P0

Uostas ir jūra

Kaip likviduojama tarša uoste?

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2022-02-02


Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos išplatintame pranešime teigiama, jog uoste jos darbuotojai ištisą parą rūpinasi saugia laivyba, laivų įvedimu ir išvedimu iš uosto, jų švartavimu prie krantinių bei įvykus avarijoms ar incidentams – likviduoja jų pasekmes.

Kovai su tarša uosto akvatorijoje Uosto direkcija turi 9 darbuotojus, kurie dirba pamainomis, budi ir laukia iškvietimo.

Uostininkai padėjo likviduoti taršą Dangėje. Martyno Vainoriaus nuotr.

Vandens taršos naftos produktais stebėsenai uosto akvatorijoje yra įrengti 12 naftos produktų aptikimo daviklių. Laivų kapitonai taip pat yra įpareigoti Laivų eismo tarnybai pranešti apie uosto akvatorijoje pastebėtą taršos atvejį. Budintis Uosto priežiūros skyriaus dispečeris-koordinatorius, gavęs pranešimą apie galimai pastebėtą naftos produktų dėmę, nedelsiant informuoja Uosto priežiūros skyriaus naftos surinkimo operatorius, kurie skubiai sėda į vieną iš reagavimui skirtų katerių „Zunda“ ir operatyviai vyksta į nurodytą vietą.

„Jei naftos produktai išsilieja į uosto akvatoriją, jų plitimas turi būti apribotas kuo greičiau. Teršalų lokalizavimo etape svarbiausia yra reagavimo greitis. Nuo to dažnai priklauso ir kaip greitai teršalus pavyks likviduoti, mat kuo ilgiau dėmė bus atvirame vandenyje veikiama srovių ir vėjų, tuo plačiau išsisklaidyti ji gali“, – pranešime pažymi direkcijos Uosto priežiūros skyriaus narų ir naftos surinkimo darbų vadovas Genadijus Raginis.

Pasitvirtinus pirminiam pranešimui, aktyvuojamas teršimo incidentų likvidavimo planas ir kovos su tarša darbuotojų darbas prasideda. Jis susideda iš dviejų pagrindinių dalių: taršos lokalizavimo ir jos likvidavimo. Taršai lokalizuoti pasitelkiamos bonų užtvaros, kurios apsaugo nuo tolimesnio naftos produktų plitimo uosto akvatorijoje. Nustačius, kad dėmė nėra didelė, jų surinkimui pasitelkiamos absorbuojančios bonų užtvaros, kurios naftos produktus sugeria į save.

Teršalų likvidavimui dar gali būti naudojamos servetėlės, kurios taip pat padeda surinkti teršalus juos į save sugerdamos. Jei dėmė per didelė ir jos likvidavimui absorbuojančių bonų užtvarų nepakanka, tada į pagalbą yra kviečiamas kitas Uosto direkcijai priklausantis laivas „Naras“, kuris turi integruotą 50 kubinių metrų talpą, į kurią naftos rinktuvais susiurbiami teršalai.

Nors Uosto direkcijos atsakomybės ribos kovai su tarša apsiriboja uosto akvatorija, tačiau kadangi ši valstybės įmonė yra apsirūpinusi visa naftos produktams surinkti skirta įranga bei yra sudariusi materialinių išteklių ir aptarnaujančio personalo pasitelkimo sutartis, esant poreikiui pagalbą teikia Klaipėdos miesto bei rajono savivaldybėms.

Vienas paskutinių įvykių, kai Uosto direkcija pagelbėjo Klaipėdos miesto savivaldybei, buvo 2021 m. gruodžio 31-ąją, laikrodžiui mušant pirmąsias paskutinės metų dienos minutes. Tąkart dyzelinu ir panaudota alyva buvo užteršta Dangės upė.

„Naujus metus pasitikome likviduodami taršą. Šis atvejis buvo išskirtinis tuo, kad upėje buvo užterštos ledų sangrūdos, kurias visų pirma reikėjo iš Danės ištraukti. Mūsų darbuotojai, pasitelkę laivą „Naras“ su jame integruotu kranu, ledus rinko į specialų laive esantį 5 kubinių metrų konteinerį, vėliau krantinėje buvo pastatytas papildomas konteineris užterštiems ledams sudėti. Tik surinkus visus ledus, bonų užtvaromis aptvertoje Danės upės zonoje, naftos rinktuvais vandenyje likę teršalai buvo susiurbti. Dirbome kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgomis“, – pasakoja G. Raginis.

Taršos likvidavimas nėra paprastas darbas. Iš darbuotojų jis reikalauja ne tik fizinės jėgos ar greito reagavimo, bet ir susitelkimo, streso valdymo žinių. Pačiai Uosto direkcijai jis brangiai kainuoja ir finansiškai.

„Vienas metras bonų užtvarų kainuoja 10 eurų, o jei incidentas didesnis, kaip pavyzdžiui įvykis Danės upėje, jų sunaudojama ir keli šimtai metrų. Paskui juos dar ir utilizuoti reikia. Taršos likvidavimas jau yra paskutinis etapas. Kad incidentas neįvyktų, labai svarbu aktyviai dirbti vykdant prevenciją, šviečiant žmones apie taršos keliamus pavojus, žalą gamtai ir žmogui“, – sako G. Raginis.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsakinga ne tik už taršos naftos produktais uosto akvatorijoje lokalizavimą ir likvidavimą, tačiau ir už uosto veiklos administravimą, saugios laivybos uoste užtikrinimą, uosto vystymą ir infrastruktūros gerinimą. Ji taip pat organizuoja žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus.


    2022-02-02

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt