Lietuvos apeliacinis teismas antradienį atmetė bendrovės „Grigeo Klaipėda“ apeliacinį skundą byloje, kurioje ji siekė prisiteisti 1,14 mln. eurų.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Bylinėjimasis buvo prasidėjęs Kauno apygardos teisme – jis pernai balandį atmetė „Grigeo Klaipėda“ ieškinį buvusiam įmonės vadovui Vidui Beržonskiui, buvusiam gamybos vadovui Jonui Garaliui, Rolandui Palčiauskui, Vaidotui Kizelevičiui ir bendrovei „Algol Chemicals“.

„Grigeo Klaipėda“ ieškinyje buvo nurodžiusi, kad jos prašomą priteisti žalą sudaro permoka už dažus – skirtumas tarp tos kainos, kuri būtų buvusi sumokėta, jei dažai būtų pirkti ne iš „ChemTrade LT“, o iš UAB „Algol chemicals“.

Bylą išnagrinėjusi Apeliacinio teismo kolegija, kurią susidarė teisėjai Dalia Kačinskienė, Danguolė Martinavičienė ir Gintaras Pečiulis, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas toks ieškinys, yra teisingas ir pagrįstas. Iš „Grigeo Klaipėda“ visiems atsakovams buvo priteista 7500 eurų teisinės pagalbos išlaidų.

„Grigeo Klaipėda“  teisininkė Jūratė Ramanauskaitė teigė, jog šiuo metu gilinamasi į nutartį ir planuojama parengti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Pernai birželį Klaipėdos apygardos teismas atmetė „Grigeo Klaipėda” ieškinį, kuriuo ji prašė iš V. Beržonskio, J. Garalio, R. Palčiausko, V. Kizelevičius ir bendrovių „ChemTrade LT“ bei Airijoje registruotos „Sago Industries Limited“ solidariai priteisti 1 424 516 eurų už neva gamybai tiektą kitokį krakmolą.

„Grigeo“ prezidentas ir pagrindinis įmonių grupės akcininkas Gintautas Pangonis „Verslo žinioms” buvo aiškinęs, kad „milijoninė vagystė”, susijusi su krakmolo žaliavos pirkimu per buvusių „Grigeo Klaipėdos“ ir bendrovės „Algol chemicals“ vadovų ir su jais susijusių asmenų įsteigtas įmones, esą truko devynerius metus, nuo 2011-ųjų iki 2019 m. pavasario. Anksčiau dažus ir krakmolą iš „Algol chemicals“ Klaipėdos kartono įmonė pirkdavo tiesiogiai, o įsteigus UAB „Chem­trade LT“ žaliavos buvo perkamos per šią bendrovę ir jos antrinę įmonę „Sago Industries LTD“.

„Buvo perkamas pigesnis produktas, klastojami dokumentai, perklijuojama etiketė ir taip produktas paverčiamas brangesniu. Skirtumas „nusėsdavo“ lengvatinių mokesčių zonoje registruotoje įmonėje. Klausiate, kodėl mes taip ilgai to nepastebėjome? Todėl, kad buvo sukurta tam tikra sistema – pradedant nuo gamybos direktoriaus, baigiant generaliniu. Aišku, kilo įtarimas, kodėl naudojamas būtent tokios rūšies krakmolas ar būtent tokie dažai, bet buvo aiškinama, kad mūsų įrangai reikia būtent tokios žaliavos“, – „Verslo žinioms” anksčiau buvo sakęs G. Pangonis.

Anot jo, pakeitus abiejų įmonių vadovus ir atnaujinus žaliavų pirkimo sutartį, „Algol chemicals“ produkcijos kaina „Grigeo“ gamyklai sumažėjo trečdaliu.

Visgi prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal įmonės kreipimąsi. Prokurorų poziciją palaikė ir „Grigeo Klaipėda“ skundus nagrinėję teismai. Nesėkmingai įmonei baigėsi ir darbo ginčas su J. Garaliu.