Rusijai ketvirtadienio rytą pradėjus karą su Ukraina Lietuvos prezidentas Gintanas Nausėda sušaukė Valstybės gynimo tarybą, kurioje buvo nutarta įvesti nepaprastąją padėtį.

Gitanas Nausėda dar trečiadienį buvo Kijeve. Robero Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

G. Nausėda pranešė, kad atitinkamą dekretą pasirašys dar ketvirtadienį, o Seimas jį turi patvirtinti neeilinėje sesijoje.

„Lietuva yra saugi dėl to, kad ji yra NATO narė”, – pabrėžė ir prezidentas, ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Pasak Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen nepaprastosios padėties įvedimas yra nukreiptas į valstybės saugumo didinimą, tačiau konkrečios sąlygos bus paskelbtos vėliau, paviešinus prezidento dekretą.

„Apribojimų ypatingų Lietuvos piliečiams nėra būtinybės numatyti”, – teigė I. Šimonytė.

Anot jo, nepaprastoji padėtis reikalinga tam, kad institucijos operatyviai galėtų priimti reikiamus sprendimus.

Premjerė I. Šimonytė savo ruožtu paragino atsispirti dezinformacijai, kurios, anot jos, šiuo metu bus itin daug.

Anot G. Nausėdos, Lietuva kels klausimą ir dėl sankcijų Baltarusijai, nes ir iš šios valstybės teritorijos vykdoma agresija.

Taip pat prezidentas informavo, kad šalis kreipsis dėl NATO 4-ojo straipsnio aktyvavimo. Šis straipsnis skelbia, jog šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios Šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.

Kad Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir kitos sąjungininkės susitarė surengti konsultacijas pagal NATO 4 straipsnį, jau anksčiau pranešė Estijos nacionalinis transliuotojas.

Popiet naujienų agentūra dpa pranešė, kad dėl Rusijos vykdomo Ukrainos puolimo NATO aktyvuoja Rytų Europos gynybos planus. Tai reiškia, kad NATO ginkluotųjų pajėgų vadui suteikiami platūs įgaliojimai, pavyzdžiui, dėl dalinių permetimo. 

Seimas patvirtino vienbalsiai

Nepaprastoji padėtis Lietuvoje įvedama nuo ketvirtadienio 13 valandos iki kovo 10-osios 24 valandos, numatoma prezidento pasirašytame dekrete.

Pagal jį leidžiamas lankstesnis valstybės rezervo naudojimas, stiprinama valstybės sienos apsaugos ir valstybės sienos priedanga.

Taip pat pasienio ruože numatytas transporto priemonių, asmenų bei jų bagažo tikrinimas siekiant rasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą.

Sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo, jei vyksta plenarinė sesija, priima Seimas. Jei sesija nevyksta, kaip ir yra šiuo metu, sprendimo teisė patikima prezidentui – kaip numato įstatymas, neatidėliotinais atvejais jis gali priimti tokį sprendimą, kartu šaukdamas neeilinę Seimo sesiją svarstyti šio klausimo. Seimas patvirtina arba panaikina prezidento sprendimą.

Seimo valdyba nutarė, kad neeilinė Seimo sesija dėl Rusijos invazijos į Ukrainą sušaukta ketvirtadienį, 17 val. Visi posėdyje dalyvavę 118 parlamentarų pritarė nepaprastosios padėties įvedimui.

Priėmė ir rezoliuciją

Seimas vieningai priėmė ir rezoliuciją, kurioje smerkiama Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą jos valdžią. Rezoliucijoje primenami ir pabrėžiami neteisėti ankstesni Rusijos Federacijos veiksmai, kuriais buvo pažeisti pamatinės tarptautinės teisės normos ir kiti tarptautiniai įsipareigojimai, susitarimai. Seimo nariai reiškia paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei.

Lietuvos parlamentas rezoliucijoje kreipiasi į savo sąjungininkus – Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių parlamentus ragindami nedelsiant suteikti Ukrainai Europos Sąjungos šalies kandidatės statusą ir Ukrainos narystės NATO veiksmų planą. Teikti Ukrainai visą įmanomą dvišalę karinę, politinę, humanitarinę, ekonominę ir teisinę pagalbą.

Rezoliucijoje siūloma inicijuoti Rusijos Federacijos pašalinimą iš visų tarptautinių formatų. Raginama kreiptis į Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių Antonijų Guterešą dėl Rusijos skubaus pašalinimo iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos. Taip pat siūloma neatidėliojant nutraukti Rusijos Federacijos narystes Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje ir Europos Taryboje bei pašalinti Rusiją iš visų tarptautinių sporto ir kultūros organizacijų.

Raginama įvesti naujas griežtas asmenines ir sektorines sankcijas visiems pagrindiniams valdžią Rusijos Federacijoje ir Baltarusijoje uzurpavusiems asmenims, įskaitant Vladimirą Putiną ir Aliaksandrą Lukašenką, jų talkininkams, rėmėjams, pagrindinėms valstybinėms įmonėms ir bankams, bei antrines sankcijas toms Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių įmonėms bei bankams, kurie bendradarbiauja su sankcionuotomis Rusijos įmonėmis ir bankais.

Siūloma maksimaliai apriboti Rusijos ir Baltarusijos režimų ir jų šalininkų galimybes naudotis Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių finansiniais ištekliais, agresijos prieš Ukrainą laikotarpiu atjungiant Rusiją nuo tarptautinių tarpbankinių finansinių atsiskaitymų sistemos (SWIFT).

ES ir NATO valstybių parlamentams Lietuvos parlamentas siūlo maksimaliai paspartinti Europos strateginės energetinės nepriklausomybės kūrimą nutraukiant priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro. Bei sustabdyti geopolitinius NordStream2 bei Astravo atominės elektrinės projektus.

Seimo nariai šią politiką ragina vykdyti tol, kol visi Rusijos kariai bus išvesti iš suverenių Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos ir Baltarusijos teritorijų, o Rusijoje ir Baltarusijoje įvyks skaidrūs ir sąžiningi, tarptautinius standartus atitinkantys rinkimai.

Rezoliucijos iniciatoriai ragina Rusijos ir Baltarusijos pilietines visuomenes nepalaikyti ir pasipriešinti režimų vykdomai agresijai prieš Ukrainą. Kviečia ES valstybes nares imtis tarptautinės lyderystės, buriant visas demokratinio pasaulio valstybes paramai Ukrainai. Taip pat ragina sustiprinti ES ir NATO visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

Seimo rezoliucija priimta už ją vieningai balsavus 112 balsavime dalyvavusių Seimo narių.

INFORMACIJA

Ketvirtadienį Lietuvoje dislokuotos papildomos JAV karinės pajėgos – karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose nusileido apginkluoti JAV kariniai orlaiviai F35. Taip pat, reaguojant į dabartinę saugumo situaciją, JAV priėmė sprendimą pratęsti sunkiojo „3-66 Armor“ bataliono Lietuvoje rotacija.

Į Šiaulius atvykę F35 naikintuvai sustiprins Baltijos šalyse vykdomą NATO oro policijos misiją, kurioje šiuo metu budi Lenkijos, Danijos ir Belgijos karinės oro pajėgos. F35 naikintuvai sustiprins šią misiją iš Estijos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Amaryje.

Papildomi JAV pajėgumai yra siunčiami ir į Latviją: ten dislokuojamas pėstininkų batalionas ir 20 „Boeing AH-64 Apache“ atakos sraigtasparnių.

Šiuo metu Pabradės poligone yra dislokuotas sunkusis JAV batalionas su tankais „Abrams“ ir kovos mašinomis „Bradley“. Tai jau ketvirtas iš eilės Lietuvoje dislokuotas JAV rotacinis batalionas.

Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad Lietuva ir toliau padės ukrainiečiams ginti savo valstybę ir perduos šarvinių liemenių, šalmų, automatinių šautuvų „Kalashnikov“ ir šovinių. Karinės paramos siuntą planuojama perduoti artimiausiu metu. Lietuva šiais metais jau yra perdavusi Ukrainai oro gynybos sistemų „Stinger“, šarvinių liemenių, termovizualinių stebėjimo įrenginių.