Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai ketvirtadienį atmetė Universiteto seniūnaitės Virginijos Jurgilevičienės skundą dėl policijos pareigūnų veiksmų dėl to, kad moteris dalyvavo proteste prie Rusijos konsulato, kuriame buvo naudojami plakatai ir su svastika.

Virginija Jurgilevičienė ir Virginijus Partaukas į policijos veiksmus sureagavo skirtingai – į teismą kreipėsi tik seniūnaitė. Martyno Vainoriaus nuotr.

Bylos duomenimis, kovo 23 d. policija buvo gavusi pranešimą iš asmens, kad jis važiuodamas gatve, matė, kad prie Rusijos konsulato stovi asmenys su plakatais, kuriuose – svastikos ženklai. Atvykus čia stovėjo nuolatiniai įvairių protesto akcijų Virginijus Partaukas ir V. Jurgilevičienė stovėjo su plakatais. Juose buvo nupiešti ir svastikos ženklai, prie kurių buvo lygybės ženklas ir raidė „Z”. Plakatai buvo paimti.

Administracinė teisena abiejų piketuotojų atžvilgiu buvo nutraukta nenustačius, jog jie propaguoja nacistines idėjas, bet buvo surašyti oficialūs įspėjimai „dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio”. Tačiau V. Jurgilevičienė kreipėsi į teismą prašydama, kad būtų panaikintas ir atitinkamas įrašas administracinių nusižengimų registre. Tai esą kenkia jos reputacijai, nes ji jokio pažeidimo nepadarė. Moteris pabrėžė, kad nei nutarimas, nei įspėjimas jai neturėjo būti surašytas, nes ji jokio plakato su nacistine svastika nedemonstravo. Visi plakatai buvo V. Partauko, o ji buvo tik piketo dalyvė. Todėl policija esą neturėjo jokio pagrindo domėtis jos asmeniu ir rinkti įrodymus.

Visgi bylą išnagrinėjusi teisėja Ingrida Krušienė konstatavo, kad policijos pareigūnams buvo pagrindas įtarti, jog galimai yra daromas administracinis nusižengimas.  Jie esą privalėjo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ištirtos aplinkybės, nes tokia pareiga policijos pareigūnams kyla pagal įstatymus.

Anot teismo, jokių neigiamų teisinių pasekmių dėl pradėtos administracinio nusižengimo bylos V. Jurgilevičienė negali patirti, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu ši teisena buvo nutraukta. O įspėjimas pagal savo esmę ir paskirtį yra skirtas tik prevenciškai įspėti asmenį ir jam nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl teismas skundą atmetė.

Ši nutartis dar gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui .

V. Jurgilevičienė „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad, ko gero, taip ir padarys.

„2018 metais su dviračiu ne per perėją važiavau ir gavau įspėjimą. Dėl to „kabu” registre. Dabar penkerius metus vėl kabėsiu, nors net nepadariau jokio nusižengimo. Bet nepasisakė teisėja tuo klausimu. Mano nuomone, nekalto žmogaus tokiam registre neturi būti. Sako, kad pagal Policijos įstatymą nėra įspėjimo panaikinimo mechanizmo, tai jie kiek nori, tiek tų įspėjimų gali dalinti. O jei vėl kas nors panašaus nutiks, tai jau baudą gausiu? Įspėjimas jau yra  nuobauda. Be to, plakatuose buvo svastika bei lygybės ženklas Z raidei ir buvo aiškiai matyti, kad taip nepropaguojama nacizmo. Kaip iš viso galėjo atimti tuos plakatus?”, – kalbėjo  V. Jurgilevičienė.

Tuo metu V. Partaukas sakė, kad neskundė tokio pat policijos sprendimo jo atžvilgiu, nors ir buvo „pagrindinis kaltinimas”.

„Gal taip jautriai nepažiūrėjau. Bet kitą dieną jau dariau piketą po policijos langais, kad gražintų plakatus. Tada atėmė ir trečią plakatą. Tyrėjas aiškino, kad įspėjimas tiesiog standartinė procedūra, tad pasirašiau su pastaba, jog vis tiek nesutinku”, – sakė V. Partaukas.