Trečiadienį Klaipėdos uoste simboliškai paminėta 1-osios krantinės, kuria naudojasi AB „Klaipėdos nafta” (KN), pirmo rekonstrukcijos etapo pabaiga.
KN vadovas Darius Šilenkis teigia, kad ši Uosto direkcijos investicija kartu su įmonės jau padarytais darbais leis geopolitinių pokyčių įtaką ryškiai jaučiančiam terminalui būti žymiai lankstesniam ir krauti įvairius naftos chemijos produktus. O klausimų dėl kitų KN krantinių, pastatytų dar XX a. 6-ajame dešimtmetyje, rekonstrukcijos jau kyla nemažai.
Naftininkai ant šios kratinės pastatė naują jūrinės krovos įrangą, kuri esą neturi analogų visame Baltijos jūros baseine. Erikos Kaigorodcevos nuotr.
Unikali įranga ir išskirtiniai radiniai
Uosto direkcijos teigimu, į šį projektą investuota 25,8 mln. eurų. Jo metu vietoje buvusio kranto tvirtinimo pastatyta nauja krantinė, kurios ilgis siekia daugiau kaip 235 m. Įgyvendinant projektą, akvatorija prie krantinės išgilinta iki 17 m. Tai – maksimalus siektinas gylis uoste.
KN metų pradžioje skelbė, kad jos 2021 m. naftos terminalų pajamos siekė 21,4 mln. Eur – buvo 10 mln. Eur mažesnės lyginant su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu.
„Tokie dalykai turi tam tikrą riziką, bet šiandien tikrai žiūrime optimistiškai, nepaisant to, kad krova krenta. Paskutiniai metai „Klaipėdos naftai” kaip įmonei tikrai nebuvo rekordiniai krovos požiūriu, bet aš tikrai tikiuosi, kad ir ši infrastruktūra ir „Klaipėdos naftos” įdirbis, visa aplinka ateitį jiems garantuoja. <…> Mano nuomone, jos perspektyva yra tikrai gera. Šiandien negalvojame, kad iš infrastruktūrinis projektas, kuris yra skaičiuojamas 50 metų į priekį neatsipirks”, – sakė Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
KN generalinis direktorius Darius Šilenskis teigė, jog ši krantinė yra nuo 2014 metų įmonės vykdomos investicinės programos finalinis etapas.
Uosto direkcijos dovana „Klaipėdos naftai” – didžiulė atspausta nuotrauka, liudijanti apie įgyvendintą projektą. Erikos Kaigorodcevos nuotr.
„Ji apjungia mūsų prieš tai padarytas investicijas į rezervuarų parką, kurios įgalina tapti lankstesniu terminalu, įeiti į naujas rinkas. Rezervuarai yra kitokio tipo, nerūdijančio plieno, jie tinka naftos chemijos produktams, biokurui. Tam reikėjo lanksčios ir kitokios krovos įrangos, papildomos krantinės. Bandomuoju režimu jau buvo atliktos 9 krovos operacijos, aptarnauti 8 nedideli tanklaiviai. Visi jie krovė biokurą. Vis dar yra kraunamas ir ukrainietiškos kilmės etanolis. Kraunama naftos chemija, kuri naudojama plastiko gamyboje, o plastikas išliks paklausus, tikiu, ir perėjus pasauliui prie kitos rūšies kuro. Tol, kol važiuosime su naftos produktais ir naudosime vidaus degimo variklius, biokomponento dalis visada bus aktuali. Ji vis didėja, keičiasi biokuro sudėtis, mes krauname antros kartos biokurą, kuris gaminamas iš atliekų. Tai nėra įprastas rapsų aliejus, kuris, kas liečia tvarumą, turi abejonių ir įvairų nuomonių”, – kalbėjo D. Šilenskis.
KN ant šios kratinės pastatė naują jūrinės krovos įrangą, kuri esą neturi analogų visame Baltijos jūros baseine.
Pasak D. Šilenskio, lanksčių žarnų sistema leidžia vienu metų į cheminį tanklaivį krauti iki šešių skirtingų produktų.
„Vienas kranas gali aptarnauti įvairaus dydžio laivus. Jūriniai stenderiai, naudojami prie senųjų krantinių, turi ribojimą laivo ilgio, denio aukščio, laivo grimzlės parametrams. Čia yra neribotas lankstumas”, – sakė D. Šilenkis.
Tačiau prie šios krantinės gali būti kraunami tik mažesni – iki 150 m ilgio laivai.
I etapo infrastruktūros darbus atliko konkursą laimėję rangovai – UAB „Tilsta“ ir UAB „Fegda“. „Tilstos“ vadovas Gediminas Gribulis minėjo, kad dirbant šiame objekte teko susidurti ir su netikėtais iššūkiais. Pavyzdžiui, iš 18 metrų gylio teko iškeiti 22 kub m dydžio akmenį. Daug nenumatytų darbų atsirado dėl aptiktos XX a. pradžios kranto tvirtinimo sienutės, kuri buvo išbetonuota taip gerai, kad teko net gręžti ir įleidus sprogmenis ją išsprogdinti.
Kada rekonstruos kitas krantines – neaišku
A. Latakas teigė, jog didžioji investicijų dalis yra antrajam etapui, antrai KN naudojamai krantinei. Tada bus bus sudarytos galimybės priimti tanklaivius, kurių vandentalpa siekia 200 tūkst. tonų.
„Šiek tiek mes dabar galbūt susilaikome. Aš tik pasakysiu susilaikome, projektai tikrai nėra atkeisti. Mano požiūriu, jie tikrai turės ateitį ir bus vystomi”, – teigė A. Latakas.
„Man tai naujiena, mes vis dar tebelaukiam jų oficialios pozicijos. Uosto atsakomybė užtikrinti, kad senoji infrastruktūra būtų saugi ir tinkama eksploatacijai. „Klaipėdos nafta” gali veikti ir su senosiomis krantinėmis, su sąlyga, kad jų eksploatacija bus pratęsta. Yra padaryta inspekcija, kuri yra iki gegužės mėnesio. Yra įvairių sprendinių, galima rekonstruoti esamas krantines ir sėkmingai naudoti gal ir dešimtmečiais”, – apie tokią neaiškią direkcijos pozicija sakė D. Šilenkis.
ir be kvailos pompos, sau pasikabintų vėliavų ir dėžių gėlyčių tai buvo ir yra baisus urbanistinis vandalizmas ir ekologinis genocidas.