Šią naktį (iš kovo 26-os į 27-tą, sekmadienį) vėl teks laikrodžių rodykles pasukti viena valanda į priekį.

Nors laiko persukimas dukart per metus jau tapo įprastu veiksmu, daugeliui žmonių šis laikotarpis atneša gana nemažai neigiamų pojūčių. Persukus laiką sutrinka žmogaus biologinis laikrodis, jautresniems tai paveikia tiek fizinę, tiek ir psichologinę savijautą: patiriamas stresas, kamuoja nerimas, nukenčia miego kokybė ar net kankina nemiga.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad daugumai žmonių adaptacija persukus laiką užtrunka apie savaitę ar trumpiau, tai nėra itin ilgas laikotarpis. Tačiau jautresniems vienos valandos skirtumas gali sujaukti gyvenimo ritmą ir ilgiau, net ir trims savaitėms.

„Dėl laiko persukimo dažnas jaučiasi prasčiau. Jautriau į pokytį reaguoja asmenys, turintys širdies ir neurologinių susirgimų, kenčiantys nuo depresijos. Taip pat prie pokyčių sunkiau adaptuotis „vyturiams“, mėgstantiems keltis  itin anksti“, – apie jautrumą laiko persukimui sako „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė.

Pavasarį prisitaikyti sunkiau

Lyginant rudens persukimo laiką su pavasario laiko persukimo metu, šaltuoju laikotarpiu žmogaus organizmas prie to prisitaiko kiek lengviau.

„Rudenį prisitaikyti lengviau, nes įprastai daugiau pamiegame ir organizmas prie laiko pokyčių adaptuojasi greičiau.  Pavasarį prisitaikyti sudėtingiau, nes, persukus laiką, vienos valandos mums pritrūksta“, – sako vaistininkė.

 Laiko persukimo įtaka gali pasireikšti ne tik akivaizdžia nemiga ar įtampa, bet ir vos juntamais požymiais, pavyzdžiui, pirmadienį, po laiko persukimo, darbe gali būti sunkiau susikaupti.

„Persukant laiką labiausiai žmonės skundžiasi suprastėjusia miego kokybe, tačiau sutrikęs miegas gali išprovokuoti ir kitus neigiamus pojūčius: nuovargį, stresą, nesugebėjimą susikaupti, blogą nuotaiką. Miego metu gaminamas hormonas melatoninas – itin reikalingas mūsų sveikatai ir nuotaikai, jis reguliuoja visų sistemų tarpusavio veiklą, stabdo senėjimo procesus, turi įtakos mūsų psichikai ir darbingumui“, – pasakoja E.Ramaškienė.

Tiems, kuriuos itin stipriai vargina laiko sukimas, vaistininkė rekomenduoja tris paras prieš ir bent 2 po laiko persukimo vakarais išgerti melatonino preparatų. Juos vartoti reikia apie valandą iki miego. Taip pat reikėtų nepamiršti ir natūralių vaistažolių, t.y. melisos, sukatžolės, pipirmėtės turinčių arbatų ar augalinių preparatų. Juos taip pat galima vartoti, tik svarbu tai daryti jau kelios dienos iki laiko persukimo.

INFORMACIJA

Laikrodžiai sukami du kartus per metus – pavasarį ir rudenį. Paskutinę kovo sekmadienio naktį laikrodžio rodyklė perstumiama valanda į priekį, paskutinį spalio sekmadienį – valanda atgal. Europos Komisija ir Europos parlamentas yra pritarę idėjai atsisakyti laikrodžių sukiojimo dukart per metus, tačiau dėl to kol kas nėra sutarimo tarp visų ES narių: dalis valstybių sprendimo iki šiol nėra priėmusios.