Kodėl krenta medžiai vėjui papūtus? (5)

Mums rašo
Liudvika Kuzminčiūtė, Asociacijos „Klaipėdos žalieji“ pirmininkė
2022-02-23

Asociacija „Klaipėdos žalieji“ ne vienerius metus savivaldybei kartojo ir kartoja, kad su infrastruktūros tvarkymu susiję vykdomi projektai nuolat lydimi brandžių medžių šaknų kapojimu. Tai ir Ferdinando skvero, Bijūnų g., Danės skvero, Klaipėdos futbolo mokyklos komplekso Paryžiaus komunos gatvėje, Rumpiškės I, II, III kvartalų ir t.t. medžiai.

Ferdinando skvero ir Bijūnų g. rekonstrukcija

Ne visi medžiai projekto metu kertami, praretinus jie paliekami sužalotomis šaknimis. Vėtrai praūžus tenka stebėti tokio projektavimo pasekmes. Akivaizdus pavyzdys – Rumpiškės kvartalų kiemuose išvirtę medžiai, kurių šaknys nukapotos tiesiant šaligatvius.

Prisiminus Rumpiškės dviejų kvartalų rekonstrukciją ir tebevystančius darbus III kvartale, tenka pastebėti akivaizdų aukščiau aprašytą procesą.

2020 m. Klaipėdos miesto administracija pradėjo įgyvendinti Kompleksinį tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymo projektą, apimantį tris atskiras teritorijas, darbai vykdomi pagal teritorijas trimis atskirais etapais. Konkursą laimėjęs rangovas UAB VVARFF darbavosi iš visos širdies, nepaisydamas „Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių“, patvirtintų 2010 m. kovo 15 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-193.

Priminsiu, kad Rumpiškės g. I, II kvartaluose buvo iškirsta 353 sveikų brandžių medžių, 907,8 kv. m krūmų, III kvartale buvo planuojama šalinti 79 medį ir 207,5 kv. m krūmų. Nepaisant teismo nutarties, draudžiančios kirsti šiame kvartale medžius, apie 26 medžius vis dėlto spėjo iškirsti. Apie 20 medžių pavyko išsaugoti derintis su savivaldybe.

Šiuo metu dar tebevyksta teisminis procesas, inicijuotas VIG fondo, aktyvių kvartalo gyventojų bei Asociacijos „Klaipėdos žalieji“.

Ar išsaugoti brandūs nukapotomis šaknimis medžiai išgyvens ar ne, laikas parodys.

Apmaudu dėl Sausio 15-osios 15 namo kieme vešlios sveikos liepos, kurią želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija neleido kirsti, prašydama išsaugoti koreguojant vaikų žaidimo aikštelės projektą. Rezultatą praūžus vėtrai pamačiau – nuvirto visiškai sveika liepa, nukapotomis šaknimis, o šaknynas – tai medžio gyvybingumo garantas.

Kaip mieste atliekami projektų įgyvendinimo darbai eilinį kartą teko stebėti ne tik man, bet ir gyventojams. Jo metu nustumiamas paviršinis žemės sluoksnis, žinoma su paviršinėmis, medį maitinančiomis, šaknimis. Matėme kaip po teritoriją važinėja sunkiasvorės mašinos, traiškydamos likusias šaknis, negailestingai technika pažeidžiant medžių kamienus. Sužalojamos ne tik paviršinės šaknys, bet kasant tranšėjas komunikacijoms (elektros laidams, vaizdo kameroms), vedžiojant lauko apšvietimą, tvarkant nuotekas, nukertamos stambios, maitinančios ir laikančiosios medį nuo išvirtimo šaknys. Po tokių procedūrų medžiai nelaistomi pažeidžiant „Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisykles“, patvirtintas aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45. Šaknų likučiai užpilami žemėmis, dedamos trinkelės trombuojamos, laisvi plotai apželdinami ir štai voila – kviečiama komisija priimti darbą.

Tiesiog įdomu kas kontroliuoja kaip statybvietėse vykdomi darbai, nes dabar visuomenininkai tai atlieka nuolat kreipdamiesi į Aplinkos apsaugos departamentą. Realios pagalbos iš Aplinkos apsaugos departamento nesulaukiama, nes rangovui administracinės nuobaudos skirtos už „Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių“ pažeidimus neapsaugant medžių kamienų, o kapojamos medžių šaknys lieka ant projektuotojų ir savivaldybės sąžinės. Rangovai viso labo tokių projektų vykdytojai.

Kaip nubausi projektuotojus, jei savivaldybė užsakovas? Daug sau galvos nesukdamas rangovas UAB VVARF sėkmingai šaknis toliau kapojo ir kapos. Todėl dėl pakirstų šaknų dar vasarą medžiai Rumpiškės kvartaluose griuvo be vėjo pastangų (Sausio 15-osios g. 14 namas), o praretinus Rumpiškės kvartalo medžius ir papūtus stipresniam vėjui, jie masiškai virto žiemą (Rumpiškės g. 22 ir 22A kiemas, kuriame buvo likęs vienintelis medis ir tas dėl pažeisto šaknyno krito).

Sausio 15-osios g. 14 namo kiemas

Aplinkos apsaugos departamentas dėl rangovo UAB VVARFF pažeidimų yra gavęs ne vieną dešimtį skundų. Peršasi klausimas, ar Savivaldybei tikrai rūpi atliktų darbų kokybė? Kai nekontroliuojama, kaip atliekami darbai, medžiai tampa pavojingais aplinkai. Savivaldybės samdytos viešuosius pirkimus techninei priežiūrai laimėjusios įmonės nesivargina stebėti tokius pažeidimus.

Taikos pr. 7 ir 13

Beje, žinoma ir kita įsisenėjusi problema – medžių genėjimas. Kiekvienas moksleivis žino, kad esant didesnei lajai, stabilumas didesnis. Medžiai augdami ar po vieną, ar grupėmis prisitaiko vienas prie kito, prie charakteringo tai vietai vėjo ir nuolat stiprina labiausiai veikiamas vietas, o į staigius ir drastiškus pakeitimus medis nesugeba greitai reaguoti (drastiškas genėjimas, šaknų kapojimas, kaimyninių medžių šalinimas).

Mieste genint medžius lajos sukeliamos į pempės kuodus ir ne palaipsniui genint (pamečiui), bet čia ir dabar. Mat laiko cackinimuisi nėra, bet kad nukenčia medžio stabilumas, kam tai rūpi. Svarbu užsakovo noras, nes jam šviesos mažai, lietvamzdžiai užsikemša, dviratininkui sunku dvirtakiu pravažiuoti ir t.t.

Mes esame Europa, bet ne Vakarų Europa, kur medžiai senoliai saugomi. Pas mus einama greičiausiu ir pigiausiu keliu. Tai ką kaltinti, kai po vėtrų tiek išvirtusių medžių? Sutinku yra ir blogos būklės medžių, to nepaneigsi, bet kokybiškai projektuojant ir atliekant rangos darbus, žalos želdiniams būtų mažiau ir krituolių mažiau.

Rumpiškės kvartalas – išskirtinis, nes po kvartalų renovacijos čia ne tik krenta medžiai apkapotomis šaknimis, bet ir užpilami gyventojų rūsiai – Sausio 15-osios g. 8, 10, Taikos pr. 23, 27, 29, 35A, Rumpiškės g. 20, 20A, 22 ir 22A namuose. Ir kokias gi pastangos deda savivaldybė taisydama padėtį? Kokie tikrieji projektų tikslai taip neatsakingai surašant projektavimo sąlygas, projektuojant ir vykdant projektą?

O neužilgo bus pereita prie Skulptūrų parko, užimančio beveik 10 ha ploto teritoriją, tvarkymo. Nežinia ko tikėtis matant kaip projektuojama ir kaip vykdomi rangos darbai. Nejau ramybės parkas skęs kaip Ažuolyno bei Vaidilos aikštė? Tikiuosi, kad želdiniai bus protingai retinami, naudojamos betranšėjinės kasimo technologijos bei kasimas rankiniu būdu nepažeidžiant medžių šaknų ir neatsitiks taip, kad papūtus stipriems vėjams medžiai bus išvartyti.

Skulptūrų parko tvarkymo projektas buvo patvirtintas po daugybės visuomeniškai aktyvių klaipėdiečių protestų. Žmonių nuogąstavimai yra tikrai pagrįsti matant kaip plikinami miesto parkai ir skverai. Jo įgyvendinimas bus stebimas po didinamu stiklu, nes tai vienintelė mieste projektais nepaliesta, nesudarkyta vieta.

Reziumuosiu klausimu – ar ilgai taikstysimės su prastos kokybės projektais?

Šis tekstas – asmeninė autorės nuomonė. Rubrikoje „Mums rašo“ publikuojamos nuomonės, už kurias redakcija neatsako.

Žymos: | | | | | | |

Komentarai (5):

Atsakymai į “Kodėl krenta medžiai vėjui papūtus?”: 5

  1. Faktas parašė:

    Įspūdingo bukumo straipsnis, praleista gera proga patylėti

  2. Faktas parašė:

    Na nemėgsta ta mūsų savivaldybė žaliūjų plotų mieste o ypač medžių, ir tai akuvaizdu. Matyt euriukai geriau kvepia. Ko nepasiseka iškirst tai nugalabija kitaip —— nukapoja šaknis, nubraižo kamienus, apie tinkamą genėjimą nė nekalbu. Žiemą dar chemikalų kalnus suverčia ant jų, kad mažai nepasirodytų. Už tai mėlynieji proveržiai kaip liejas Klaipėdoj, kur bepažvelgsi visur ežerai ,pelkynai ,balos ir skęstantys kvartalai. Ir žinoma, kaltų nėra.

  3. Va parašė:

    kažkaip keistai skamba vieno fondo pavadinimas „Žaliuok mano mieste”. Kad to žalumo vis mažiau. Nebent, pastebint, kiek mieste žaliu tinklu aptrauktų namų balkonų, pastatų. Tuomet taip, miestas žaliuoja…

  4. Iš Klaipėdos parašė:

    Kada pagaliau tie visi valdininkai ale ” specialistai” , kuriems kas mėnesį iš mokesčių mokėtojų kišenės mokamos solidžios algos, turės atsakyti savo kailiu ir savo pinigais už sunaikintus želdinius, už savo visus debilitiškus darbus? Jų priviso visose valdiškose įstaigose. Metų metus jie ranka rankon su privačiomus firmomis , rangovais ar kitais panašiais veikėjais plauna valstybės pinigus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Miestas

Aukštoji gatvė remonto sulauks dar negreitai

Klaipėdos senamiestyje esančios Aukštosios gatvės gatvės remonto, pradėto planuoti prieš keletą metų, teks palūkėti dar ilgai – savivaldybė nutraukė dar pavasarį ...
2024-11-09
Skaityti daugiau

Mums rašo

Galimos vandenilio gamybos pasekmės

Spalio 15 d. „Vakarų eksprese“ pasirodė straipsnis „Aberdyno vandenilio projektai – įkvepiantis pavyzdys Klaipėdai“. Kaip įprasta Klaipėdos uosto vadovas pasakęs ...
2024-10-31
Skaityti daugiau

Mums rašo

Kam naudinga renovacija?

Šis straipsnis – apie daugiabučių renovacijos eigos subtilybes ir Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) abejingumą jos neskaidrumui. Pradėsiu nuo to, ...
2024-10-26
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This