Viešoje erdvėje virusios aistros dėl Klaipėdoje karių kapinėse S. Daukanto g. esančio sovietiniams kariams skirto memorialo likimo, panašu, niekaip nepaveikė miesto politikų.
Antradienį vykusiame miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje vienintelis jo narys Jurij Šeršniov turėjo klausimų pranešėjai ir vienintelis balsavo prieš memorialo demontavimą.
Pasak sprendimo projektą dėl ilgalaikio materialiojo turto nurašymo komiteto nariams pristačiusios savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus patarėjos Genovaitės Paulikienės, memorialas nurašomas kaip turtas, nereikalingas savivaldybės funkcijoms įgyvendinti.
Jį sudaro du vertikalūs balto betono skydai, tarp jų nuleistas kalavijas bei jo rankeną puošianti ąžuolo lapų girlianda. Taip pat nurašomam turtui priskiriamas paminklas, kurį sudaro keturkampio plano postamentas iš raudono poliruoto granito bei bronzinė trijų karių skulptūrinė grupė – karys su šalmu bei priglaustu prie kojų šautuvu, antrasis karys, laikantis automatą ir vėliavą, trečiasis karys – jūreivis, laikantis iškeltą automatą, rausvo granito penkiakampės žvaigždės formos amžinosios ugnies įrenginys, bronzinės informacinės lentos su užrašais apie Klaipėdos miesto išvadavimą lietuvių ir rusų kalbomis bei akmeninė plokštė su užrašu apie žuvusių ir mirusių fašistiniuose lageriuose kalinių amžinąją atmintį.
„Ši plokštė pritvirtinta XXI-ame amžiuje ir, turimais duomenimis, nesuderinus su Kultūros paveldo departamentu, tekstas neturi sąsajų su karių palaidojimo vieta”, – pastarosios plokštės demontavimą motyvavo G. Paulikienė, patikslinusi, jog Klaipėdos karo belaisvių stovykloje žuvę kaliniai buvo palaidoti Vitės kapinėse.
Pranešėjos teigimu, mero potvarkiu sudaryta darbo grupė, kuri vertino karių kapinių skulptūrų likimą, pasiūlė demontuotą memorialą perkelti į Grūto parką. Jo atstovai esą sutiko jį priglausti.
Tačiau kada konkrečiai memorialas gali būti demontuotas, pranešėja nežinojo.
Tuo metu J. Šeršniov, kuris kitų komiteto posėdžių metu įprastai tyli, šį kartą turėjo porą klausimų pranešėjai, už kurią atsakė Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.
Pastarasis teigė, jog memorialo demontavimo teigiamos pasekmės bus tos, jog šiai vietai bus suteikta nauja kokybė, „išlaikant kapinėms būdingą rimtį ir pagarbą”, tačiau pripažino, jog galimos ir neigiamos pasekmės, kurias įvardijo kaip dalies miesto visuomenės galimą nepritarimą šiam sprendimui.
Atsakydamas į antrąjį J. Šeršniov klausimą, kodėl išmontuojamas ir kalavijas, V. Juška teigė, jog memorialas „buvo vertinamas in corpore, kaip vientisas daiktas”.
„Tas kalavijas ar karių skulptūrinė grupė yra iš esmės totalitarinio militarizmo estetikos [pavyzdys] ir sovietinės propagandos buvo vertinami kaip objektai atskiri. Jeigu mes paliktume vien tiktai kalaviją, mes turėtume vertinti, o kokiu pagrindu jis buvo ten pastatytas, koks kontekstas šito kalavijo, atsiradusio 1975-ais metais šitoj vietoj. O kontekstas yra labai aiškus, kas buvo išsakyta ir darbo grupės išvadose, kad tas kalavijas savo dydžiu ir forma dominuoja šitoje vietoj (…), jis turėjo svarbų kompozicinį vaidmenį sovietiniams kariams pagerbti”, – kalbėjo paveldosaugininkas.
Komiteto nariai Artūras Razbadauskas, Arvydas Cesiulis ir Kazys Bagdonas balsavo už memorialo demontavimą, prieš buvo tik J. Šeršniov, tačiau galutinį sprendimą dėl to turės priimti miesto Taryba.
Minėtiems statiniams demontuoti iš savivaldybės biudžeto numatoma skirti, kaip jau buvome rašę, 100 tūkst. eurų.
Balsavo vos 5000 (atnaujinta)
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad „apklausa įvyko, bet nepavyko”.
Žinia, Klaipėdos miesto taryba apklausoje iškeltą klausimą pagal teisės aktus privalo svarstyti, jei savo nuomonę pareiškia ne mažiau kaip 10 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje. Uostamiesčio atveju tai turėtų būti apie 13 tūkst. apklausos dalyvių.
Tuo metu mero teigimu, preliminariai savo nuomonę dėl paminklų likimo išreiškė apie 5000 miestelėnų. Apie 2/3 iš jų palaikė permainas memoriale.
Pasak V. Grubliausko, apklausos rezultatai, kuriuos dar šią savaitę turėtų patvirtinti komisija, bus pridėti kaip priedas prie minėtojo sprendimo projekto dėl turto nurašymo.
INFORMACIJA
Dabartinė Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta buvo įrengta pokariu, 1949 metais, šalia tuometinių miesto kapinių ir nebuvo laikoma miesto kapinių dalimi. Į šią laidojimo vietą Sovietų Sąjungos karių palaikai buvo sukelti keliais etapais iš dabartinių K. Donelaičio, Lietuvininkų aikščių ir kitų Klaipėdos miesto vietų, taip pat iš apylinkių – Kuršių nerijos kaimų, Kairių ir kt. vietovių. Pirminis palaidojimo vietos architektūrinis sprendimas skyrėsi nuo dabartinio – teritorija buvo kompaktiškesnė, kompoziciniame centre buvo įrengtas tipinio siužeto paminklas, vaizdavęs priklaupusį karį su vėliava. Palaidojimai buvo išsidėstę puslankiu už paminklo. Vėliau vyko mažiausiai dvi stambios rekonstrukcijos: 1965–1966 m. ir 1973–1975 m. Šių rekonstrukcijų metu ir vėliau į kapines buvo perkelta daugiau palaidojimų, o dabartinį vaizdą teritorija įgavo 1980 m. (nuleisto kalavijo paminklas buvo įrengtas 1975 metais, o karių paminklinė grupė – 1980 m.). Paskutinės rekonstrukcijos autoriai – architektas Petras Šadauskas, skulptoriai Julius Vertulis ir Rimantas Daugintis.
Greičiau griaukite tuos ” Meno Šedevrus” nes jau matau palatoje kyla temperatura .. !!
Raminkis.. mankurte.
Raminkis…..okupante.
citata „Kompleksą sudaro paminklas iš dviejų vertikalių balto betono skydų, tarp kurių nuleistas kalavijas bei jo rankeną puošianti ąžuolo lapų girlianda bei kitas paminklas, kurį sudaro keturkampio plano postamentas iš raudono poliruoto granito bei bronzinė trijų karių skulptūrinė grupė.’. klausimas kur jūs matote sovietinius simbolius.. ąžuolai, kalavijas grynų gryniaus senovės lietuviu simboliai.. net galimai Vytauto kalavijas atvaizduotas…
Kodel vokiečiau negriauna?:)
Parodykit bent vieną vokiečių okupaciją šlovinantį memorialą. Niekas okupantų kapų negriaus, lai jie toliau guli kur gulėję, bet užkariautojus šlovinantys paminklai nepageidautini
Nuvažiuoja i buvusią VDR pamatysi. Niekam netrukdo tie paminklai.
Sunku jums rusifikuotiems botams, sovietijos mylėtojams suvokti lietuvių kalba parašytą tekstą, oj kaip sunku…
Pasikartosiu, parodykit bent vieną vokiečių okupantą (nacį) šlovinantį paminklą Lietuvoje. Tai kodėl turėtume šlovinti sovietų okupantus?
Jei rusai su vokiečiais karts nuo karto pakariauja ir po to sutaria, tai dar nepakankama priežąstis palikti vienus ar kitus šlovinančius paminklus, nesvarbu, kad tokių yra buvusiose VDR, VFR ar Rusijoje.
Bote tu bote,.nori kažką sužinoti, surask pats. Nuvažiuoja pasidomėk.l savarankiškai. Pakartosiu tai ką dabar atvirai niekini ir atvirai dergi – žmonėms ateinantiems prie paminko yra pagarba žuvusiems kare. Tikiuosi kad.tau neteks.to pamatyti gyvai.nes tik taip įgausi suvokimą. Beto su paminklu pakovoti laaabai lengva – griauti nestatyti…
Remiantis jūsų logika būtų galima lengvai nugriauti Romos miestą?
Tik jau neverk,nuvažiuosi į Grūto parką,o ten kiek balvonų,pastovėsi prie leninukų,paverksi,prie keturių komunarų,juk irgi sukūrė mūsų menininkai, tai gal reikėjo laikyti ir juos???Apgailėtina,kad timk tokie kūriniai ,,teisingi”.Norėtum turbūt,kad vaikai,anūkai deklamuotų tuos ale ,,teisingus ” kūrinius apie leniną,Staliną pagal kūrėjus.Baisios jūsų mintys.
Mankurte , atsakyk sau kodėl bijai istorijos ir paminkliu. 30 metu niekam netrukdė.
Trukdė, badė akis nuo ruskių okupantų nukentėjusiems ir jų prisiminimus žinantiems. Kodėl negriovė? Klausimas minkštiems politikams.
Oi kaip trukdė,matyti kasmet gegužės 9 klykiančius susuktais feisais,mitinguojančius,kapai ne mitingų vieta,gausi į Grūto parką vykti
Kad net nežinai kur tie paminklai yra. Tik dabar kilus istorijai vaido į pateiktą. Pats pirmas pabegtim per upelį…
To 86.100.132.156 laikas būtų suprasti kas yra pagarba tiems kas nugalėjo nacikus. Jūsų panieka parodo kad nesubeant būti tolerantiški ir suprantacii tu žmonių poreikį pagerbti jiems artimų žmonių atminimą. Mankurtas?
Šiandien dydžiausi nacikai randasi rusijoje.
Jūs kur buvote.kai.irane..ar.iranke.kariauta?
Visu pirma Irane niekas niekada nekariavo,O del Irako tai nieko bendro nera su rusijos fašizmu..
Lietuva pirmauja tarybinių paminklų, paminklų net nuo kapų, vertimo bei naikinimo vajuje. Jie, paminklai, nors ir lietuvių skulptorių darbo ir yra mūsų praeities bei istorijos liudininkai, pavojingi, nes rodo, kad ir tais , tarybiniais laikais, mūsų menininkai, skulptoriai dirbo Lietuvai. Ir savo darbais sugebėjo parodyti, kad Lietuva gyva. Bet tai neatitinka šių dienų valdančiųjų, tokių šimonyčių, čmilyčių, nausėdų ir, svarbiausia, landsberginių šaikos valdymo koncepcijos: negalėjo tais, tarybiniais, laikais Lietuvos menininkai, skulptoriai, rašytojai kurti teisingo meno, rašyti teisingas eiles, kurti teisingus kūrinius. Todėl juos reikia naikinti, uždrausti, niekinti…
Okupantui menininkai dirbo, o ne Lietuvai dirbo. Menininkų nesmerksim, jie turėjo už ką nusipirkti valgyti ir išgerti, todėl ir kūrė okupantą šlovinantį mėšlą. Lietuvos nebuvo, ji buvo okupuita
Prieš nusikalbat derėtų susipažinti su paminklo autorių darbu.beto siūlau akis atsmwrkti. Kol nevėlu . dabar Lietuva.daug labaiu naikinama.. tiek kalba, tiek mokslų, tiek medicina.
Nenaikinama, o gražinama,puošiama,vystoma dabar Lietuva,kuri buvo okupuota ir naikinama.Atsimerkėme ir jau džiaugiamės ir nemokyk.,nepavyks.
Keillstas grąžinimo suvokimą kai visa naikina.