsit kenkti žmonėms? Isteriką keliate Jūs, kurie buvote įpratę uždirbinėti savo šiukšlinius pinigus žmonių sveikatos sąskaitą, o žmonės kuriems ne vienodai kokią Lietuva paliksim vaikams, patampa pajuokos ir patyčių objektais. Jūs tiesiog neverti vadintis Lietuviais, nes šita žemė jums tik pinigų kalykla. jus ŠIUKŠLININKAI !!!

      • Avatareko isterikams (IP: 193.217.2.221)

        visas pasaulis iš atliekų šlako gamina statybines medžiagas ir vargo nemato. Tik žaliųjų valstiečių vaidilutės čia problemą rado. Gal pilnatis veikia 🙂

      • Avatar$$$$$$ (IP: 90.138.117.148)

        Taip , taip žinant kontrolės liberalumą , bei girdint kokius turtus ne kai kuriems ” aitvarai suneša ” , klaipėdiečiams liko pasiklauti tik pasauline praktika 🤔 O dar žinant kaip liberalas ministras Gentvilas ir kiti valdantieji ” saugo ” aplinkosaugininkus nuo persidirbimo , ( atmetė prezidento( Veto ) , todėl galės važiuoti tikrinti tik tada kada ” turės galimybes ” , o ne visada kaip siūlė prezidentas , aš labai abejoju ar tik eko isterikus pilnatis veikia .

    3. AvatarEglė (IP: 188.69.194.119)

      Esmė juk tame, kad tas šlakas žmonėms vos ne po langais papiltas, o čia mat atrado, kad kažkas ne taip užregistruota ir galima palikti, kaip yra. Baudos niekam išvis nebepriklauso. Tuoj taip ir grigeo išsuks, atras, kad tuo cheminiu šūdu žuvis maitino ar dar kokią nesąmonę ir dešimtmečius daryta zala bys nubraukta…

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt