P0

Svarbu, Temos

Saugomų teritorijų pertvarka: kas kelia nerimą regioninių parkų vadovams? (papildyta komentaru) (5)

Palmira Martinkienė

Palmira Mart
2021-12-21


Aplinkos ministerijai užsimojus iš esmės pertvarkyti šalies saugomų teritorijų struktūrą bei jų veiklą, regioninių parkų darbuotojai baiminasi ne tik prarasti savo darbo vietas, bet ir netekti identiteto, kultūrinės – istorinės regionų specifikos bei prarasti tamprius ryšius su lankytojais, sustambinus naujus kuriamus centrus, kuriuos planuojama steigti, vadovaujantis ne tiek geografiniais, kiek vadybos ir logistikos principais.

Pajūrio regioninis parkas. Martyno Vainoriaus nuotr.

Tuo metu Aplinkos ministras teigia, jog pagrindinis šios reformos tikslas yra saugomų teritorijų plotą padidinti iki penktadalio šalies teritorijos, užtikrinti efektyvesnę šių teritorijų veiklą bei racionaliau naudoti joms skiriamas lėšas.

Nukentės lankytojai ir kultūros paveldas

„Atviros Klaipėdos” žurnalistės pakalbinta Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė patvirtino, jog nuo naujųjų metų planuojama naikinti ne tik Rambyno, bet ir visų kitų regioninių parkų direkcijas. Jos teigimu, tokį reformos modelį praėjusią savaitę jiems pristatė Aplinkos ministerijos sudaryta darbo grupė, vadovaujama viceministro Dano Augučio.

„Mes tiesiog buvome supažindinti, kad planuojama tai daryti. Jie apsistojo ties tokiu modeliu, kad lieka visi 4 nacionaliniai parkai, kaip ir buvę su direkcijomis, o visų regioninių parkų, rezervatų direkcijos naikinamos ir jie pagal etnografinius regionus būtų jungiami į 4 grupes ir atsirastų Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija”, – sakė D. Milašauskienė. Atitinkamai planuojama įkurti Žemaitijos, Aukštaitijos ir Dzūkijos saugomų teritorijų direkcijas.

Direktorė negalėjo patvirtinti „Atvirą Klaipėdą” pasiekusios informacijos, jog naująją Mažosios Lietuvos direkciją rengiamasi įkurti Pagramantyje, t.y. už etnografinio Mažosios Lietuvos krašto ribų.

Jos teigimu, viceministras šio fakto neminėjo, tačiau tai, jog prie kuriamos Mažosios Lietuvos direkcijos prijungtas ir Pagramančio regioninis parkas, lyg ir patvirtintų šias kalbas.

„Logistiškai ten būtų patogiausia, bet tada išeitų, kad Mažoji Lietuva bus valdoma iš Žemaitijos, tada su laiku tos Mažosios Lietuvos išvis neliks, mes tapsime arba Žemaitija, arba Vakarų Lietuva, nes Pagramančiui tikrai Mažoji Lietuva nelabai rūpės”, – nuogąstavimais dalijosi ji.

Be to, patyrusią specialistę ypač neramina tas faktas, jog norima iš esmės keisti naujųjų saugomų teritorijų padalinių veiklos koncepciją ir tikslus, akcentuojant biologinės įvairovės apsaugą didesniuose saugomų teritorijų plotuose.

„O tos bendrosios mūsų veiklos sritys, kurios susijusios su kraštovaizdžio apsauga, su kultūros paveldu, priežiūra, tvarkymu, piliakalniais, turistų pažintine veikla, lankytojų monitoringu, ryšiais su vietos bendruomenėmis, savivaldybėmis gali labai nukentėti”, – abejones reiškė 20 metų Rambyno regioniniam parkui vadovaujanti specialistė.

Ją neramina ir nežinomybė, ar bus išsaugotos visų 7 parko darbuotojų pareigybės. Jos nuomone, padidinus saugomų teritorijų plotus, reiktų didinti ir finansavimą, ir darbuotojų skaičių, tačiau apie tai esą neužsimenama.

Panašiai kalbėjo ir Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius. Jo žiniomis, Mažosios Lietuvos direkcijos centrą lyg ir planuojama įkurti Rusnėje, tačiau bet kuriuo atveju atstumai iki konkrečių saugomų vietovių, ar centras būtų Pagramantyje, ar Rusnėje, išauga iki 100 km.

„Dabartinis pristatomas modelis iš esmės gal blogas ir nėra, tačiau pagal jį nebelieka darbuotojų, atsakingų už teritorijų pritaikymą lankymui, bei sumažėja darbuotojų, atsakingų už kultūros paveldo vertybių priežiūrą ir puoselėjimą”,- sakė jis, pateikęs ir konkretų pavyzdį, kaip dėl to nukentės lankytojai.

Mat nuo kitų metų liepos 1d. uždaromas turistų pamėgtas Karklėje esantis Antrojo pasaulinio karo laikų įtvirtinimas „Memel nord”, kadangi pagal naująjį modelį tokia veikla negali būti priskiriama teritorijų saugojimui. Jo žiniomis, panašus likimas laukia ir Plateliuose esančio vadinamojo Šaltojo karo muziejaus.

„Kitas momentas, kad pagal naująjį modelį sumažėja komandos darbas teritoriniu principu. Dabar mes turime konkrečią teritoriją ir ta įstaiga tą teritoriją administruoja. Mažos įstaigos stiprybė yra komandinis darbas. O dabar vienas direktorius bus atsakingas už didelę teritoriją, dėl to sumažės bendradarbiavimas su savivaldybėmis, su kitais partneriais, gali būti sunku įgyvendinti įvairius projektus. Liks iš esmės tik viešojo administravimo funkcija”, – kalbėjo D. Nicius.

Jis abejojo, ar aplinkos ministerijos lūkesčiai, siejami su naujuoju modeliu, galės būti įgyvendinti.

„Yra surašyti gražūs lozungai, šūkiai, pavyzdžiui, siekti žaliojo kurso ir panašiai. O, tarkim, iš Rusnės darbininkas važiuos su traktorium šienauti pievos beveik 100 km, tai daugiau užterš aplinką išmetamosiomis dujomis nei padarys naudos. Ir koks čia ministerijos propaguojamas racionalus technikos panaudojimas?” – retorinius klausimus kėlė Pajūrio regioninio parko direktorius.

Jo nuomone, veikla visgi turėtų būti vystoma teritoriniu principu, o pavadinimas – direkcija ar skyrius – ne taip ir svarbu.

Juoba kad gyventojams svarbiausia, kad jie, kaip ir iki šiol, galėtų lankyti pamėgtus objektus, o esą po pertvarkos tai gali būti padaryti sudėtingiau, jei vietose neliks už tai atsakingų darbuotojų.

Į formuojamą Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkciją be Rambyno ir Pajūrio regioninių parkų dar pateks Nemuno deltos ir Pagramančio regioniniai parkai bei Viešvilės rezervatas.

Tikslas – daugiau saugomų teritorijų

Tuo metu praėjusią savaitę išplatintame Aplinkos ministerijos pranešime spaudai teigiama, jog keičiant struktūrą bus išlaikytos saugomų teritorijų lankytojų aptarnavimo, teritorijų priežiūros, tvarkymo ir kitos funkcijos.

„Numatomi struktūros pokyčiai leis užtikrinti efektyvesnę saugomų teritorijų veiklą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, sudarys sąlygas plėsti gamtos vertybių apsaugos kompetenciją, įgyvendinti Žaliojo kurso uždavinius. (…) Po pertvarkos sumažinus neracionaliai didelės apimties bendrąsias funkcijas, sutaupytos biudžeto lėšos bus naudojamos kokybiškoms saugomų vertybių apsaugos ir tvarkymo priemonėms, taip kuriant pridėtinę vertę visai visuomenei”, – teigiama pranešime.

Jame cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, jog Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos ir Kuršių Nerijos nacionaliniai parkai yra neginčijamas gamtinių vertybių saugojimo etalonas.

„Šalia šio didžiojo ketvertuko struktūriškai siūlome formuoti kitą didįjį ketvertą – regioninių parkų ir rezervatų direkcijas, pirmiausia siekdami pagrindinio tikslo – saugomų teritorijų plotą padidinti iki penktadalio šalies teritorijos“, – teigia ministras.

Dėl pertvarkos dar turės apsispręsti Vyriausybė, kaip planuojama, kitų metų sausį.

Aplinkos viceministro Dano Augučio komentaras:

Pertvarka nenaikinama nė viena saugoma teritorija, nekeičiamas jų statusas, ribos ar pan. Pertvarka apima Aplinkos ministerijos, VSTT ir direkcijų vykdomų funkcijų, taip pat direkcijų struktūrų, pareigybių, valdymo, administravimo klausimus. Saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarka siekiama užtikrinti efektyvų šiai sistemai pavestų funkcijų vykdymą, taip pat numatyti sąlygas papildomų Žaliojo kurso tikslų ir uždavinių įgyvendinimui. Pertvarkos metu peržiūrimos ir aiškiau atskiriamos skirtingų lygmenų institucijų funkcijos: Aplinkos ministerijos (politikos formavimo ir reglamentavimo), VSTT (nacionalinio lygmens įgyvendinimo) ir direkcijų (regioninio lygmens įgyvendinimo). Siekiant užtikrinti veiklos efektyvumą, racionalų biudžeto lėšų naudojimą, darbuotojų gerovę ir kitus tikslus, taip pat sprendžiami direkcijų reorganizavimo klausimai – siūloma sujungti 29 regioninių parkų ir rezervatų direkcijas į 4 stiprias regionines direkcijas, kuriose formuojami specializuoti biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos skyriai, numatomos kitos efektyviam funkcijų vykdymui būtinos pareigybės, paskirstoma atsakomybė, siūlomi kiti direkcijų vidaus administravimo sprendimai.

Darbuotojų skaičius direkcijose nesikeis – nei didės, nei mažės. Dėl direkcijų sujungimo sumažėjus bendrųjų funkcijų (įskaitant, vadovų) pareigybių, numatoma esamiems darbuotojams siūlyti kitas darbo vietas, jei reikalinga – persikvalfikuojant, pasirenkant darbo vietą. Sumažinus bendrųjų funkcijų pareigybių skaičių, didinamas specializuotų kvalifikacijų (ekologų, kraštotvarkininkų, kultūrologų) pareigybių skaičius, kiek mažiau (bet taip pat padidinamas) darbo su visuomene pareigybių ir darbininkiškų pareigybių skaičius, išsaugant darbo vietas regionuose. Sujungus direkcijas, centrinių administracijų kurti (numatant naujas patalpas ir kt.) neplanuojama, esami darbuotojai, nekeisdami darbo vietos, galės pretenduoti į didesnės direkcijos bendrųjų funkcijų ir kitas pareigybes.

Sujungtų direkcijų centrų (buveinių) vietos šiuo metu dar nėra apibrėžtos, nustatytas tik pagrindinis – patogios logistikos – kriterijus. Formuojant naujas direkcijų struktūras buvo atsižvelgta ne tik į etnografinius regionus, bet pirmiausia į pagrindinius pertvarkos tikslus – efektyvų pavestų uždavinių vykdymą, kuris susijęs su tam tikra būtina pareigybių sudėtimi, kurios neužtikrina nedidelės institucijos, o apjungus pernelyg daug direkcijų, būtų suformuojamos teritorijos, kurias sunku efektyviai aptarnauti. Be to, dėl saugomų teritorijų išsidėstymo, kai kuriais atvejais sunku idealiai nustatyti ir atitikti etnografinių regionų ribas. Todėl kai kuriose teritorijose jos nebuvo idealiai išlaikytos, tais atvejais prioritetas buvo suteiktas kitiems minėtiems pertvarkos tikslams.


    2021-12-21

    5 komentarai “Saugomų teritorijų pertvarka: kas kelia nerimą regioninių parkų vadovams? (papildyta komentaru)”

    1. AvatarST kelia siaubą (IP: 85.254.95.17)

      Tos saugomos teritorijos-valstybinis smurtas prieš paprastą žmogų. Kas gali sustabdyti tokį smurtą? tai tik dar didesnis smurtas. Jėga prieš jėgą. Kai neturi jėgos prilygstamos valstybiniam smurtui, privalai nuleisti galvą. Jei galvos nenuleisi pats, tai pasitelkę visas priemones ( net ir banditus), bet vis tiek sudoros, nors tam prireiks ir kelių dešimtmečių ir privers nuleisti galvą. O nuleistų galvų masė yra tas molis iš kurio ką nori tą ir minko . Vien pavadinimas ‘saugomos” viską pasako, juk konclageriai taip pat saugomi. Laisva lietuva ir su gerai apsaugotom teritorijom man kelia siaubą. Tą siaubą man teko išgyventi net 23 metus. Tiesa, ” besaugodami” mūsų tėviškę negailestingai suniokojo.

    2. AvatarJooo (IP: 88.118.27.228)

      Tik naikinti ! Realiai jokios naudingos veiklos jie neatlieka tik viska draudzia paprastiems vietiniams zmonems vietoj to kad konsultuotu vadovaujantis teises aktais o ne is fantaziju pasaulio

    3. AvatarPritariu (IP: 88.119.254.111)
    4. Avatarartiomas (IP: 86.100.115.25)

      Kas gali sulaikyti Simoną Gentvilą? Niekas. Medkirtį pastatyti į valdžią gali tik degradavusi tauta. Štai tą ir turime.

    5. AvatarAnonimas (IP: 88.119.39.225)

      Na taip, tik Rambyno draustinio direktorei ir kalbėt. Dabar kai į užpakalį stuksena reali galimybė likti be darbo tai išlindo. O kai jau seniai reikėjo rėkti matant kaip plynėm kertamas senas miškas, žalojamas piliakalnis ir jo aplinka tai sėdėjo rura suspaudus. ( o gal pati tame dalyvavo?).Net viena ypač išskirtinė vieta, vadinamos ,,Raganų šluotos” eglės aplinka(kur buvo nemažai daugiakamienių eglių..) niokojama o į didžiulių eglių šaknų kamienus matosi kad specialiai buvo suvaryti pusmetriniai pleištai kad medis pradėtų žūti..pasižiūrėjus (buvau vasarą) vien nupjautų sveikų medžių kelmai aplink..šneka čia ji mat dabar susirūpinus,,geradėja gamtininkė”..Tfu b. Na o Kuršių Nerijos ,,gražuolė” Fesser’ienė iš viso nesismulkino – vieną dieną nutarė kad per mažai smėlio matosi ir iškirto hektarus pušyno..TOKIOJ VIETOJ! Ir pasirodo kad nieko tokio:D)._ _ _Naikint nx visas tas niekines nedarančias jokios įtakos o tik pataikaujančias valdžiagyvių mafijai, admisnistracijas. Kam bereikalo pinigus mokėt?Jau ir taip gerai pagyveno… O kitiems prisitaikėliams noriu pasakyti: Nuolaidžiaujate nusižengdami Sąžinei ir Padorumui, nestovit Viešo intereso pusėj – sulauksit tokio pat galo.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt