Viso pasaulio laivybos sektoriuje kaip niekad trūksta jūreivių, tačiau šios problemos kol kas išvengė Klaipėdos universiteto (KU) mokslinių tyrimų laivas „Mintis“. Svetur daugiausiai laiko praleidžiančio laivo įgula – lietuviška, tarp jos narių – ir vadinamieji „auksiniai žmonės“. 

Tai, kad „Mintis“ prišvartuota Klaipėdos uoste – gana retas atvejis, šiais metais už gimtojo miesto ribų jis praleido 230 dienų. Kelioms savaitėms čia sustojusiame laive gruodžio 21-ąją buvo apžvelgti besibaigiantys metai ir pristatyti artimiausios ateities planai.

Šiemet „Mintis“ Baltijos jūroje atliko kabelio tiesimo trasos žvalgybą povandeninės elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ projekte, tyrinėjo teritoriją planuojamo vėjų jėgainių parko jūroje netoli Riugeno salos, taip pat Lietuvos vandenyse pirmą kartą šalies istorijoje atliko povandeninių rifų monotoringą.

Užsakomieji darbai šiuo metu baigti, netrukus laivas turėtų išplaukti imtis naujų. 

Viso pasaulio laivyboje nuolat jaučiamas darbo jėgos trūkumas, o šiemet padėtį dar labiau apsunkino tai, kad dalis jūreivių negalėjo dirbti dėl Covid-19 pandemijos arba įstrigo eilėse į uostus laukiančiuose laivuose.  

Tačiau KU laivo ši problema kol kas nekamuoja.

„Visa įgula yra lietuviška, kol kas mes su šia problema nesusiduriame. Labai tuo džiaugiamės, stengiamės surinkti pačius geriausius, jie noriai mokosi, laivas prižiūrėtas, susitvarkome su gana rimtais iššūkiais.

Į laivą atvykstantis mokslinis personalas turi įvairiausių užduočių, reikia laivą pritaikyti pagal jų poreikius, tačiau jie lieka patenkinti ir nusiskundimų neturi“, – sakė laivo techninės priežiūros inžinierius Tomas Žapnickas.

Nuolatinę laivo įgulą sudaro 7 nariai. 

„Jame dirba ne tik tradicinė įgula, bet ir 2 hidrografai, dirbantys su labai sudėtinga laivo moksline įranga. Dėl savo išskirtinių žinių, plataus požiūrio ir lankstumo jie vadinami „auksiniais žmonėmis“. 

Dėl šių specialistų ir laivo savybių „Mintis“ pasirenkama atlikti metodologiškai sudėtingiausias užduotis“, – pridūrė KU mokslo ir inovacijų prorektorius Darius Daunys.

Teigiama, kad artimiausio pusmečio užsakymai laivui jau suplanuoti. Universiteto laivo paklausa ir uždirbami pinigai suteikia galimybę pilnai išlaikyti ne tik jį patį, bet ir visą KU laivyną. 

„Laivas visiškai išsilaiko, mes – ne pelno siekianti organizacija, visi uždirbti pinigai investuojami ne tik į jį, bet ir į burlaivį „Brabander“, ir jachtą „Odisėja“, kurie tarnauja ne tik mokslo, bet ir reprezentaciniams tikslams

Reikia pripažinti, kad „Minties“ įėjimas į rinką tikrai buvo sudėtingas, pirmuosius 2-3 metus reikėjo ieškoti kelių. Dabar ten jau įsitvirtinome, turime klientų sąrašą. 

Nors pastaruoju metu tokio tipo paslaugų poreikis atsiranda Singapūre, bet dėl menkų garantijų nesvarstome tokios galimybės savo laivą ten.  

Mūsų rinka – Europa, galbūt dalis Afrikos“, – pasakojo KU infrastruktūros ir plėtros prorektorius Benediktas Petrauskas.

Paklausus, ar toks sėkmingas „Minties“ pavyzdys neįkvepia universiteto panašiems projektams, aukštosios mokyklos vadovas Artūras Razbadauskas atsakė, jog tokios ambicijos priklauso ne tik nuo jų.

„Tai jau valstybės prioritetas, mūsų galios – ribotos“, – sakė KU rektorius.

„Mintis“ Klaipėdoje pastatytas 2014 metais, jis kainavo apie 10 milijonų eurų, nuo to laiko jis prisidėjo prie įvairių projektų, vykdytų Baltijos, Šiaurės ir Viduržemio jūrose. Pernai sausį laivui atlikta techninė apžiūra, po kurios duotas leidimas eksploatacijai artimiausiems 5 metams.