Asociacija Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją (KIDE), susipažinusi su Žaliojo uosto koncepcija, siūlo planuotojams įvardinti šio dokumento statusą, atsižvelgiant į tai, jog uosto maksimali teritorinė plėtra, su žalingais sprendiniais miestui, žmonėms ir gamtai, jau yra patvirtinta Uosto bendrajame plane ir Lietuvos bendrajame plane, dokumentuose, kurie yra aukštesnio lygmens. Tačiau išlieka klausimas, kokie vertinimo ir kontrolės mechanizmai yra numatyti įgyvendinant šią koncepciją?

Martyno Vainoriaus nuotr.

2020 metais Aplinkos ir Susisiekimo ministerijos, paskelbusios Klaipėdos valstybinį jūrų uostą (KVJU) tapsiantį žaliuoju, pabrėžė, kad Žaliojo uosto tikslas – uosto veiklų pertvarkymas į žmogui ir gamtai draugiškas. 2021 02 25 KIDE ir Klaipėdos bendruomenių asociacijos inicijuotoje diskusijoje „Kokios spalvos bus žaliasis Klaipėdos uostas?“ su bendruomenių ir aukščiau paminėtų ministerijų bei institucijų atstovais, visuomenė išreiškė pagrindinį lūkestį – būti įtrauktai formuojant koncepciją. Mūsų organizacijos vertinimu to nebuvo padaryta ir todėl ši koncepcija neatitinka nei visuomenės aiškiai išsakyto lūkesčio, nei pirminio jos tikslo – uosto veiklų pertvarkymo į žmogui ir gamtai draugiškas, nes:

1. „Žaliojo uosto“ koncepcijoje pateikiama netiksli informacija dėl pramonės objektų sukeliamo triukšmo, kurioje teigiama, kad KVJU pramonės objektų triukšmo sklaida didžiąja dalimi apsiriboja KVJU teritorija, o triukšmas fiksuojamas miesto gyvenamosiose teritorijose neviršija leidžiamų triukšmo normų (Koncepcija, 20 psl.). Mūsų žiniomis, Klaipėdos miesto gyventojai nuo 2017 m iki šiandienos nuolat skundžiasi triukšmu, skleidžiamu uosto įmonių. Pažymime, kad koncepcijos kūrėjai rėmėsi monitoringo duomenimis, kuris nėra tikslus, nes triukšmo matavimai atliekami tik 4 kartus per metus. Pateikiama informacija nebuvo papildyta remiantis patikimesniais, Klaipėdos miesto institucijų, atsakingų už visuomenės sveikatos saugą, duomenimis.

2. Koncepcijos „Taršos mažinimo priemonių planas iki 2030“ siūlo priemonę Nr. 17 (psl. 49), dėl kurios intensyvaus naudojimo laistant AB KLASCO geležies rūdos rietuves 2018-2021 m. uosto 7,8,9 krantinėse, gyventojai nuolat skundėsi triukšmu ir geležies rūdos dulkių patekimu į gyvenamąją aplinką, butus. Šios priemonės įtraukimas į planą atskleidžia KVJU ketinimus ir toliau leisti taršią veiklą gyvenamojoje aplinkoje, neįsipareigojant ją iškelti į teritorijas už gyvenamosios aplinkos ribų.

3. Koncepcijos 52 puslapyje numatyta 20-oji priemonė – KVJU aplinkosaugos darbo grupės sukūrimas iki 2030 metų, kuria bus siekiama įtraukti Klaipėdos savivaldybės ir visuomenės atstovus. Pažymime, kad šioje Koncepcijoje minimi interviu, atliktų su uosto įmonių atstovais,
duomenys. Tačiau pasigedome gyventojų apklausų bei interviu su aktyviomis NVO organizacijomis ir atsakingomis institucijomis, kurios rūpinasi gyventojų gyvenimo kokybe ir sveikata.

4. Koncepcijos 19 puslapyje užsimenama apie dirvožemio taršą, tačiau nepateikta išsami informacija. Nutylimas faktas, kad apie 8 hektarai
Vitės gyvenamajame kvartale, šalia uosto teritorijos, yra užteršti chromu, švinu ir gyvsidabriu. Pirmieji taršos ribinių verčių viršijimai pastebėti 1995 metais, o taršos pikas pasiektas 2019 m. Lietuvos geologijos tarnyba pagaliau identifikavo taršos šaltinį – šalia Vitės kvartalo veikiančių uosto įmonių vykdoma veikla. Šiuo metu dirvožemio keitimo darbus atlieka Klaipėdos miesto savivaldybė. Vitės progimnazijos stadione užteršto dirvožemio pakeitimas nauju yra įkainotas 800 000 EUR. Lieka dar apie 2 hektarus tvarkytinos teritorijos šalia kitų vaikų ugdymo įstaigų. Būtent Vitės kvartale užteršto dirvožemio pasekmės atsispindi ir 18-ame koncepcijos puslapyje (bendras chromo kiekis išleidžiamas su nuotekomis nuo 2018 m iki 2019 m išaugo 4900%), bet ir šis faktas yra nutylimas.

5. Pritardami 1-osios Melnragės bendruomenės pastaboms dėl koncepcijoje nenumatytų priemonių sunkiasvorio transporto mažinimo Klaipėdos gatvėse, didinant krovinių pervežimą geležinkeliais, konstatuojame, jog KVJU neatsižvelgė į tai, kad didėjančio uosto sunkiasvorio
transporto srautai Klaipėdos gatvėse didina oro ir triukšmo taršą ir ženkliai prisideda prie klaipėdiečių gyvenimo kokybės ir sveikatos bloginimo, ir koncepcijoje nenumatė:

– sunkiojo transporto srautų mieste nukreipimo į gatves, kurios driekiasi neapgyvendintose teritorijose;

– traukinių srautų nukreipimo į pietinį įvažiavimą į miestą, siekiant sumažinti traukinių judėjimą per miesto centrą;

– geležinkelio transporto judėjimo greičio apribojimo miesto teritorijoje iki 30 km/val.

Asociacijos KIDE siūlymas – pirmiausia nustatyti koncepcijos statusą ir jos įgyvendinimo mechanizmus ir su grįžti į pradinę dokumento sudarymo stadiją, tikslinant koncepcijoje pateiktą informaciją bei nusimatant koncepcijos įgyvendinimo priemones, įtraukiant į sprendimų priėmimą visas suinteresuotas grupes: gyventojus, vietos bendruomenes, Klaipėdos miesto savivaldybę, Klaipėdos universitetą, aktyvių aplinkosauginių NVO atstovus ir institucijas, atsakingas už visuomenės sveikatos saugą ir aplinkosaugą.

Pabrėžiame, kad viena svarbiausių žaliųjų uostų nuostata Europos pažangiuose uostuose – visuomenės įtraukimas į svarbių sprendimų priėmimą, tad skatiname KVJU ir Susisiekimo ministeriją laikytis šios nuostatos nuo pat koncepcijos formavimo pradžios.