Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį priėmė galutinį sprendimą byloje, kurioje aiškintasi, kiek yra pagrįsti aplinkosaugininkų nurodymai bendrovei „Raguvilė”, į kurios teritoriją Šimkų kaime iš Dumpių sąvartyno buvo atvežti ir laikomi po atliekų deginimo Klaipėdos jėgainėje susidarantys pelenai (šlakas).
„Raguvilės” vadovas Virginijus Brazauskas sako, kad dar aiškinasi su teisininkais, kaip reikia elgtis toliau, nes teismas panaikino dalį Aplinkos apsaugos departamento (AAD) sprendimo.
Pasak Šimkų bendruomenės atstovų, pelenai vis dar yra „Raguvilės“ teritorijoje. Be to, per uraganą prieš mėnesį nuo jų buvo nuplėštas tentas ir jo niekas iš naujo neužtempė. Martyno Vainoriaus nuotr.
Bando surasti panaudojimo būdų
Atliekas deginančią jėgainę valdančios bendrovės „Gren Klaipėda” (anksčiau – „Fortum Klaipėda”) atstovai buvo sakę, kad įmonė nuolat ieško būdų šlakui pritaikyti ir pagal susitarimą su Dumpių sąvartyno operatoriumi Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru dėl eksperimentinių tyrimų nuo 2017 metų buvo penkis kartus pateikusi prašymus perduoti apdorotus pelenus tyrimams. 2017 m. prašyta juos pateikti Vilniaus Gedimino technikos universitetui (VGTU), 2019 m. bendrovėms „Redus LT” ir „Omotex”, 2020 m. – VGTU ir „Redus LT”. Pati bendrovė eksploatuoja ir savo aikštelę, kur saugo dalį šlako. Iš jos šlakas buvo išvežtas vieną kartą į Kelių direkcijos vykdomą eksperimentinį projektą, kurio metu tiestas kelias Jurbarko rajone.
Anot bendrovės „Raguvilė” vadovo V. Brazausko, į jos valdomą sklypą Šimkuose šlaką 2020-aisiais atvežė „Redus LT”, nes buvo pasirašytas susitarimas dėl aikštelių pagrindų suformavimo. Taip esą „Raguvilė” siekė ir sutaupyti pigiau įsirengiant aikšteles, ir prisidėti prie eksperimentinio tyrimo, kuriant žiedinę, beatliekinę ekonomiką.
Nurodė išvežti arba „įdiegti priemones”
Šimkų bendruomenei praėjus skųstis dėl netoli gyvenamųjų namų sandėliuojamų pelenų AAD Jonavos aplinkos apsaugos inspekcija 2020 m. rudenį atliko patikrinimą ir surašė privalomąjį nurodymą.
Jame buvo konstatuota, jog „Raguvilė” priėmė ir sandėliuoja pelenus ir šlaką kaip neregistruotą cheminę medžiagą ar neturėdama atitinkamos deklaracijos. Nurodyta, jog įmonė nėra įrengusi nuotekų surinkimo į atskirą paviršinių nuotekų surinkimo sistemos, nevalo ir nekontroliuoja į aplinką su nuotekomis išleidžiamų teršalų. Pelenų ir šlako kaupas tiesiogiai veikiamas kritulių ir dėl to išplaunamos cheminės medžiagos, susidariusios nuotekos su teršalais gali cheminėmis medžiagomis užteršti aplinką. Tad įmonė buvo įpareigota per mėnesį išvežti 1455,44 t pelenų arba „įdiegti priemones, kurios užtikrintų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų vykdymą”.
Nesutikdama su tokiu nurodymu „Raguvilė” jį apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Savo skunde ji tvirtino, kad visi reikalavimai grindžiami pelenams ir šlakui skirtu reglamentavimu, nors tai jau esą yra mineralinė medžiaga. Akcentuota, kad įmonė „geranoriškai reagavo į privalomajame nurodyme pateiktas pastabas” ir medžiagas uždengė, nors „nėra jokių objektyvių įrodymų, kad buvo padaryta žala aplinkai”. Taip pat, bendrovės įsitikinimu, vieno mėnesio įvykdymo terminas neatitinka ir teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimų. Nuotekų surinkimo tinklų sistemos įrengimo darbai, anot jos, truktų ne mažiau 10 mėnesių.
AAD savo ruožtu akcentavo, kad dalis pelenų ir šlako kaupo vis tiek yra likusi neuždengta, turi kontaktą su oru ir gruntu. Atsiliepime aplinkosaugininkai minėjo ir VGTU mokslo darbo ataskaitą apie pelenų ir šlako aplinkosauginius tyrimus, iš kurios matyti, kad juose aptinkama žmonių sveikatai ir aplinkai pavojingų metalų, tokių kaip titanas, chromas, manganas, nikelis, varis, cinkas, švinas.
Trečiuoju asmeniu byloje buvusi Šimkų kaimo bendruomenė atkreipė dėmesį, jog peticiją dėl „Raguvilės” veiklos šiame kaime pasirašė 718 žmonių. Ji taip pat akcentavo, kad visas pelenų kiekis buvo suvežtas per 9 dienas, tad esą mėnesio tikrai pakanka ir jį išvežti.
Pirmos instancijos teismas bendrovės skundą pernai gegužę atmetė. Konstatuota, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai įrodo, jog „Raguvilės” sandėliuojama medžiaga yra pelenai bei šlakas. O jie turi būti tvarkomi taip, kad esant įvairioms gamtinėms sąlygoms jų neišnešiotų vėjas, tiesiogiai ar netiesiogiai veikiant krituliams ar atodrėkiui cheminės medžiagos, esančios pelenuose ir šlake, negalėtų patekti į požeminius ar paviršinius vandenis. Šiai teisėjų kolegijai nekilo abejonių ir dėl to, kad įmonė turėjo prievolę įsirengti paviršinių nuotekų valymo įrenginius. Taip pat, teismo nuomone, bendrovė per mėnesį laiko turėjo visas galimybes išvežti pelenus.
Toks sprendimas galėjo būti skundžiamas LVAT ir „Raguvilė” tuom pasinaudojo. Skunde bendrovė dėstė, kad nėra paneigta, jog jos teritorijoje laikoma jau mineralinė medžiaga, o ne pelenai, taip ir išvardino nemažai kitokių argumentų. Tuo metu AAD savo atsiliepime rašė, jog įmonė nenurodo, kuo vadovaujantis pelenai ir šlakas tapo mineraline medžiaga.
Bylą išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė, Ernestas Spruogis ir Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įmonė pažeidė Pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimus. Kartu pabrėžta, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad susidarančių nuotekų užterštumas viršija nustatytus normatyvus. Taigi, AAD nurodymo dalis, kuria buvo pripažintas ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento pažeidimas, buvo pripažinta neteisėta ir nepagrįsta.
„Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes įvykdyti vieną iš Privalomajame nurodyme pateiktų alternatyvų per nustatytą vieno mėnesio terminą”, – rašoma sprendime, kuriuo aplinkosaugininkų suformuluoti nurodymai pripažinti teisėtais ir pagrįstais.
Sprendimu trečiuoju asmeniui byloje buvusiai asociacijai Šimkų kaimo bendruomenei iš „Raguvilės“ papildomai priteista 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.
Žada uždengti
Pasak Šimkų bendruomenės atstovų, pelenai vis dar yra „Raguvilės“ teritorijoje. Be to, per uraganą prieš mėnesį nuo jų buvo nuplėštas tentas ir jo niekas iš naujo neužtempė.
„Raguvilės“ vadovas V. Brazauskas „Atvirai Klaipėdai” teigė, jog jam dar sunku komentuoti, kaip bus elgiamasi toliau, nes panaikinta dalis AAD nurodymo, tad dabar esą reikia pasikonsultuoti su teisininkais. Pašnekovas taip pat stebėjosi tuo, kad tokiu atveju, kai patenkinta dalis reikalavimų, vis tiek priteista atlyginti bylinėjimosi išlaidas bendruomenei.
Pasak V. Brazausko, pelenai vėl bus uždengti, kai tik bus sulaukta tento iš Prancūzijos, kur jis yra užsakytas ir gaminamas. Anot jo, Lietuvoje tokio įsigyti nėra galimybės.
Tai likau nesupratęs, jeigu LVAT priemė palankų sprendimą AAD’ai kas liečia taršą ir jos išvežimą, kodėl Raguvilė neturi visgi išvežti tų teršalų iš teritorijos?