Iki gegužės 31 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8) veikia ukrainiečių grafikės Natalijos Didenko darbų paroda, sukurta neįprasta technika. Per pusantro mėnesio kruopštaus darbo Klaipėdoje medininkė sukūrė 15 paveikslų iš popieriaus.

Vytinanka – tai siluetų išpjaustymo peiliu arba iškarpymo žirklėmis iš balto arba spalvoto popieriaus technika. Pagal technologines popieriaus iškarpų ypatybes jas galima skirstyti į trafaretines (vaizdas yra plyšiuose), siluetines, vienkartines (iš vieno popieriaus lapo) ir sudėtingas (aplikacijos iš kelių lapų).

„Karo albumas” – taip Natalija pavadino Klaipėdoje sukurtų paveikslų seriją. Menininkė sako, kad ne visi darbai pasakoja apie karą, kai kurie jų – tai šviesūs taikaus gyvenimo prisiminimai.

„Būtent tai dabar aš ir patiriu. Tai – refleksija”, – sako N. Didenko.

O ką menininkė jautė gimtajame Kijeve, kai jį bombardavo rusų aviacija, geriau už žodžius perteikia autoportretas „Oro antskrydis”: lipnia juosta apklijuotas langas ir mergaitė, užsidengusi ausis nuo širdį draskančio sirenų garso.

„Išvykau 20-ąją karo dieną. Nebegalėjau ten būti, psichologiškai buvo labai sunku. Iš pradžių atrodė, kad susitvarkau, laikausi, kad man nebaisu. Tačiau vieną dieną pabudau ir supratau, kad negaliu kvėpuoti. Negaliu įkvėpti. Matyt, kūnas visą tą laiką buvo labai įsitempęs, o aš to nepastebėjau, kol viskas krūtinėje užsispaudė. Tada supratau, kad arba mirsiu čia, lovoje, arba turiu vykti kur nors kitur”, – sako menininkė.

Lietuvą ji pasirinko dėl to, kad šalis yra palyginti arti Ukrainos ir kad kalbos barjeras tarp lietuvių ir ukrainiečių nėra toks didelis kaip kitose šalyse. Natalijos talento ir vietinių gyventojų draugiškumo dėka jai netrukus pavyko surengti asmeninę parodą.

„Tai nuostabi istorija, – prisimena mergina, – socialinių tinklų grupėse, pavyzdžiui, „lietuvių pagalba ukrainiečiams” klausinėjau, kur įsigyti medžiagų savo darbams, prašiau patarimų, kur kokybė geresnė, taip pat pasakojau apie save ir kviečiau žmones apsilankyti mano feisbuko paskyroje. Vieną dieną man parašė moteris iš Kauno, kuri norėjo įsigyti mano paveikslą. Ji pati negalėjo jo atvykti pasiimti, paprašė, kad jį perduočiau per jos draugę”.

Paaiškėjo, kad ta draugė yra Imanuelio Kanto bibliotekos darbuotoja Rasa Dambrauskienė.

„Natalija atėjo pas mus, tokia suvargusi, o aš pasiūliau surengti jos darbų parodą bibliotekoje. Pasakė, kad neturi jokių darbų, visi jie liko Kijeve. Tada pasiūliau padaryti bent du ar tris naujus, kuriuos galėtume čia eksponuoti. Tai ją įkvėpė. Ji kibo į darbus ir iki gegužės 11 d., kai buvome suplanavę atidarymą, sukūrė visus šiuos paveikslus, kuriuos dabar matote. Netgi, išduosiu paslaptį, ne visi jie čia tilpo”, – sako Rasa.

Norint per tokį trumpą laiką sukurti 15 vytinankų, Natalijai teko paplušėti nuo ryto iki vakaro.

„Šiai parodai ruošiausi beveik ištisom parom, esu labai dėkinga organizatoriams, kurie mane parėmė. Už tai, kad privertė mane, galima sakyti, bent kažką daryti. Nes kitaip nežinau, ar būčiau galėjusi pritapti naujoje vietoje ir taip intensyviai dirbti. Kalba ne apie tai, ką man teko išgyventi, aš vis dar tai išgyvenu, man vis dar labai sunku. Viskas ir toliau tęsiasi: nežinomybė, rūpesčiai, nerimas, viskas yra su manimi. Šis karas yra mumyse, kad ir kur eitume”, – sako menininkė.

„Galbūt todėl paveikslas „Liepsna” buvo vienas pirmųjų Klaipėdoje,  – tęsia mergina. – Liepsna, kurioje viskas dega. Jaučiu, kad pasaulis dega, mano gyvenimas dega, viskas dega. Ir ugnis vis dar dega. Kažkas vyksta, kažkas naikinama, kažkas dega. Ir vis dar nebaigia degti.”

Dabar, pasak Natalijos, būtent menas jai padeda išlikti. Be jo gyvenimas neturi prasmės. Karo siaubą padeda sušvelninti gražūs praeities prisiminimai ir naujas gyvenimas. Menininkė prisipažįsta, kad ją įkvėpė miestas, kuriame ji dabar gyvena. Naujų jausmų rezultatas – paveikslas „Klaipėda” – savotiškas komplimentas miestiečiams ir miestui.

Būtent šis darbas Rasai labiausiai patinka.

„Per tokį trumpą laiką Natalija sugebėjo pajusti vietos nuotaiką, emocijas ir dvasią, ką sugeba ne visi vietos gyventojai. Pirmą kartą pamačius kitas vytinankas, jos man asocijavosi su šokiu. Galbūt tango. Žinau, kad pati menininkė mėgsta tango. Man atrodo, kad paveikslai šoka. Žiūriu į juos ir kažkur tolumoje girdžiu muziką. Tokie gražūs darbai. Manau, kad žmonės ateis jais pasigrožėti ir galbūt kas nors norės juos įsigyti”, – kalba bibliotekininkė.

Paklausta, kiek kainuoja jos darbai, menininkė sako, jog su pirkėju dėl kainos susitars. Juos galima užsisakyti Natalijos socialiniame tinkle. Paveikslų autorės kontaktus taip pat turi ir biblioteka.

Su Natalija taip pat galima susitikti ir asmeniškai seminaruose.

Šį šeštadienį, gegužės 14 d., 12 val. Tautinių mažumų kultūros centre ji mokys vaikus drožybos. Kitą savaitę, gegužės 22 d., panašus renginys bus organizuojamas ir saugusiems.