Pernai liepą gana lengvai Klaipėdos miesto tarybos kolegijos palaimintas siūlymas, kaip pagaliau būtų galima iš esmės pradėti tvarkyti blogos būklės paviršinių nuotekų tinklus (tokių yra net 75 proc.), sulaukė ir visos Tarybos palaiminimo. 

Miesto Taryba ketvirtadienį beveik vienbalsiai pritarė siūlymui perduoti visus paviršinių nuotekų tinklus savivaldybės valdomai AB „Klaipėdos vanduo“ taip 11 920 399 Eur padidinant jos įstatinį kapitalą.

AB „Klaipėdos vanduo” nuotraukos

Buvo trys variantai

Šiuo metu Klaipėdoje paviršinių nuotekų tinklų ilgis sudaro apie 357 km. Iki šiol tik 20,7 km tinklų buvo AB „Klaipėdos vanduo” nuosavybė, o likusius ji valdė pagal panaudos sutartį ir dėl to negalėjo vykdyti jų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbų.

75 proc. miesto paviršinių nuotekų tinklų šiuo metu yra senesni nei 30 metų, jų būklė yra bloga, dalies – net avarinė ir juos būtina rekonstruoti. Šiai dienai labai blogos arba avarinės būklės tinklai yra 46 miesto vietose, bendras jų ilgis – apie 9,2 km.

Teigiama, kad tokia padėtis lemia, jog mieste lyjant smarkiam lietui vis pasikartoja potvyniai, kurių metu pridaroma ir žalos.

Savivaldybės administracija buvo sugalvojusi tris galimus tokių tinklų priežiūros ir tvarkymo variantus.

AB „Klaipėdos vanduo” nuotraukos

Pirmuoju buvo siūloma tinklų priežiūrą vykdyti kaip ir iki šiol, tačiau tai esą iš esmės nespręstų problemų. Norint sutvarkyti bent jau pačias blogiausias tinklo vietas savivaldybei kiekvienais metais reikėtų skirti po 600-700 tūkst eurų bei žmogiškuosius resursus tokių projektų valdymui.

Antras pasiūlytas variantas – perduoti savivaldybei priklausančią lietaus nuotekų infrastruktūrą AB „Klaipėdos vanduo“ didinant bendrovės įstatinį kapitalą. Tokiu atveju bendrovė į paviršinių nuotekų tvarkymo kainą galėtų įtraukti perimto turto nusidėvėjimą bei turto grąžą ir tai leistų gauti apie 600 tūkst. Eur didesnes pajamas kasmet bei jas skirti tinklų priežiūrai ir vystymui. Tačiau tokiu atveju dėl išaugsiančių sąnaudų, susidarysiančių iš papildomo nusidėvėjimo, juridiniams asmenims turėtų drastiškai išaugti mokestis. Preliminariai – nuo 0,13 iki 0,32 Eur kub. m (144%).

Kolegija pernai pasirinko trečiąjį variantą –  ne tik perduoti lietaus nuotekų infrastruktūrą AB „Klaipėdos vanduo“ didinant bendrovės įstatinį kapitalą, bet ir papildomai į paviršinių nuotekų tvarkymą įtraukti miesto gatves bei pėsčiųjų takus (853 ha), kad nebūtų tokia didelė našta privatiems juridiniams asmenims. Tokiu atveju preliminari kaina jiems galėtų būti apie 0,15 Eur kub. m. Klaipėdos miestui tenkantis metinis mokestis už paviršinių nuotekų tvarkymą sudarytų apie 824,2 tūkst. Eur – arba 756,6 tūkst. Eur daugiau nei mokama šiuo metu, tačiau miestui nebereikėtų skirti pinigų tinklų remonto darbams. Šis sprendimo projektas ir buvo pateiktas visai Tarybai.

Galutinis poveikis biudžetui, anot Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, bus apie 600 tūkst. eurų per metus.

Jis akcentavo, kad toks sprendimas neturės jokios įtakos gyventojų mokamam geriamojo vandens ir nuotekų tarifui, nes tai yra atskiros kainodaros. 

Dar bus ką perduoti

Posėdžio metu liberalė Alina Velykienė klausė, ar nereikėjo pirmiausia perduoti tik blogiausios būklės tinklus, o naujus, įrengtus už europines lėšas dar pasilikti miestui. 

„Būtina kaupti amortizacinius atskaitymus. Kuo anksčiau ją atiduosime, tuo greičiau galės pradėti kaupti”,  – aiškino E. Simokaitis. 

Pasak jo, šis perdavimas nepaskutinis, nes nuolat vyksta tokių tinklų kadastravimas ir registravimas. 

Už tokį sprendimą pasisakė 24, susilaikė Nina Puteikienė. 

Po tokio sprendimo uostamiesčio savivaldybės turimas „Klaipėdos vandens” akcijų paketas padidės nuo 83,51 iki 86,12 proc., o Klaipėdos rajono savivaldybės sumažės nuo 15,59 iki 13,12 proc., Neringos savivaldybės atitinkamai nuo 0,9 iki 0,76 proc.

„Kol paviršinių nuotekų tinklus valdėme panaudos sutartimi, mūsų rankos buvo surištos – negalėjome investuoti, o dabar perimdami tai nuosavybes teise mes galėsime į paviršinių nuotekų tvarkymą įtraukti perimto turto nusidėvėjimą bei turto grąžą, o tai reiškia apie 600 tūkstančių eurų kasmet didesnes pajamas, kurias investuosime į probleminių vietų rekonstrukciją, kapitalinį remontą. Suskaičiavome, kad kasmet galėtumėme rekonstruoti maždaug 2 kilometrus tinklų apie 50 kilometrų išplauti aukšto slėgio technologija tinklus nuo apsinešimų bei atlikti tinklų diagnostiką, kuri užtikrintų savalaikį problemų sprendimą, taip pat per trejus metus planuojame pastatyti dvejus valymo įrenginius, kurie užtikrintų nuotekų valymą. Taip pat siektumėme Europos Sąjungos paramos sprendžiant lietaus tinklų problemas mieste“, – po Tarybos posėdžio išplatintame pranešime spaudai cituojamas bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.