Dar 2014-aisiais pirmą sykį gavęs nurodymą nugriauti uostamiestyje, Dailidžių gatvėje, nelegaliai pastatytą tvorą, kuri dar apjuosė ir valstybinį sklypą, verslininkas Rimantas Cibauskas vis teikia teismams įvairiausius skundus, kuriais vilkina procesą ir bando išsaugoti šį statinį.

Šįkart Klaipėdos apygardos teismas atmetė du verslininko skundus dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) privalomojo nurodymo pripažinimo neteisėtu.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Kadangi R. Cibauskas iki nurodyto termino pats nenugriovė minėtosios tvoros, VTSPI perdavė tokio privalomojo nurodymo vykdymą antstolei, tačiau verslininkas teismui pateikė skundą – neva nėra gavęs tokio nurodymo, skiriasi jo numeriai, turinys ir pan. Klaipėdos apylinkės teismas tokią bylą šiemet spalį nutraukė, o vėliau atmetė ir R. Cibausko prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Tada jau verslininkas apskundė abu tokius sprendimus apygardos teismui. Abu jo skundus nagrinėjo teisėja Erika Misiūnienė.

Pirmajame iš jos priimtų sprendimų konstatuojama, kad nutartys, kuriomis išsprendžiamas klausimas dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, negali būti skundžiamos atskiruoju skundu. Tad šis R. Cibausko pradėtas apeliacinis procesas buvo nutrauktas iškart įsigaliojančiu sprendimu.

Lygiai tokia pačia nesėkme R. Cibauskui baigėsi ir kitas apeliacinis procesas. Pastaruoju skundu verslininkas jau bandė užginčyti patį sprendimą nutraukti minėtąją bylą. Jame buvo konstatuota, jog R. Cibauskas tokiu ieškiniu „tiesiog dar kartą siekia nevykdyti privalomojo nurodymo dėl nelegaliai pastatytos tvoros nugriovimo” ir reiškia tapatų reikalavimą, kuris jau buvo išspręstas ankstesnėse bylose.

Pozicijos, kad R. Cibauskas reiškia ieškinius, kurių pagrindai tapatūs, laikėsi ir jo skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas. Jo sprendimas palikti pirmos instancijos verdiktą nepakeistą irgi įsigaliojo iškart.

ISTORIJA

Dienraštis „Klaipėda“ dar 2011 m. rašė apie, kaip Savivaldybės žemėtvarkininkai bandė nubausti R. Cibauską už tai, kad jis nelegaliai tvora apsitvėrė valstybinę žemę – dalį jos sudarė sklypas, kurį jis pagal su Savivaldybe pasirašytą infrastruktūros plėtros sutartį ketino įsigyti, o kitą dalį – bendrojo naudojimo želdiniai, kurių parduoti neleidžia įstatymas.

R. Cibausko ieškinį dėl sklypo įsigijimo ne aukciono tvarka atmetus visų instancijų teismams Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) 2014 m. spalį vykusio patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a. Tada NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio 26 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę nusikeliant tvorą ir sutvarkant valstybinę žemę taip, kad ji būtų tinkama bendram naudojimui. Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė. Tik 2017 m. spalį situacija pradėjus domėtis „Atvirai Klaipėdai“ institucijos vėl grįžo prie šio niekaip neužbaigiamo klausimo ir prasidėjo nauji teismų procesai.

Įsiteisėjusiu teismo sprendimu R. Cibauskui už tai, kad nenugriovė tvoros yra paskirta po 5 eurus per dieną siekianti bauda už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 24 d. iki šių metų kovo 2 dienos, kai jo iniciatyva teismas buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones.