Lietuvos jūrų muziejus planuoja rekonstruoti nuotekų valyklas bei tinklus. Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, tai didžiulis žingsnis į priekį, nes dabartinė nuotekų tvarkymo sistema šiandien tik „iš bėdos” atitinka valstybės tokiems objektams taikomus reikalavimus.
Naujai suprojektuoti įrenginiai bus moderniausi ne tik Kopgalyje, Smiltynėje bet ir visoje Kuršių nerijoje.
Tikimasi, kad visi projekto įgyvendinimo darbai truks apie porą metų. Praėjusių metų pabaigoje buvo paskelbtas rekonstrukcijos darbų viešasis pirkimas, o netrukus tikimasi sulaukti potencialių rangovų pasiūlymų.
Lėšas šiam projektui (o jų reikės apie 2 mln. eurų) Jūrų muziejus užsitikrino iš valstybės investicijų programų bei kitų šaltinių, nemažai prisideda ir pats.
Pagrindinis projekto tikslas – suprojektuoti buitinių bei paviršinių nuotekų infrastruktūrą, užtikrinančią, kad į gamtinę aplinką išleidžiamos buitinės, gamybinės bei paviršinės nuotekos atitiktų visus nūdienos teisės aktų reikalavimus. Rekonstravimo bei statybos darbai bus vykdomi vadovaujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatomis.
Teritorija suprojektuota siekiant prisiderinti prie esamo reljefo bei gamtinės aplinkos. Pats valymo įrenginių pastatas projektuojamas maksimaliai įsiliejant į gamtinę aplinką. Pastatas bus užkasamas žemėmis ir apželdinimas, tarsi būtų natūrali apžėlusi supustyto smėlio kalvelė, „atveriant” kampinę dalį, kuri bus stiklinė, kad lankytojai galėtų apžiūrėti įrangą, sumontuotą viduje. Daugiau teritorijos reljefas nebus keičiamas.
Po rekonstrukcijos objekto sklypas bus atviras visuomenei, jame planuojama vykdyti edukacinę veiklą. Lankytojai galės įsigilinti į nuotekų valymo procesus, apžiūrėti įrangą, taip pat muziejus vykdys švietėjišką veiklą atliekų rūšiavimo srityje. Sklype numatoma edukacinė aikštelė, kurioje bus pateikta informacija apie atliekų rūšiavimo naudą, pateikiami realūs pavyzdžiai apie žmonių veiklos sukeliamos taršos mastą bei pasekmes gamtai.
Valyklai reikalinga aptarnavimo aikštelė bus natūralios žvyro smėlio dangos. Technologiniai šulinių dangčiai ir kiti būtini technologiniai elementai bus integruoti į aplinką, juos naudojant suoliukams, stalams, informaciniams stendams. Edukacinės aikštelės danga numatoma mišri, žolės, žvyro, smėlio ir medžio. Dangų išdėstymas ir proporcijos šioje dalyje galės keistis priklausomai nuo tuo metu numatytos edukacinės veiklos.
Ar nebūtų galima prie šios valyklos jungti ir kitų tinklų, iš kitų objektų smiltynėje?
Sveikinimai Jūrų muziejui. Iš pateiktos info pirmas įspūdis labai geras. Civilizuotai nuotekas tvarkyti senai būtina ir tame nieko naujo, bet sveikinu su nauju požiūriu į tokio tipo statinio architektūrą. Galėjo juk projektuoti elementarią, tradicinę ant žemės būdą. Kad taip tokį požiūrį uostui, miesto verslininkams ir visam miestui kuris pilnas tokių dėžių. Tik, straipsnio autorius galėjo nurodyti kas šio projekto autorius – architektas (ne bendratim- projektuotojas) nes dabar tai maždaug kaip knyga nežinomo autoriaus ar filmas, spektaklis be režisieriaus.