Šį sausį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė pradėjusi tyrimą dėl galimo kyšininkavimo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (antroje pagal dydį sostinėje po „Santaros” klinikų), po kurio įtarimai pateikti ligoninės vadovui Narimantui Markevičiui ir keturiems gydytojams.

Ponas Markevičius beveik tuo pat metu parašė prašymą atleisti jį iš pareigų, o Vilniaus meras Remigijus Šimašius prašymą patenkino. Žinių agentūra BNS, remdamasi STT pranešimais tvirtino, esą atliekant ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys leido pagrįstai manyti, kad Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojai (chirurgai, anesteziologai) reikalaudavo ir priimdavo iš pacientų kyšius už medicinos paslaugų suteikimą, operacijų atlikimą. Kyšių sumos galėjo siekti nuo 100 iki 400 eurų už paslaugą. Ši STT įvykdyta operacija, skirtingai nuo reikšmingos daugumo kitų, buvo ne tik būgnų gausmas.

piqsels.com nuotr.

Buvusį Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovą Vilniaus apylinkės kovą pripažino kaltu dėl kyšininkavimo, o Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), siūlydamas sustabdyti ar panaikinti gydytojo N. Markevičiaus medicinos praktikos licenciją.

Pagal teisinę procedūrą SAM prokuratūros teikimą dabar perduos Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai (VASPVT). Jei ši tarnyba patvirtins gydytojo licencijos anuliavimą bent keliems mėnesiams, p Markevičius taps antru žymiu medicinos sluoksnio atstovu, kuriam po teismo nuosprendžio dėl kyšininkavimo bus atimta gydytojo licencija. Neseniai tokios lemties sulaukė dabar jau buvęs Vilniaus „Santaros” klinikų vadovas profesorius Kęstutis Strupas.

Nepriklausomoje Lietuvoje tokios sankcijos neatrodo įprastos. Dėl to reiškiamos skirtingos nuomonės ir medikų bendruomenėje. Vieni sako, kad jeigu jau STT teisme sugebėjo įrodyti kyšininkavimo faktus (kas šiai tarnybai ne taip dažnai sekasi), tai ir kalbėti nėra apie ką. Kitų požiūriu, teismas už kyšininkavimą žymiems medikams jau skyrė įvairaus dydžio bausmes (pinigines baudas), todėl prie jų pridėti dar ir licencijos anuliavimą yra neteisinga. Nes Konstitucijos 31 straipsnyje yra toks teiginys: „Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą”.

Akivaizdu, kad ši problema gali tapti neartu dirvonu teisininkams. O gal net Konstitucinio Teismo byla. Nes įstatymuose galimybė atimti kyšininkavusiam ir teismo nuteistam medikui licenciją buvo numatyta jau seniai.

Prieš kelias savaites tarnybos reikalais teko bendrauti su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu, kada jis buvo ką tik grįžęs iš pasibuvimo „ant kilimėlio” Seimo plenariniame posėdyje „Santaros” klinikų eks-vadovo p. Strupo klausimu. Ten jis buvo iškviestas pasiaiškinti, kodėl, teismui pripažinus kaltinimus korupcija p. Strupui, VASPVT iš jo dviem mėnesiams atėmė abdominalinio chirurgo licenciją. Kelis Seimo narius domino, ar ministras kaip nors nurodė VASPVT, kaip pasielgti licencijos klausimu, o gal VASPVT vadovė Nora Ribokienė su ministru šia tema konsultavosi ir ar SAM dažnai medikams atima licencijas dėl korupcinių nusikaltimų. Po oficialiu klausimynu pasirašė bent du buvę šalies ministrai pirmininkai, vienas buvęs vyriausybės kancleris, keli dabar opozicijos eilėse posėdžiaujantys buvę ministrai.

Ponas Dulkys iš inercijos komentavo, kad per tris nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius licencijos gydytojams buvo tik dalijamos, nors įstatymai daugelį metų leido korupcines veikas padariusiems medikams licencijas atimti. Tačiau per paskutinius dešimtmečius tokių sankcijų sulaukė tik du gydytojai, nors dėl kyšininkavimo buvo nuteisti 22. Tačiau šiuo metu VASPVT yra gavusi prokurorų teikimą dėl dar aštuonių medikų licencijų.

Ponas Dulkys teigia, kad SAM su šia problema nežada taikstytis. Tačiau sako įsivaizduojąs, kokia iš tikrųjų gili ši problema ir kokie galingi visuomenėje yra gydymo įstaigų vadovai, gebantys dėl savo problemų dešimties seimūnų paklausimu „ant kilimo” iškviesti Vyriausybės narį. Nelabai sakė abejojąs, kad panaši ligoninių vadovų (ypač ilgamečių) įtaka yra savivaldybėse.